Kovo 11-ąją – ačiū savanoriams! Mūsų laisvė tokia stipri, kad galime padėti kitiems

Lietuvos savanoriai / Monikos Juodeikaitės nuotr.
Šaltinis: Žmonės
AA

Jau 31 metus esame laisvi. Pradžia nebuvo lengva, o ir tikrąjį laisvės skonį pajutome ne iš karto. Laisvę auginame ir dabar. Kiekvieną dieną vardan šio jausmo, galimybių ir geresnio rytojaus daugelis žmonių daro gerus darbus. Daro nekeldami jokių klausimų, sąlygų ar reikalavimų. Daro, nes žino ir jaučia, jog reikia. Tai savanoriai. Kovo 11-osios proga jie dalijasi savo mintimis apie sąmoningą pasirinkimą padėti kitiems.

„Jau trečius metus kuriame projektą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga. Pernai, jubiliejiniais metais, trisdešimties žmonių klausėme, ką jiems reiškia laisvė. Galvojant apie šią datą, mintys sukasi apie žmones, kurių dėka galime švęsti tokią svarbią šventę. Tuomet supranti, kad procesas niekada nesibaigs, kad žmonės, nors šiandien jau kiti, skiria savo laiką, atiduoda širdį ir kuria gėrį bei puoselėja taip sunkiai apibūdinamą, neapčiuopiamą, bet svarbią kaip oras – laisvę. Todėl šiais metais nusprendėme pakalbinti savanorius, paklausti jų, kas juos skatina savo laiką, kurį galėtų skirti sau, dovanoti kitiems. Tikimės, šis vaizdo įrašas įkvėps ir kitus“, – sako projekto idėjos autorė Monika Juodeikaitė.

Kurdami vaizdo įrašą, norėjome tokiu būdu padėkoti savanoriams.

„Ši diena – viena svarbiausių Lietuvos istorijoje. Ir ji yra todėl, kad žmonės savo laiku ir savo noru padarė tai, ką turėjo, kad viskas įvyktų būtent taip, kaip tai matome dabar. Ir šiandien, daugelis net nesusimąstydami, kiekvienas savaip, tas svarbiausias dienas savo šalies istorijoje kuria kasdien. Savanoriai jau daug metų renkasi padėti kitiems, tačiau apie juos mes tikrai nedaug žinome.

O pastarųjų metų įvykiai atskleidė, koks svarbus visai šaliai yra šis laisvas žmonių pasirinkimas. Nusprendėme pakalbinti keletą savanorių ir visiems parodyti, kodėl žmonės renkasi šį kelią. Kurdami vaizdo įrašą, norėjome tokiu būdu padėkoti jiems“, – savo mintimis dalinasi idėjos bendraautorius, vaizdo įrašo kūrėjas Giedrius Matulaitis.

Žiūrėkite visiems savanoriams skirtą vaizdo įrašą: 

Savanorystė būtų neįmanoma be laisvo apsisprendimo galimybės. Ir tik laisvoje šalyje gyvenantys, laisvi žmonės gali patys nuspręsti rinktis šį kelią.

„Savanorystė nebūtų įmanoma be nuoširdžios meilės tėvynei. Žmonės, kurie tai daro neatlygintinai, visų pirma, rūpinasi savo šalimi, tai yra jų širdyse“, – sako Gabrielius Liaudanskas-Svaras, pasirinkęs savanorišką tarnybą COVID ligoninės raudonojoje zonoje.

Gabrielius Liaudanskas-Svaras / Monikos Juodeikaitės nuotr.

Dvidešimt metų „Jaunimo Linijoje“ savanoriaujanti Justina Butkutė pasakoja: „Mes žinome, kas yra sunkumai ir kaip juos įveikti. Buvo laikas, kai kovojome už savo laisvę. Ši patirtis mus suvienijo. Mes augome, mokėmės drąsos, vilties ir empatijos. Dabar jau galime padėti kitiems – skirdami savo laiką, savanoriaudami ir rūpindamiesi tais, kam dabar reikia palaikymo ar paramos.“

Justina Butkutė / Monikos Juodeikaitės nuotr.

„Savanorystė susijusi su atsakomybės jausmu. Man pirmas kartas buvo, turbūt, 1988 metais, kai mane tėtis nusivedė į Sąjūdžio mitingą. Tik vėliau supratau, kad tai buvo dalis Lietuvos istorijos. Po to – sausio įvykiai, tada natūralia tąsa tapo Ukrainos Maidanas. Apsisprendimas buvo labai greitas, kad reikia daryti, kad reikia važiuoti ten ir organizuoti paramos akcijas Lietuvoje“, – savo prisiminimais apie savanorystės kelią dalinasi Haroldas Daublys, savanoris, paramos Ukrainai organizatorius.

Haroldas Daublys / Monikos Juodeikaitės nuotr.

„Aš užaugau laisvės kovotojų šeimoje, mano tėvai labai dažnai apie tai kalbėdavo. Manau, mūsų laisvė šiandien būtų neįmanoma, jeigu ne pokario jaunuolių visiškai altruistiškas pasiaukojimas“, –  kalba Jūratė Kluonė, „Sidabrinės linijos“ savanorė.

Jūratė Kluonė / Monikos Juodeikaitės nuotr.

„Aš manau, kad savanorystė būtų neįmanoma be empatijos, o empatiją, mes išsiugdome, kai esame laisvi keliauti, kurti, klysti ir padėti kitiems“, – savo mintimis dalinasi Sandra Gižytė, Vilniaus arkivyskupijos Caritas savanorė.

Sandra Gižytė / Monikos Juodeikaitės nuotr.

Savanoriška veikla gali būti labai įvairi ir suteikia skirtingų prasmių. Vienam tai bendravimas, kitam – praplėstos galimybių ribos ar džiaugsmą bei laimę teikianti veikla.

Audrius Grinys, tarnaujantis Krašto apsaugos savanorių pajėgose, sako: „Man savanorystė yra svarbi tuo, jog galiu skirti laiko Lietuvai. Daviau priesaiką ginti Lietuvos valstybę ir jos žmones. Pasirinkau savanorystę gynybos srityje, nes mūsų laisvė yra mūsų džiaugsmas.

Audrius Grinys / Monikos Juodeikaitės nuotr.

„Aš esu toks žmogus, kuris stengiasi ne ieškoti prasmės, o ją kurti, būtent savanorystė man tai leidžia daryti“, – teigia Paulius Tamolė, iniciatyvos „Stiprūs kartu“ savanoris.

Paulius Tamolė / Monikos Juodeikaitės nuotr.

„Man tai yra būdas išreikšti save, praplėsti galimybių ribas ir tuo pačiu prisidėti prie prasmingų darbų kitų žmonių ir Tėvynės labui“, –  savo prasmes įvardina Mindaugas Genys, Lietuvos Šaulių sąjungos savanoris.

Mindaugas Genys / Monikos Juodeikaitės nuotr.

Jurga Mandrijauskaitė, projekto „Vilnius skaito“ organizatorė bei organizacijos „Mamų unija“ savanorė kalba: „Savanorystė yra mano sąmoningas pasirinkimas, gyventi prasmingesni gyvenimą, jaustis labiau reikalinga ir pamatyti pasaulį iš kitų perspektyvos.“

Jurga Mandrijauskaitė / Monikos Juodeikaitės nuotr.

Savanoriškos veiklos pasirinkimas labai įvairus. Galima savanoriauti įvairiausiose vietinėse ar tarptautinėse organizacijose, galima pasirinkti savanorišką tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, galima padėti jauniems ir vyresniems. Svarbiausia – noras veikti ir laisvas pasirinkimas kur tai daryti.

Lietuvos savanoriai (9 nuotr.)
+3
Skaitykite daugiau