Muzikiniame projekte „Finalo ketvertas“ sužibėjusi atlikėja bei psichologė Gintarė Korsakaitė (25) praėjusią savaitę pranešė, kad užsikrėtė koronavirusu. Šįkart mergina į žmones kreipėsi ne kaip atlikėja, bet kaip psichologė ir pasidalijo patarimais, kaip nepulti į paniką sužinojus, kad sergi.
G. Korsakaitė pasakojo, kad koronavirusu užsikrėtė beslaugydama iš užsienio sugrįžusį artimą. Pasak atlikėjos, įtarusi, kad gali būti užsikrėtusi, ne kartą kreipėsi medikų pagalbos, tačiau jai atsakyta buvo ne iškart.
„Nors mano simptomai nebuvo stiprūs, jaučiau, kad sergu, remdamasi ne tik vidine nuojauta, bet ir tuo faktu, kad kontaktavau su COVID-19 užsikrėtusiu žmogumi. Tačiau, jog būtų atliktas testas, medikams teko ne kartą įrodinėti mano argumentų svarumą. Atlikus testą, po keletos dienų mano nuojauta pasitvirtino – atsakymas teigiamas", – prisiminimais dalijosi Gintarė.
Mergina pasakojo pernelyg jautriai nesureagavusi. Neslėpė, kad ji buvo nusiteikusi viskam.
Gintarės teigimu, sužinojus, jog sergi – labai svarbi tinkama reakcija ir minčių seka.
G. Korsakaitė pasidalijo patirtmi iš savo, kaip psichologės, pusės ir patarė nepulti į paniką, jei išgirsti nemalonią diagnozę.
Kaip reaguoti sužinojus, kad užsikrėtei?
1. Svarbu suvokti, kad šioje situacijoje normalu jausti intensyvesnes emocijas. Emocijos yra skirtos padėti prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių. Svarbiausia – tų emocijų neslopinti ir leisti joms atlikti savo darbą.
Jei emocijas slopinsime, mūsų psichika vis tiek ras būdą kaip jas išreikšti: per kūno pojūčius (skausmus), psichikos sutrikimus ir kt. Svarbiausia, emocijų nemalšinti, tiesiog išbūti, jas išjausti ir pripažinti, kad visko sukontroliuoti neįmanoma.
2. Reikia stabtelėti ir paklausti savęs, kokios man mintys ateina į galvą, susijusios su išgirsta diagnoze? Nuo minčių ir situacijos vertinimo priklauso mūsų emocinė reakcija. Mintys ir situacijos vertinimai dažnu atveju būna neracionalūs, iškreipti, tad labai svarbu įvertinti, ar tai, ką mąstau yra realistiška.
Pavyzdžiui, asmuo, kuris galvoja, kad užsikrėtus koronavirusu jo gyvenimas baigtas ir jis mirs, šiuo atveju katastrofizuoja ir daro ateities spėjimą, o tai, savo ruožtu sukelia baimę, nerimą ar net paniką.
Kitas atvejis: asmuo galvoja, kad bus smerkiamas ir liks atstumtas. Šiuo atveju žmogus taiko minčių skaitymą ir tai vėlgi sukelia emocijas. Pasitaiko ir tokių reakcijų, kai asmuo, galvoja, kad tai yra jo kaltė ir visą atsakomybę perima ant savo pečių.
Taigi, svarbu, atsekti savo minčių turinį ir suvokti, ar mintys yra realistiškos. Galima ir yra patartina šias mintis užsirašyti ant popieriaus lapo ar net pradėti rašyti dienoraštį ir taip jas fiksuoti.
3. Trečias svarbus aspektas – pagalvoti, ką aš, būdamas šioje situacijoje, galiu padaryti dabar? Kas šiuo metu nuo manęs priklauso? Kaip galiu sau padėti? Galima klausyti gydytojo rekomendacijų, stiprinti savo imunitetą, pranešti apie situaciją žmonėms, su kuriais kontaktavai.
Jei gydaisi namie, gali suplanuoti savo veiklas, stebėti savo mintis rašant dienoraštį, atlikti įvairias relaksacijas – pasirūpinti savimi. Jei suvoki, kad nepavyksta susitvarkyti pačiam, gali kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
