Kur geriausia atšvęsti vestuves, jei gyveni Danijoje, dievini Italiją ir esi lietuvis? „Žinoma – Lietuvoje“, – nusprendė Kopenhagos verslininkų pora Povilas Mankelevičius (33) ir Aleksandra Mankelevičė (32). Vienas kitas krepšys citrinų, gėlės, makaronai, limončelas, gyvos itališkos dainos – ir štai: šalia Druskininkų atšoktos kuo tikriausios itališkos vestuvės.
Iš Druskininkų kilęs Povilas Danijoje gyvena daugiau kaip dešimtmetį, vadovauja savo įkurtai logistikos firmai. Jo išrinktoji Aleksandra irgi verslininkė – Kopenhagoje turi grožio saloną. Jiedu susipažino prieš trejus metus.
„Aleksandra man buvo tarsi kalėdinė dovana: per Kūčias netyčia užėjo į svečius, taip susipažinome – ir pradėjome draugauti, – šypsosi jaunikis. – Iškart supratau, kad tai mano žmogus.“
Po trijų mėnesių draugystės jis jau ieškojo žiedo, mylimajai pasipiršo Hamburge. Vis dėlto romantiškiausia šalimi abu laiko Italiją.
„Ten mums labai patinka. Kai pradėjome kalbėtis apie vestuves, iškart kilo mintis: gal švęsti Sicilijoje? – prisimena. – Bet tokią dieną norisi šalia matyti visus artimuosius ir draugus, bet visiems nuvykti į Italiją būtų sudėtinga... Tuomet kilo kita mintis: o kodėl nesukūrus Italijos Lietuvoje? Pabandėme įgyvendinti savo svajonę – ir pavyko!“
Vestuvių organizavimą pora patikėjo Laurai Vagonei. „Žinojome, kad ji rengia vestuves ir Italijoje, todėl išmano tą stilistiką, – teigia Povilas. – Kai pradėjome diskutuoti apie dekorą, neabejojau, kad mano viziją įgyvendins floristas Mantas Petruškevičius: daug žalumos, citrinos, apelsinai, alyvmedžiai... Jis tuoj pagavo mintį, vienas kitą labai gerai supratome. Galiausiai realybė pranoko mūsų lūkesčius.“
Ilgai ieškojusi vestuvinės suknelės Aleksandra ją galiausiai rado „Vamp“ mados namuose. Povilas savo išvaizdai nebuvo itin priekabus.
„Nuėjau su draugais ir Laura į drabužių saloną, jie išrinko, aprengė – ir likau patenkintas“, – šypteli. Vilnietė Aleksandra užaugo šalia Antakalnio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, be to – ši graži bažnyčia jauniesiems labai priminė itališką, tad nuspręsta joje ir susituokti.
„Vestuvių išvakarėse apsistojome viešbutyje, užsisakėme skirtingus kambarius, – pasakoja jaunikis. – Su liudininkais Ernesta ir Roku Aurylomis nuėjome šampano, smagiai užsibuvome iki nakties. Rytą atsikėlus jau nebebuvo taip ramu: apėmė toks jaudulys, kad iš ceremonijos bažnyčioje nedaug ką prisimenu... Tik žinau, kad tądien buvo labai gera – kažkas gyvenime tikrai pasikeitė į gerąją pusę.“
Pora paprašė svečių gėlių nenešti – vietoj jų padovanoti po žaisliuką vaikų namams. Pasibaigus ceremonijai laukė fotosesija Vilniaus senamiestyje, o tuomet jaunieji su šešiasdešimčia svečių nuvyko į vilą „Avirio vingis“ netoli Druskininkų.
„Paprasta lietuviška sodyba buvo paversta itališka – ir atrodė tikrai įspūdingai, geriau, nei tikėjomės“, – džiaugiasi. Svečiai, suvažiavę iš Danijos, Anglijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos ragavo itališkos virtuvės patiekalų, gurkšnojo iš Italijos atvežto limončelo ir klausėsi italo Mario atliekamų dainų.
„Didelė staigmena mums buvo liudininkų dovana – balerinos Kristinos Tarasevičiūtės šokis, – pripažįsta Povilas. – Tikrai nustebome, žmona net apsiverkė iš džiaugsmo... Mėgavomės itališka nuotaika, muzika, Justinas Lapatinskas į pobūvį įnešė gero roko. Šventė baigėsi įspūdingu fejerverku, bet mūsų laimė nesibaigė – labai gražiai bendravome iki vestuvių, tikiuosi, ir po vestuvių bus taip pat.“
