Ką daryti moteriai, 40 metų gyvenančiai santuokoje, laikančiai visus namų kampus ir tikinčiai, jog nėra tokios su namais susijusios problemos, kurios negalėtų išspręsti kepimo soda, akis į akį susidūrus su vyro meiluže? Brita Marija nusprendžia: jeigu viskas nuėjo taip toli, kad soda padėti negali, lieka viena išeitis – palikti namus ir ieškoti darbo. Toks sprendimas gali būti iššūkis visiems, o ypač – šešiasdešimtmetei, kuri keturiasdešimt metų buvusi namų šeimininke, dabar tampa ne itin gabios vaikų futbolo komandos trenere.
Švedų režisierės Tuvos Novotny komiška juosta „Čia buvo Brita Marija“, pastatyta pagal švedų rašytojo, bestselerio „Gyveno kartą Uvė“ autoriaus Fredriko Backmano to paties pavadinimo knygą, pasakoja apie 63 metų moterį, gyvenančią apgailėtinai mažame miestelyje, negalinčią pakęsti netvarkos ir mėgstančią, jog viskas vyktų pagal jos mąstyseną. Socialiniu požiūriu Brita Marija yra gana neparanki, o jos naudingi pasiūlymai dažnai neteisingai interpretuojami ir priimami kaip kritika. Moteris nuo visų slepia savo vaizduotės kūrinius ir svajones, kol galiausiai vieną dieną nusprendžia viską pakeisti: pradedant neištikimu vyru, su kuriuo praleido 40 savo gyvenimo metų, baigiant naujomis galimybėmis ir mokėjimu viską pradėti nuo nulio.
„Norėjome sukurti filmą, kuris būtų tarp „Tonio Erdmano“ ir „Mamma mia!“, – vienam Švedijos laikraščiui sakė T. Novotny. „Pirmoji juosta parodo tikrus žmonių santykius, o antroji sukelia labai malonius ir ilgai išliekančius jausmus. Britos Marijos vaidmeniui atlikti reikėjo ypač lankstaus ir organiško aktoriaus, kuris turėtų dramiškumo ir puikų humoro jausmą. Pernilla August tokia yra vienintelė“, – kalbėdama apie pagrindinio vaidmens atlikėją sako režisierė.
„Aš radau Britos Marijos personažą batuose“, – kvatoja aktorė Pernilla August, 1992 m. Kanų kino festivalyje pripažinta geriausia aktore už vaidmenį Bille Augusto filme „Geri ketinimai“. „Visus savo kuriamus charakterius atrandu drabužiuose – visada taip būna. Šiuo atveju tai buvo batai. Pamačiau juos ir supratau: štai ji! Visgi tai nebuvo taip lengva, kaip atrodė iš pradžių. Kas ji tokia? Aš praleidau labai daug laiko matuodamasi skirtingus drabužius. Ar Brita Marija galėtų būti tetulė su skrybėle ir mažutėliu, kruopščiai priderintu rankinuku? Ne, po galais, ji tik porą metų už mane vyresnė – ji arčiau negu galvojame“, – juokiasi aktorė. „Galiausiai aš radau batus, vėliau – kelnes, o atsiradus šioms mažoms detalėms, vaizduotė įsijungė visu pajėgumu“.
Didžiąją filmo dalį Brita Marija yra stoiškai įsitikinusi, jog ji tikrai žino, kas su ja vyksta. Ar ji supranta, kad jai užėmus trenerės pareigas žmonės tikisi, jog ji ką nors žino apie žaidimą? Ar suvokia, kad liepti 10-mečiams, išdaužusiems langą kamuoliu, surinkti stiklą nėra puiki mintis? Ar žino, jog persikėlimas į naują miestą, kuriame ji nieko nepažįsta, nebūtinai reiškia, kad ji susiras vietą gyventi? Bet Brita Marija suranda rankininką, kuris sutvarko langą, o šiltas ir nuoširdus policininkas Svenas pasirūpina, kad moteris gautų kambarį. Palaipsniui ji išsiaiškina, jog yra skirtumas tarp terlionių ant sienos ir grafiti. Brita Marija mano, kad sportuojant turėtų būti pamokų, kuriose būtų aiškinama, kaip pasijusti komandos dalimi ir surasti įkvėpimo viską pakeisti, kai esi atstumtas – pasirodo, jog kartais futbolas yra geriau nei soda.
Juostoje, kurios premjera įvyko šių metų Geteborgo kino festivalyje, aiškiai juntama mintis: niekada nevėlu pakeisti savo gyvenimą, kad ir kaip kartais sunku tą padaryti. Nors Britos Marijos pokytis nėra įspūdingas, tačiau įtikinamas. Kai keturiasdešimt vienatvės metų ir jų metu sukauptas nerimastingas sielvartas atitirpsta, moteris vis labiau panašėja į jaukią kaimynę, kurią visada galvojo pakviesti puodeliui kavos, o žiūrovas pradeda suprasti, kad Brita Marija suvokia daugiau, nei parodo aplinkiniams: „Mano vyras sakė, kad neturiu vaizduotės. Norint apsimesti, kad nežinai, kas tau už nugaros vyksta daugybę metų, reikia fantastiškos vaizduotės“, – sako ji ir Borge, užuot pasitelkusi vaizduotę kaip priemonę pasislėpti nuo tikrovės, ji išmoksta įsivaizduoti geresnį gyvenimą sau, o paskui paversti jį realybe. „Čia buvo Brita Marija“ – tarsi atgimimas vyresnėms moterims, kurios galvoja, jog jų galimybės jau išnaudotos, ir visiems, kad suprastų, jog labai dažnai tie, kurių nepastebime, yra labai svarbūs ir reikalingi.
„Brita Marija atidaro dureles, pro kurias skverbiasi šviesa“, – sako aktorė Pernilla August. „Manau, jog jai seksis gerai. Moteris atvertė naują lapą, vadinamą viltimi ir smalsumu. Be to, ji padėjo vaikams, kurie padėjo jai atsigauti ir dėl kurių ji tapo tokia maloni. Gal dabar Brita Marija kaip tik kalba dėl darbo kokiame nors darželyje Paryžiuje ir dėvi savo laiminguosius batus? Kai ji jais avi, jai viskas klostosi gerai!“, – šypsosi P. August.
Filmas kinuose nuo lapkričio 22 d.