Mitybos žinovai teigia, kad pernelyg šaltas ar karštas maistas – lygiai taip pat nesveika. Tad kokį rinktis? Kaip mus veikia maisto temperatūra ir skonis?
Kai kurie žmonės nuolat geria verdančią kavą ar ledinius gėrimus, srebia ką tik nuo viryklės nukeltą sriubą. Dažniausiai jie net nepagalvoja, kad žaloja save. Mitybos žinovai tvirtina, jog pernelyg karštas ar šaltas maistas kenkia burnos ir skrandžio gleivinei. Ji pamažu randėja, plonėja – audiniai greičiau sensta, tampa neatsparūs bakterijoms, infekcijoms. Ilgainiui nuolatinis gerklės ir liežuvio dirginimas karštu, šaltu ar pernelyg aštriu maistu, kaip ir alkoholiu bei rūkalais, gali sukelti rimtų ligų: skrandžio opaligę, stemplės ar liežuvio vėžį.
Anot natūropatų, labai karšti arba labai šalti gėrimai, produktai trikdo virškinimą, nes mažina enzimų, virškinimo sulčių išsiskyrimą. Skrandžio liaukos geriausiai funkcionuoja esant ne didesnei kaip 40 laipsnių kūno temperatūrai.
Taigi pasistenkite negurkšnoti verdančių gėrimų, nevalgykite karštų patiekalų. Esate pripratę? Nejaučiate karščio?
Pamėginkite įkišti mažąjį pirštelį, pavyzdžiui, į karštą arbatą ar sriubą. Jeigu nudegins, vadinasi, per karšta. Įsivaizduokite, kaip kenčia ir nudega jūsų gleivinė, kai ryjate tokį karštą maistą. Sveikas žmogus iš pradžių gali nieko nejusti, bet, jei karšto maisto užvalgytų opalige ar ezofaginiu refliuksu sergantis žmogus, iškart pajustų pasekmes: skausmą, raižymą ir pan.