Kokios galios moteriai suteikia meilė sau?

Moteris su gėle / Vida Press nuotr.
Moteris su gėle / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
2017-05-10 18:58
AA

​Kai kurie gyvenimo mokytojai (L.L.Hay, A.Rebula, Osho – tai tik keletas, padarę didelę įtaką man) teigia, kad meilė sau yra tikrasis raktas į laimę, kad meilė sau yra ir žmogaus pagrindinis kelias, ir to kelio tikslas, kad meilė sau yra vienintelis vidinės stiprybės šaltinis. Mano asmeninė ir profesinė patirtis liudija, kad meilė sau yra galingiausias moteriškos psichikos resursas, absoliučiai būtinas norint save iš tiesų pažinti, iki galo įsisąmoninti, susitaikyti su savimi ir oriai tęsti save kiekvieną mums duotą gyvenimo dieną.

​Meilė sau įvairiaspalvius moteriškos patirties aspektus susieja į vieną visumą, apdovanodama moterį pilnatve ir pasitenkinimu, stipriu savasties jausmu ir giedru pasitenkinimu tuo, kas ji yra.

Meilė sau atveria kelius į savęs realizaciją bet kurioje mums svarbioje gyvenimo srityje. Meilė sau mums leidžia suteikti savo kūrybiniams impulsams regimą pavidalą ir išbaigtumą. Tai ji apdovanoja mus gebėjimu kurti gyvą, nuoširdžią, atvirą partnerystę. Meilė sau palaiko mūsų profesinius siekius ir padaro mus autentiškas socialiniame pasaulyje. Meilė sau leidžia mums atsipalaiduoti motinystės pakilimuose ir nuosmukiuose. Meilėje sau sužydi mūsų seksualumas, atgyja kūniškumas, išraišką gauna mūsų juslingumas. Meilė sau leidžia mums ištikimai ir drąsiai siekti bet kokių dvasinių tikslų. Meilė sau sujungia musų norus su Visatos išsipildymo resursais.

Visa mums tampa įmanoma, jei tik mylime save.

Meilė sau jokiu būdu nereiškia nuostatos, kad viskas, ko imamės, mums privalo sektis, kad viską, ko norime, privalome besąlygiškai gauti. Ne, nes meilė sau reiškia gilią sąsają su savimi, o ne su baigtiniu rezultatu. Giliai save pamilusios, mes įgauname tvarų ryšį su mūsų gyvenimo esme, su tuo, kas iš tiesų esame.

Osho yra pasakęs, kad, kol nemylime savęs, tol mūsų net nėra.

Meditacijos mokslo revoliucionierius ir autoritetas Osho yra pasakęs, kad, kol nemylime savęs, tol mūsų net nėra. Net ir mylėdamos save mes kartais jaučiame egzistencinį nuovargį, tačiau jis mūsų nebenužudo, tik skatina sulėtinti tempą ir labiau įsiklausyti į save. Net ir mylėdamos save mes liekame paveikios kitų žmonių nuomonei, jausmams, požiūriui, tačiau kiti žmonės mūsų nebeformuoja, nes pačios nusprendžiame, kur mums judėti, kas mums artima, kas svarbu, kas leidžia jaustis gyvybingesnėms. Nesėkmės, patirtos mūsų keliuose, nebeišgąsdina mūsų taip, kad mestume tuos kelius, tikslus, ketinimus; priešingai – patyrusios nesėkmių, mes tik dar labiau įsitikiname savo pasirinkimų pagrįstumu ir su dar didesne meile imamės realizacijos.

Meilė sau yra neišsenkančios galios resursas bet kuriuose gyvenimo santykiuose. Mes esame socialinės būtybės, vadinasi, mums neišvengiamai įtaką darė, daro ir darys kiti žmonės. Taip, kartais jie savo veiksmais ar elgesiu mus įskaudina, tačiau tas skausmas nebegeba mūsų suskaldyti, net jį patirdamos, mes išliekame orios. Meilė sau išmoko atskirti save nuo kitų žmonių lūkesčių, projekcijų ir reikalavimų. Kiti mus ir toliau geba nuliūdinti, pravirkdyti, įžeisti, supykdyti, tačiau jie nebesugeba atskirti mūsų nuo mūsų pačių esmės. Net patirdamos aplinkinių priekaištus, kritiką ar nepasitenkinimą, mes išliekame vientisos ir nedalomos. Kai pamilstame save nuoširdžiai, ištikimai ir iki galo, niekas šiame pasaulyje jau negeba atskirti mūsų nuo savasties – to gyvo jausmo, kad esame.

Jei man tektų įvardyti didžiausią turtą, kurį parsinešiau iš ilgamečių vidinių kelionių, tai būtų meilė sau. Jei šiandien būtų paskutinė mano gyvenimo diena, tikra tiesa, kad anapilin išeičiau su ilgu sąrašu neįgyvendintų siekių, tačiau rami, nes žinočiau, kad padariau viską, kas buvo mano jėgoms ir padariau tą su meile.

Jaučiu, kad esu, nes myliu save. Meilė mane įtvirtina ir tęsia mane kasdien, kantriai ir su atsidavimu ji palydi mane į kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą, į kiekvieną susitikimą ir išsiskyrimą, į kiekvieną klausimą ir atsakymą.

Vidiniame saviugdos darbe ir darbe su kitomis moterimis vadovaujuosi psichologės Alenkos Rebulos išsakytu privalomu moteriškumo priesaku, tvirtinančiu, kad saviugdos tikslas nėra tapti tuo, kuo geidžiame tapti, o atrasti meilės sau galią ir likti jai ištikimoms.

***

Daugiau saviugdos specialistės Ramintos Lapinskaitės straipsnių galite rasti jos tinklaraštyje.