Daugelis kambarinių augalų šaltuoju metu ilsisi, todėl patartina juos mažiau laistyti, nežydinčių siūloma visai netręšti. Tačiau yra tokių vazoninių gėlių, kurios žiedais mus apdovanoja būtent per šalčius, ryškios spalvos padeda sukurti pakilią žiemos švenčių nuotaiką. Kaip šiuos augalus prižiūrėti?
Kalėdų žvaigždė (Euphorbia pulcherrima)
Puošnioji karpažolė – tai iš Meksikos atkeliavęs augalas tamsiai žaliais dantytos formos lapais ir ryškios spalvos pažiedžiais. Geriausiai žinomos raudonžiedės puansetijos, bet jų būna ir baltų, rožinių, šviesiai žalių, kreminių (yra apie 100 rūšių). Įdomu tai, kad spalvingieji lapai yra ne žiedai, bet pažiedžiai, augantys aplink kuklius geltonos spalvos žiedelius, kad pritrauktų vabzdžių dėmesį. Auginamos namuose, šios gėlės mėgsta rytinę saulę ir pavėsį dienos metu.
Puansetija ypač populiari per didžiąsias metų šventes. Dailiais vazonėliais puošiami stalai, kalėdiniu laikotarpiu šias gėles dovanojame vieni kitiems.
Gamtoje ryškios spalvos dažniausiai signalizuoja apie pavojų. Karpažolė taip pat turi šią savybę – genint ar persodinant užtiškusios jų sultys gali sudirginti odą, akis, gleivinę. Todėl užsiimant šiais darbais verčiau mūvėti pirštines.
Puansetija ypač populiari per didžiąsias metų šventes. Dailiais vazonėliais puošiami stalai, kalėdiniu laikotarpiu šias gėles dovanojame vieni kitiems. Vis dėlto puošnioji karpažolė nėra tik vienkartinis proginis augalas ar šventinė dekoro detalė. Tai gėlė, kuri džiugins kelerius metus, todėl ją gavus ar nusprendus pirkti reikia būti pasiruošusiam ir toliau rūpintis šia gražuole. Deja, kai kurie žmonės, puansetijai nužydėjus, vazonėlį išmeta, manydami, kad ji jau baigė savo dienas. Tačiau iš tikrųjų tada ateina gėlės ramybės periodas.
Augalui nužydėjus, palaipsniui mažinkite laistomo vandens kiekį, kol visi pažiedžiai nukris (tiesa, prieš tai jis paskleis žiedadulkes). Svarbu, kad 2,5–5 cm dirvos paviršiaus būtų sausi, tačiau augalas vis tiek turėtų gauti pakankamai drėgmės, kad visiškai nenuvystų ir nenudžiūtų. Vazonėlį laikykite vėsesnėje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje ar garaže. Kai temperatūra bus žemesnė (apie 10 laipsnių), augalui sukursite dirbtinės meksikietiškos žiemos sąlygas, todėl jis jausis tarsi natūralioje gamtoje. Iki pavasario nebelaistykite ir netręškite.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kokių augalų savo namuose geriau neauginti: atims energiją ir turtus
Jei norite, kad augalas pražystų per kitas Kalėdas, stenkitės laikytis grafiko. Kovo pabaigoje, kai gėlė numes lapus ir išdžius, ją apgenėkite, pradėkite laistyti ir tręšti. Laikykite vėsesniame, gerai vėdinamame kambaryje. Pavasariui baigiantis, laistykite daugiau, dar nugenėkite apie 8 cm virš dirvožemio ir, kai pradės leisti naujus ūglius, persodinkite į didesnį vazonėlį. Galite ir nepersodinti, tik pakeisti drenažo akmenėlius ir dirvožemį (tinka durpės). Persodinusi kelis kartus gausiai paliekite ir pastatykite vazoną, kur daugiausia saulės šviesos. Laikykite 18–24 laipsnių temperatūroje. Kai dirva išdžius, vis paliekite, o, pasirodžius pirmajai naujai atžalai, pradėkite tręšti. Tai darykite kas 2–3 savaites.
Birželį augalą išneškite į lauką ir padėkite šviesioje, bet pavėsingoje vietoje. Nepamirškite toliau laistyti ir tręšti. Liepą apgenėkite apie 2–3 cm nuo viršūnėlių. Rugpjūčio pabaigoje nugenėkite naujus ūglius ir palikite ant šakelių po 3–4 lapus. Prasidėjus rudeniui, augalą vėl laikykite viduje prie lango (geriausia rytų ar vakarų pusėje), toliau laistykite ir tręškite, bet daugiau nebegenėkite. Spalio pradžioje sudarykite ilgų naktų ir trumpų dienų režimą. Tarkim, nuo 17 val. iki 8 val. vazoną dėkite į kartono dėžę ar spintą ir laikykite vėsiai visiškoje tamsoje. Dienos metu gėlė turėtų stovėti saulėtoje vietoje ar apšviesta lempos. Tręškite ir laistykite iki gruodžio vidurio. Tuomet turėtų keistis pažiedžių spalva. Nutraukite ilgų naktų ir trumpų dienų režimą, nustokite tręšti, tik paliekite, kai dirva išdžius, ir džiaukitės spalvingomis žvaigždėmis.
Tikrasis plokštenis (Schlumbergera truncata)
Šis augalas vadinamas Kalėdų kaktusu, nes jo žydėjimo ciklas sutampa su kalėdiniu laikotarpiu. Tačiau tikrasis plokštenis gali žydėti ir kelis kartus per metus. Kad pradžiugintų būtent per žiemos šventes, teks šiek tiek pasistengti. Taip pat svarbu žinoti, kad iš Brazilijos drėgnųjų miškų kilusį augalą reikia prižiūrėti kiek kitaip nei įprastus dykumos kaktusus. Negana to, žaliasis augintinis gali tapti šeimos relikvija, nes yra ilgaamžis.
Šis nelepus augalas dažniausiai žydi raudonais, rausvais ar oranžinio atspalvio žiedeliais. Mėgsta netiesioginę saulės šviesą, gana didelę drėgmę, todėl rekomenduojama kaktusą ne tik laistyti, bet ir apipurkšti. Jam labai nepatinka temperatūros svyravimai, skersvėjis. Verčiau nelaikyti arti karštų radiatorių ar nesandarių langų. Norint Kalėdų kaktusą greičiau pražydinti, reikėtų jį laistyti mažiau.
Augalą galima dauginti bet kada, kai jis nežydi, vis dėlto geriausiai tai daryti pavasario pabaigoje–vasarą. Šiltuoju metu tinka kaktusą išnešti į lauką.
Bromelijos ir guzmanija (Guzmania)
Kalėdų atmosferai sukurti tinkančios gėlės – bromelijos. Nors jos ilgą laiką buvo puoselėtos tik įgudusių sodininkų, puikiai auga ir namuose.
Dar vienos Kalėdų atmosferai sukurti tinkančios gėlės – bromelijos. Nors jos ilgą laiką buvo puoselėtos tik įgudusių sodininkų, puikiai auga ir namuose. Šie augalai turi galąstuvo formos raudonus, žalius, oranžinius, violetinius, geltonus lapus. Bromelijų šeimai priklauso ir ananasai, ispaniškos samanos, tačiau vieni populiaresnių ir žinomesnių mūsų namuose augintinių – guzmanijos, pasižyminčios žiedynkočiais, apaugusiais ryškiaspalviais mažais lapeliais. Nors jų būna įvairių spalvų, o apskritai Centrinėje ir Pietų Amerikoje šių gražuolių auga apie 110 rūšių, kalėdinėmis taip pat laikomos būtent raudonžiedės.
Guzmanijos mėgsta šilumą, šviesą ir didelę drėgmę. Kitaip tariant, šioms gėlėms patinka šiltnamio sąlygos. Nekalkingo šilto vandens reikėtų pilti į dirvą ir į lapų skroteles. Tręšti kas dvi savaites. Paprastai parduodami žydintys augalai. Kad žiedai džiugintų ilgiau, sukurkite kuo drėgnesnę aplinką: šalia vazonėlio laikykite padėklą su vandeniu ar drėgnomis samanomis, apipurkškite vandeniu. Norint gėlę pražydinti antrą kartą, žiemą būtina apšviesti papildomai. Deja, neįgudusiems augalėlių mylėtojams ne visada tai pavyksta.
Amarilė, arba meilenis (Hippeastrum, Amaryllidaceae)
Tai svogūninis augalas, kurio kriaušės formos stambus svogūnėlis beveik iki pusės iškilęs virš žemės. Iki 10 cm skersmens žiedai primena vamzdelius ir maloniai kvepia. Ši daugiametė gėlė persodinama kartą per 4–5 metus, geriausiai tai daryti spalio–sausio mėnesiais.
Amarilės pražysta įvairiomis spalvomis: raudona, balta, rožine, rečiau persikine ar oranžine. Gerai prižiūrimos gali sukrauti net iki 10 žiedų, o, įdėję pastangų ir laikydamiesi tam tikro režimo, jų sulauksite kasmet prieš Kalėdas. Be to, žiemos karaliene vadinamos gėlės žiedeliai glostyti akis gali gana ilgai – net iki 7 savaičių. Na, žinoma, žydėjimo trukmė priklausys nuo patalpos temperatūros, apšvietimo ir priežiūros. Verta atsiminti, kad gėlė greičiau nužydės, jei ją kamuos karštis ir tiesioginiai saulės spinduliai. Žydinčiai gražuolei labiau patinka išsklaidyta šviesa. Kad susiformuotų tiesus žiedynstiebis, vazonėlį ant palangės rekomenduojama reguliariai pasukti.
Peržydėjusiai amarilei ateina ramybės periodas, trunkantis apie du mėnesius, kartais – pavasarį ir vasarą. Nebežydintį augalą perkelkite į vėsesnę ir tamsesnę vietą, pageltusį stiebą, palikdami 5 cm virš svogūnėlio, nupjaukite. Dalį nudžiūvusių lapų pašalinkite tik ramybės periodo pabaigoje. Nudžiūvusiais lapeliais ilsėtis pasiruošusios amarilės nebelaistykite.
Paprastai rudenį ar žiemą pražystantis augalas dažnai naudojamas šventinėse floristų kompozicijose. Kai kuriose šalyse kaip Kalėdų dovana teikiami jų svogūnėliai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gėlių horoskopas