Kokie organizmo ženklai išduoda stresą

Emocijos / Shutterstock nuotr.
Emocijos / Shutterstock nuotr.
2013-11-22 15:00
AA

Labai dažnai neįvertiname, koks žalingas organizmui stresas – jis susargdina ne tik sielą, bet ir kūną. Kad dėl nuolat jaučiamos įtampos gyvenimas neapvirstų aukštyn kojomis, pirmiausia stenkitės įveikti sukeltus jos negalavimus. Prastos savijautos seksis išvengti šimtą kartų lengviau!

Pasak medikų, retsykiais nedidelis stresas naudingas, nes padeda sutelkti jėgas ir įveikti iškilusius sunkumus. Tačiau įtampai užsitęsus neretai organizmas „sustreikuoja“: žmogų ima varginti galvos ir pečių juostos skausmai, širdies virpesiai, gausus prakaitavimas ir t. t. Kaip sau padėti?

Veriantis galvos skausmas

  • Ištirta, kad apie 70 proc. galvos skausmų kyla dėl nuolatinės psichologinės įtampos. Susinervinus padidėja kraujospūdis, įsitempia ir nevalingai ima trūkčioti sprando ir pečių raumenys, užspaudžiamos kraujagyslės, dėl to įsiskausta galva.
  • Jei esate tikra, kad galvos skausmą sukėlė patirtas stresas, neskubėkite gerti vaistų nuo skausmo – pirmiausia reikia pašalinti priežastį, t. y. sumažinti stresą. Kasdien bent po kelias minutes kelis kartus per dieną giliai pakvėpuokite, pamasažuokite smilkinius arba bevardžio piršto vidurinįjį sąnarį – juose yra biologiškai aktyvūs galvos taškai. Pasivaikščiokite gryname ore arba rytą ir vakare palįskite po kontrastiniu dušu.
  • Įtampos sukeltą galvos skausmą veiksmingai malšina aromatinis pečių juostos masažas: ištepkite šią kūno dalį augaliniu aliejumi, įvarvinusi į jį kelis lašus eterinio mėtų aliejaus, tada apie 10 min. masažuokite ratukiniu masažuokliu. Po procedūros būtų naudinga dar pusę minutės pamasažuoti sprandą į nosinaitę įsuktu ledo gabalėliu.
  • Kad galvos skausmas nestiprėtų, išgurkšnokite puodelį rozmarinų ir pelkinių vingiorykščių arbatos (šaukštas mišinio – 200 ml verdančio vandens). Jeigu jaučiate įtampą, nepamaišys nuryti ir šaukštą šilto vandens su 20 lašų valerijonų tinktūros.

Gausus plaukų slinkimas

  • Kuokštais plaukai gali kristi ne tik dėl nuolat patiriamos įtampos, bet ir dėl kitų priežasčių. Norėdama tai išsiaiškinti, kreipkitės ne tik į šeimos gydytoją, bet ir į gydytoją dermatologą ar kosmetologą.
  • Jeigu plaukų slinkimo priežastis – nuolatinė įtampa, turite išmokti atsipalaiduoti. Sportuokite, daugiau būkite gryname ore, stenkitės sumažinti gyvenimo tempą.
  • Plaukų slinkimui pristabdyti nepakaks specialaus šampūno ir serumo. Būtinai suvartokite nors pakuotę specialaus plaukų, nagų ir odos būklę gerinančio maisto papildo.
  • Veiksmingai galvos raumenis atpalaiduoja kasdienis galvos odos masažas su eteriniu šalavijų ar ramunėlių aliejumi: kelis lašus pasirinkto aliejaus įlašinkite į šaukštą augalinio aliejaus, išmaišykite. Mišiniu įtrinkite galvos odą ir 5–8 min. masažuokite ją pirštų pagalvėlėmis sukamaisiais judesiais viršugalvio link.
  • Jei gausiai slenka plaukai, kasdien galite išgurkšnoti po puodelį vaistinių ožragių arbatos (šių augalų sėklose yra enzimo triogonelino, kuris gerina galvos odos kraujotaką), taip pat įtrinti galvos odą plaukų šaknis stiprinančiu rozmarinų vandeniu.    

Pajuodę paakiai

  • Pasak medikų, kodėl patiriant nuolatinę įtampą ilgainiui pajuosta paakiai, iki šiol konkrečiai nežinoma. Manoma, kad dėl to kaltas streso hormonas adrenalinas, kuris sutrikdo normalią kraujotaką: sumažėjus po akimis esančių kraujagyslių tonusui, jos išsiplečia, lėčiau ima tekėti kraujas. O paakių oda labai plona, perpildytos kraujagyslės tiesiog ima pro ją šviesti. 
  • Jeigu esate tikra, kad pajuodę paakiai – ne kokios nors ligos, o nuolatinio streso simptomas, visais įmanomais būdais stiprinkite nervus, stenkitės gerai išsimiegoti, o paakių odos būklei pagerinti pakaks minimalių pastangų. 
  • Paakių odos kraujotakai suaktyvinti labai tiks šalto vandens arba stiprios žaliosios arbatos kompresai: gausiai suvilgykite pasirinktame skystyje du vatos diskelius ir uždėkite ant užmerktų vokų. Kas minutę juos keiskite (iki 5–8 kartų).
  • Prieš naktį pajuodusią paakių odą palepinkite kraujagysles palankiai veikiančiu žolelių eliksyru: sumaišykite po 2 šaukštus kraujažolių ir čiobrelių bei šaukštą saldymedžių. Užplikykite mišinį ¼ l verdančio vandens ir 10 minučių palaikykite. Perkošta ištrauka suvilgykite du lininio audinio tamponėlius ir 10 min. palaikykite ant užmerktų vokų.
  • Pajuodusius paakius rytą ir vakare tepkite drėkinamuoju paakių kremu su lašeliu eterinio levandų aliejaus (porcijai kremo), paskui minutę kitą nuo vidinių akių kampučių išorinių link patapšnokite pirštų pagalvėlėmis.
  • Mėnesį ar ilgiau pavartokite nervų sistemą stiprinančios bičių duonelės (2 šaukštelius per dieną).

Pagreitėjęs širdies plakimas

  • Nuolat patiriant stresą, organizme „cirkuliuoja“ didesnis streso hormonų kortizolio ir adrenalino kiekis, kuris paskatina greitesnį už normalų širdies plakimą.
  • Labai veiksminga šalčio terapija. Polietileninį maišelį su ledo gabalėliais palaikykite prie krūtinės, kol aprims širdies plakimas (ne ilgiau kaip 3–5 min.). Arba išgerkite kelis gurkšnelius ledinio vandens ar riešus pakiškite po tekančio ledinio vandens srove.
  • Pasak medikų, nuo streso, hormonų poveikio širdį veiksmingai saugo magnio preparatai. Pasitarusi su šeimos gydytoju, nusipirkite vienokį ar kitokį magnio preparatą ir vartokite ne kada prisiminusi, o reguliariai (kurso trukmę tegul nustato gydytojas). Jei manote, kad dažną širdies plakimą lemia silpna nervų sistema, rinkitės kompleksinį magnio preparatą, pavyzdžiui, su B grupės vitaminais ar kalciu.
  • Širdies veiklą veiksmingai reguliuoja kompleksiniai augaliniai preparatai: „Cardiplant“ tabletės, gudobelių tinktūra ir kt. Vartokite juos tiksliai pagal nurodymus ant pakuotės.
  • Pasitarkite su šeimos gydytoju, ar nevertėtų vartoti ir kalio (galite įsigyti tablečių ar skysto pavidalo), kuris taip pat labai reikalingas normaliai širdies veiklai.     

Gausus prakaitavimas

  • Kūno drėgmės išsiskyrimą valdo labai jautrūs organizmo centrai, esantys stuburo smegenyse. Kadangi jie glaudžiai susiję su galvos smegenų centrais, valdančiais mūsų emocijas, patyrusios stresą, neretai gausiau nei įprastai prakaituojame. Taigi dėl upeliais kūnu žliaugiančio prakaito dažnai būna kaltas ne tik ore tvyrantis karštas, bet ir nuolatinė nervinė įtampa, nuovargis, neigiamos emocijos.   
  • Jei „kaltas“ stresas, nebūtinai prakaituoja visas kūnas ar pažastys – gausiai sudrėkti gali galūnės (delnai ir pėdos). Šiuo atveju labai veiksmingos šilta ąžuolų žievių ar vėsi jūros druskos vonelė su keliais lašais eterinio arbatmedžių aliejaus. Joje pėdas mirkykite kiekvieną vakarą bent po 7 minutes.
  • Gausiai prakaituojančias pažastis stenkitės dažniau išplauti vėsiu vandeniu, dėvėkite natūralaus pluošto drabužius. Dezodorantu nuo prakaito tepkite tik švarias pažastis.
  • Veiksminga priemonė nuo streso sukelto gausaus prakaitavimo – atsipalaidavimo pratimai (galite išmokti pagal specialų vadovėlį arba pasikonsultavusi su kineziterapeutu), geriamieji žoliniai ir homeopatiniai preparatai („Nervoheel“, „Neuro - 3“ ir kt.).
  • Prakaito liaukų veiklą slopina ožragių sėklų arbata (vartokite tiksliai pagal nurodymus ant pakuotės). Naudingos ir šių augalų vonios.

Sutrikęs virškinimas ir žarnyno veikla

  • Jei nuolat verčiatės per galvą, nieko keista, kad „stoja“ skrandis ar viršutinėje pilvo dalyje jaučiate spazmus – šiuos nesmagius pojūčius neretai sukelia sutrikusi skrandžio raumenų veikla.
  • Jeigu esate be galo jautri, kurį laiką pavartokite raminamųjų homeopatinių preparatų, vaistažolių (valerijonų ar kt.) arbatos.
  • Skrandžio veiklą stimuliuoja pankolių arbata – per dieną galite išgurkšnoti jos iki dviejų puodelių.
  • Jei graužia rėmuo, pasitarusi su šeimos gydytoju ar vaistininku, kurį laiką vartokite skrandžio sulčių rūgštingumą mažinančių vaistų.
  • Valgykite lėtai, gerai sukramtykite kiekvieną kąsnį. Geriau dažniau, bet po nedaug.
  • Jei vargina žarnyno spazmai, pagerkite kmynų ir melisų arbatos. Spazmus slopina ir vidurių lašų tinktūra, mairūnų nuoviras, pagardintas žiupsneliu cinamono.