Kokias ligas gali sukelti triukšmas

Ženklas "Netriukšmauti" / „Scanpix“ nuotr.
Ženklas "Netriukšmauti" / „Scanpix“ nuotr.
2012-06-11 23:00
AA

Dar XIX amžiuje žymus vokiečių mikrobiologas R. Kochas pasakė: „Kada nors žmonija bus priversta nugalėti triukšmą taip pat ryžtingai kaip cholerą ir marą.“ Panašu, kad mokslininko spėjimai pamažu tampa realybe...

Automobiliai, autobusai, sunkvežimiai, traukiniai, muzika, telefonų skambučiai, kelius remontuojančių darbininkų grąžtų burzgimas, elektriniai plakikliai, žoliapjovių ūžesys – tai tik maža dalis garsų, kuriuos daugelio mūsų ausys girdi kone kasdien. Galbūt nepastebime, bet nuolatinis triukšmas kenkia mūsų sveikatai: prastėja klausa, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, trinka virškinimo sistemos veikla, kenčia miego kokybė. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, triukšmas yra kas penkto europiečio prasto nakties miego priežastis. Dėl jo silpnėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms, triukšmas dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresą.

Garsas tampa triukšmu

Garso stiprumas matuojamas decibelais. Sveikatos organizacijos specialistai įspėja, kad garso intensyvumui aplinkoje pakilus per 50 dB, trikdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas, perkopiantis 85 dB ribą ir besitęsiantis daugiau kaip aštuonias valandas, gali sukelti kurtumą. Nepaisant šių skaičių, tos pačios organizacijos darbuotojų atlikti tyrimai rodo, kad net apie 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų kasdien girdi gatvių triukšmą, kurio intensyvumo lygis 55 dB. Kitų 20 proc. ausis kasdien pasiekia triukšmas, didesnis nei 65 dB, daugiau nei 30 proc. europiečių naktį priversti ilsėtis vidutiniškai 55 dB triukšme.

Pagrindiniai teršėjai

Pasaulio sveikatos organizacija didžiausiais triukšmo šaltiniais vadina oro uostus, autostradas, pramonines ir komercines įmones, transporto srautus gatvėse. Pastarųjų triukšmingumas tam tikrais atvejais pasiekia iki 80–82 proc. bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose. Triukšmą kelia ir muzika, automobilių stovėjimo aikštelės ar net vaikiški žaislai. Mums kenkiantis triukšmas kyla net iš tokių vietų, apie kurias nesusimąstome. Štai keli pavyzdžiai. 

  • ► Namų apyvokos reikmenys, tokie kaip virtuvės kombainai, maišytuvai, plakikliai, dulkių siurbliai, skalbiamosios mašinos. Kartu sudėjus jų keliamas triukšmas pasiekia 87 dB ribą, kuri, kaip minėta, gali sukelti net kurtumą. O ką jau kalbėti apie nuolat įjungtus, nors ir vidutiniu garsu veikiančius televizorius, muzikos centrus ar radijo imtuvus.
  • ► Kiti prietaisai, tokie kaip lašantys čiaupai, tiksintys laikrodžiai, maigoma kompiuterio klaviatūra, mobiliojo telefono skambučiai, pypsinti signalizacija ir kt. Šie, nors ir nežymūs, bet nepertraukiami garsai ypač vargina ir dirgina mūsų nervų sistemą.

Triukšmo žala

Galbūt šiandien nejaučiate triukšmo įtakos jūsų sveikatai, bet galite neabejoti – yla iš maišo galiausiai išlįs. Štai keletas triukšmo sukeliamų sveikatos sutrikimų.

  • Psichologinės problemos. Tai anksčiausiai pasireiškiantis triukšmo nulemtas sveikatos sutrikimas. Pavyzdžiui, žmonės, kurie gyvena arti oro uostų, dažnai būna daug nervingesni nei tie, kurie gyvena ramesnėje vietoje. Besitęsiantis triukšmas gali sukelti panikos priepuolius, agresyvumą. Taip pat triukšmas trukdo susikaupti, koncentruoti dėmesį, todėl tampa sunku dirbti, mokytis.
  • ► Klausos sutrikimai. Įrodyta, kad triukšmas susilpnina mūsų gebėjimą aiškiai girdėti. Netgi trumpai trunkantis triukšmas gali sukelti laikiną apkurtimą, o ilgai besitęsiantis – atimti šią svarbią juslę visam laikui.
  • ► Širdies ligos. Nustatyta, kad nuo triukšmo pakyla kraujospūdis. Tai gali sukelti tokį šalutinį poveikį kaip padažnėjęs širdies plakimas, pakilęs kraujospūdis ar net sutrikęs kvėpavimas.
  • ► Akių ligos. Nustatyta, kad triukšmas išplečia akių raineles, o tai ilgainiui gali sutrikdyti regėjimą.
  • Virškinamojo trakto ligos. Triukšmas gali tapti lėtinių skrandžio ligų priežastimi.

Kam daroma didžiausia žala?

Kai kurie žmonės triukšmui jautresni už kitus. Labiausiai nuo jo turėtume saugoti vaikus. Mažiesiems reikia daugiau miego nei suaugusiesiems, todėl turėtume pasirūpinti, kad naktį jų miegamuosiuose būtų kuo tyliau. Triukšmas stipriau veikia ligotus ir vyresniojo amžiaus žmones, pamainomis dirbančius įvairių sričių specialistus (jų dienos režimas itin pažeistas nereguliaraus miego). Triukšmas taip pat labai pavojingas gyvenantiems šalia judrių gatvių, triukšminguose mikrorajonuose.

Tylos šventė

Pamažu suvokus užterštumo triukšmu mastą ir žalą (paskaičiuota, kad maždaug trečdalis daugiau nei 60 milijonų europiečių darbo vietose veikiami per didelio triukšmo ilgiau nei ketvirtadalį savo darbo laiko. Apie 40 milijonų žmonių pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau, kad būtų išgirsti), balandžio 20-ąją nuspręsta minėti Tarptautinę kovos su triukšmu dieną. Jos tikslas – paskatinti žmones susimąstyti apie neigiamą triukšmo poveikį ir prisiminti raminančią tylos galią. Daugelyje valstybių ši diena minima skelbiant visuotinę tylos minutę. Be to, siūloma laikytis „tylos dietos“, kitaip tariant, išjungti elektroninius prietaisus, informavimo šaltinius, paskirti laiko tyliajam poilsiui: aplankyti parodą, pasivaikščioti parke ar miške, nueiti į biblioteką, o gal tiesiog pasėdėti pasvajoti tyloje.

Triukšmo kontrolė

Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys įgyvendina Aplinkos triukšmo valdymo direktyvą. Taip pat turime Valstybinę triukšmo prevencijos programą, kurioje numatytos konkrečios priemonės triukšmo poveikiui mažinti. Visgi prie triukšmo kontroliavimo ir jo mažinimo galime ir turime prisidėti kiekvienas iš mūsų.

  • ► Šalia namų pasisodinkite krūmų ir medžių. Jie – tarsi kempinės, sugeriančios gatvių triukšmą ir saugančios jūsų ramybę bei sveikatą.
  • ► Automobilių signalus spauskite tik tada, kai būtina. Visi žinome, kad stovėti automobilių spūstyse – menkas malonumas, bet jūsų sukeltas triukšmas greičiau pajudėti tikrai nepadės.
  • ► Jei dirbate triukšmingoje aplinkoje, naudokitės ausų kištukais.
  • ► Nustatykite kuo tylesnį mobiliojo telefono skambučio signalą.
  • ► Atkreipkite dėmesį į tai, kokiu garsu kalbate. Gal nepastebite, bet jūsų kalbėjimas gali trukdyti šalia esantiems žmonėms.
  • ► Mokykite tylos vaikus. Veskitės juos į miškus ir parkus. Paprašykite patylėti ir pasiklausyti gamtos garsų: paukščių čiulbėjimo, medžių lapų šlamėjimo, miško ošimo. Įveskite namuose bent 15 minučių trukmės „tylos laiką“ prieš nakties miegą.

Garso intensyvumui aplinkoje pakilus per 50 dB, trukdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas, didesnis nei 85 dB ir besitęsiantis ilgiau nei 8 valandas, gali sukelti kurtumą. Ilgai trunkantis triukšmas, kurio intensyvumo lygis per 55 dB, panašus kaip įprastoje miesto gatvėje, gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą ir širdies smūgį.

Kai kurių triukšmo sukėlėjų skleidžiamo garso intensyvumas:

Motociklas – 88 dB.
Sunkvežimis – 100 dB.
Žoliapjovė – 107 dB.
Grandininis pjūklas – 117 dB.
Lengvasis automobilis – 80 dB.
Lėktuvas – 130 dB.
Šnabždėjimas į ausį – 30 dB.
Lapų čežėjimas – 20 dB.
Normalaus garsumo pokalbis – 60 dB.
Garsus dainavimas –  75 dB.