Dažniausiai žmonės, kurie dievina augintinius, jau seniai mintyse svajoja, kokios veislės šuniuką glaustų prie širdies. Vieni mūsų žvelgia tik į „aukštos klasės“ gyvūnus, o kiti renkasi mišrūnus. Tačiau kokius keturkojus laikyti patogiau, smagiau ir įdomiau? Vieningo atsakymo tikrai nerasime, bet pasvarstyti ir sudėlioti pliusus bei minusus – galime.
Vyrauja nuomonė, kad mišrūnai, dar švelniai pravardžiuojami „kieminiais“ ar „kieminukais“, ne tik gerokai pigiau atsieina, bet ir lengviau adaptuojasi naujoje aplinkoje bei šeimoje, kur kas rečiau serga viena ar kita liga... Bent keliems iš šių faktų linkę pritarti ir specialistai, kadangi mišrūnai tikrai kainuos pigiau, dažniausiai yra atsparesni kai kurioms ligoms. O štai adaptacija priklauso nuo paties šuns charakterio. O koks charakteris būdingas vienam ar kitam gyvūnėliui?
- Kai renkatės grynakraujį šunį, esate šimtu procentu tikri, kaip jis atrodys, kokio bus dydžio ar spalvos, išsamiai išstudijuojate būsimo augintinio bruožus ir charakterio ypatybes, ligos istoriją. Pavyzdžiui, vienoks bus vokiečių aviganio būdas ir visai kitoks auksaspalvio retriverio. Taigi daugmaž galite nutuokti, kaip jūsų šunelis jausis naujoje šeimoje.
- Renkantis mišrūną galite būti nustebinti, ypač, jeigu nieko nežinote apie jo geneologiją. Pavyzdžiui, visą laiką norėjote mažo šunelio, o jis iš mielo mažylio užaugo į stambų žvėrį, sveriantį 100 kg, arba atvirkščiai – svajonė apie didelį šunį susitraukė ik pėdos dydžio meilučio. Taigi, verta apgalvoti savo norus, kad tiek jūs, tiek augintinis jaustųsi laimingai ir patogiai.
- Dažnai kilmingos veislės šunys turi išsamias charakteristikas, todėl jūs iš anksto galite susipažinti su augintinių sveikatos būkle ir sužinoti, kokie negalavimai būdingi vienai ar kitai veislei. Taip pat visada galėsite kreiptis į veterinarą, šunų veisėją ir pan. bei pasikonsultuoti dėl priežiūros, mitybos ar sveikatos.
- Kokie šunys lengviau dresuojami, mieliau pasiduoda komandoms? Specialistai sako, kad čia didelę įtaką daro jų veislė, kadangi vieni labiau pirmenybę teikia laisvei, o kiti visai mielai sutinka dalyvauti dresavimo veikloje. Viena aišku – pradėti dresuoti savo augintinį geriausia jaunesniame amžiuje, nes vėliau rezultatai gali nuvilti. Taigi, jeigu trokštate paklusnaus šunelio, pasidomėkite, ar jis tikrai toks gali būti.
- Ar tikrai „kieminukai“ rečiau serga? Nuomonės nevienareikšmiškos. Vieni specialistai sako, kad jų sveikata tik iš išorės atrodo lyg nesugriaunama siena, o kiti tvirtina, kad dažniausiai tokie šunys iš tikrųjų gali ilgiau gyventi ir būti tvirtesni. Paslaptis ta, kad laikydami paprastą šunį žmonės dažniausiai jo sveikatos būklei neskiria tiek dėmesio, kiek lepesnėms veislėms. Todėl kai kurios ligos neatskleidžiamos, nors šuo ir turi sveikatos problemų. Mokslininkų nuomone, ir „kieminukai“ gali gimti kamuojami vienokių ar kitokių genetinių ligų. O štai thedailydog.com teigiama, kad mišrios veislės pasižymi didesne genetine įvairove, o tai reiškia, jog jų tėvai nebūtinai turėjo tokių pačių sutrikimų ir kad juos paveldėjo jūsų augintinis.
- Mišrūnams dažniausiai reikia mažiau priežiūros, kadangi šiems priskiriama nereikliųjų etiketė. Jų nereikia vedžioti pas kirpėją, vežioti po parodas, dresuot, ar skirti didžiulę laiko dalį jų mitybos klausimams spręsti. Be to, dar vienas svarbus faktorius renkantis augintinį – tai jo kaina. Savaime aišku, kad mišrūnai yra pigesni arba net nemokami. Juk šunelių prieglaudose tokie – dažniausi „svečiai“ (kad ir kaip būtų gaila).
- Iš esmės, kokį šunelį rinktis, priklauso tik nuo jūsų požiūrio, finansinės padėties, o labiausiai nuo meilės šiems nuostabiems gyviems padarėliams. Juk užtenka pažvelgti į jų mielas akis ir visos veislės išgaruoja kaip dūmas... Geriausia rinktis draugą, ar ne?