„Taip jau nutiko, kad ištekėjau vos septyniolikos. Žinoma, „iš reikalo“. Po vestuvių praėjo pusmetis, sūpuoju kelių mėnesių mažylį ir imu gailėtis, kad nepasidariau aborto. Nors finansiškai esu aprūpinta, tačiau savo vyrą matau tik darbo dienomis – savaitgaliais jis vis randa svarbių užsiėmimų: su draugais leidžiasi į baidarių žygį, padeda remontuoti draugų sodybą, važiuoja į komandiruotes, išsiruošia į medžioklę.
Būna, kad ir po darbo negrįžta namo, paskui pasiteisina, kad miegojo pas draugą, nes iki vėlumos dėliojosi verslo planus. Žinoma, aš juo netikiu, bet nenoriu nervintis – maitinu kūdikį. Be to, tikrai neturiu kur eiti. Ar mano nerimas yra pagrįstas? Galbūt aš nieko neišmanau apie šeimyninį gyvenimą, bet negi vyrai neturėtų padėti namų ruošoje, laisvalaikį leisti su savo šeima? Sūnelį jis, regis, myli – paima ant rankų, pažaidžia su juo, nuperka visko, ko paprašau“. Raminta
Norite pasitarti? Savo klausimus siųskite gyvenimoskonis@zmones.lt
Laba diena, Raminta. Panašu, kad šiuo metu esantys santykiai Jūsų netenkina, tačiau Jums kyla abejonės, ar galite sau leisti taip jaustis, ar tai, kas vyksta Jūsų viduje, yra „normalu“. Panašu, kad savo išgyvenimams ieškote patvirtinimo ir leidimo jiems būti. Jausmai yra ir jie niekur nedings, tik kyla klausimas, ką daryti su jais. Jei rašote viešojoje erdvėje, Jus tai neramina. Panašu, kad šiuo metu Jūsų santykiai su vyru Jūsų netenkina. Ko gero norėtumėte, kad santykiuose įvyktų pokyčiai. Jei taip, kokie? Bandau kelti hipotezę, kad Jūs norėtumėte, kad vyras be finansinio stabilumo rodytų Jums daugiau dėmesio, palaikytų, padėtų prižiūrint kūdikį, kad Jūs jį dažniau matytumėte savo vyro ir tėvo vaidmenyse, o ne vien užimto verslininko vaidmenyje.
Jei mano ši hipotezė teisinga, tuomet kodėl gi Jums nepasikalbėjus su juo apie tai ir nepasidalinus savo jausmais, lūkesčiais. Galbūt jis net nenutuokia apie Jūsų poreikius ir didžiausią dėmesį skiria šeimos finansinės gerovės sukūrimui. Nekalbant apie savo lūkesčius vienas kitam, o tiesiog jaučiant nepasitenkinimą ir pykstant, tarp Jūsų emocinė distancija augs ir santykius ištiks krizė.
LIVIJOS GRADAUSKIENĖS komentaras
„Nemanau, kad žmonės turėtų vienas kitam duoti ar neduoti laisvės. Čia kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Vyras nori daugiau laiko praleisti su šeima, ar su draugais? Tai jo pasirinkimas. Draudimai nieko nereiškia. Kaip vyras norės, taip ir elgsis. Protingai moteriai belieka daryti viską, kad vyras norėtų elgtis taip, kad šeima būtų laiminga. Kaip sako patyrusios mamos ir močiutės, moteris turi būti gudri.
Man pačiai visada kildavo baisus pasipriešinimas minčiai, kad ką tik kūdikio susilaukusi moteris privalo ne tik rūpintis vaiku, kas atima visas jėgas, bet ir sugebėti suktis taip, kad vyras nepasijustų apleistas. Su tokia situacija susiduria visos jaunos mamos. Prisipažinsiu, kad mintis apie gudrią žmoną, kuri sugeba meilumą, švelnumą ar net ašaras naudoti vyro reguliavimui, mane visada pykindavo.
Tačiau realybė tokia, kad kol jaunoji mamytė yra visa atsidavusi kūdikiui, vyras jaučiasi paliktas ir nuskriaustas. Tad mamai belieka pasirinkti, kaip spręsti tokią padėtį – ar išdidžiai vykdyti savo motiniškas pareigas ir oriai laukti vyro supratingumo, ar sugebėti “atsijungti” nuo vaikelio problemų ir kuo dažniau pamaloninti kitą didelį vaiką – savo vyrą, kad jis jaustųsi neatstumtas. Aš pati visada buvau už sąžiningus ir natūralius santykius šeimoje. Tikrai nesiruošiu gudrauti prieš vyrą ir skleisti burtų, kad tik jis, neduokdie, nenuslystų į šoną, kai namie atsiranda putlutis rėksniukas.
Manau, kad vyrui privalo užtekti padorumo ir proto pačiam suvokti, kad būna laikas, kai savo interesus ir poreikius derėtų užspausti, nes mamai su kūdikiu ir taip nelengva. Bet realybė yra tokia, kad vyrai ir moterys yra iš skirtingų planetų. Kol moteris lauks, kad jis protingai pasielgtų, jis gali pasielgti taip, kaip JAM atrodo protingiau. Tada ir paaiškės, kas laimi – močiučių patarimai, kad moteris turi būti gudri, ar mes su savo įsitikinimu, kad visi privalo elgtis protingai.
Tai, kad vyras nori būti laisvas nuo šeimos, tikrai liūdnas signalas. Vyrai gali išeiti. Mama, susilaukusi mažylio, išeiti nebegali, kad ir kaip sunku jai bebūtų. Žmonės daro klaidų. Ir jei tos klaidos kvailos (žmogus toks padaras, kad nėra išmintingas ir protingas visose gyvenimo situacijose, tų klaidų visiems pasitaiko), tuomet svarbiausia į viską pažiūrėti ramiai ir nedaryti skubotų sprendimų. Pririšti žmogaus negalima. Mano manymu, tiesiog bandykim suprasti, ko kitam žmogui reikia. Vyrai daro klaidą, kad bėga, o po to netenka savo šeimų ir savo vaikų, prarasdami ryšį su jais.
O moterys klysta, kai nesupranta, kas darosi vyro galvoje, ir reikalauja šimtaprocentinio visa ko atsisakymo ir sėdėjimo kartu. Sunkoka nuoširdžiai įsijausti į kito žmogaus išgyvenimus, kai ir tau nelengva. Mamos sako: „ Aš per naktis nemiegu, nuolat su kūdikiu ant rankų, o jam, matai, dėmesio pritrūko! Pikta juk“. Vyras mąsto: „Stengiuosi, kaip tik moku, ant pirštų galų vaikštau, o jai vis neįtinku“... O piktumas nieko gero neduos. Kai pora supranta vienas kitą, tai vyras tuomet nori padėti moteriai, stengiasi dėl jos sveikatos ir ramybės, o moteris bando suprasti vyrą ir suprasdama, kad jam sunku ir jis nori pavakaroti su draugais, jį ramiai išleidžia. Nekyla jokių problemų, kai žmonės tiki vienas kitu ir nori vienas kitam gero.
Kitą kartą vyras gali išleisti žmoną su draugėmis atsipūsti. Susitarti įmanoma dėl visko. Bet jei prasideda tokie dalykai, kai jis bėga iš namų slapčia, tai jau reiškia, kad nebėra kontakto. Patarimas jaunoms mamoms – neverta prisiimti didvyrės vaidmens, kuri viską spėja ir gali pati. Priimkit ir ieškokit visokeriopos pagalbos: močiučių, draugių, auklių, tetų. Kol mamos, tempdamos nežmonišką krūvį, giliai širdy laukia medalio už nuopelnus ir kančias, vyrai gali ir panūsti atsipūsti laisviau nuo tokios dramos.“
Situaciją aptarė žurnalo „Laima“ konsultantė, psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro „InVito“ vadovė Marija Vaštakė, www.psichologo-konsultacija.lt