Jūsų smegenys pajėgesnės nei jums atrodo

Smegenys / „Fotolia“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-11-13 15:00
Jei kūdikiai galėtų piktdžiugauti, jie būtent tai ir darytų. Visi kiti galėtume pasigirti nebent jėga bei svarbiausiomis stalo manieromis, tačiau tikrai ne smegenų pajėgumu.

Smegenys, kurias turėjote vos gimę, buvo geriausios mažos smegenėlės, kokias kada nors turėsite. Smegenys, turimos dabar? Na, įsivaizduokite „Commodore 64“ – be išplėtimo lizdų („Commodore 64“ – 1982-aisiais prekyboje pasirodęs kompiuteris).

Bent jau tokia yra paplitusi nuomonė, ir tam tikromis prasmėmis, ji teisinga. Mūsų smegenys taip sudėtos, kad kūdikystėje ir vaikystėje sugertų kuo daugiau informacijos, kadangi gimstame nieko nežinodami. Tačiau kažkuriuo metu tas informacijos priėmimas keičiamas jos įtvirtinimu, nes, laikui bėgant, darosi vis sunkiau įgyti naujų įgūdžių, tačiau labiau gebame pritaikyti jau turimas žinias. Neaišku tik tai, kada tiksliai tai įvyksta.

Kada pradeda mažėti mūsų mokymosi potencialas? Naujausias tyrimas, publikuotas „Psychological Science“ žurnale, teigia, kad tas „lūžis“ įvyksta vėliau nei manėme.

Tyrime, kuriam vadovavo Londono universiteto koledžo pažinimo neurologės Lisa Knoll ir Delia Fuhrmann, dalyvavo 633 tyrimo subjektai, suskirstyti į 4 amžiaus grupes: trys paauglių grupės – 11–13 metų, 13–16 metų bei 16–18 metų; ir suaugusiųjų grupė – 18–33 metų. Visos keturios grupės buvo mokomos dviejų pagrindinių įgūdžių – gebėjimo išskirti daugumą ir sąryšinio samprotavimo, o vėliau visi dalyviai atliko testus.

Gebėjimo išskirti daugumą testuose žmonės žiūrėjo į kompiuterio ekraną, ir jiems rodė paveiksliukų, kuriuose buvo pavaizduoti dideli taškų klasteriai, serijas. Kiekvienas klasteris buvo sudarytas iš dviejų spalvų taškų, o dalyviams reikėjo atskirti, kurios spalvos buvo daugiau.

Kai spalvų santykis buvo 70–30, buvo pakankamai lengva, tačiau santykiui kintant – 60–40, 55–45 ir galiausiai 51–49 – darėsi vis sunkiau. Užduotį apsunkino ir tai, kad paveiksliuką rodė vos 1/5 sekundės dalį. Visi tyrimo subjektai testą atliko po tris kartus. Pirmą kartą – tyrimo pradžioje, antrą kartą – po 3–7 savaičių ir dar po 9 mėnesių. Taip pat prieš kiekvieną testą visi privalėjo atlikti 12 minučių pasiruošimą.

Sąryšinio samprotavimo dalyje mokymų ir testų tvarkaraštis buvo labai panašus. Testo metu subjektams rodė lenteles. Pirmose aštuoniose lentelės grafose buvo abstraktūs piešiniai, kurie nuosekliai keitė spalvą, dydį ar formą. Apatinė dešinė grafa buvo tuščia ir dalyviai turėjo pasirinkti vieną iš pateiktų paveiksliukų, labiausiai tinkantį kiekvienai paveiksliukų sekai užbaigti.

TAIP PAT SKAITYKITE: Neurologai: „multitaskingas“ eikvoja jūsų smegenų energijos atsargas

Abiejų tipų galvosūkiai dažnai būna pateikti intelekto testuose ir neretai dėl jų susinervina testą atliekantieji – juk realiame gyvenime nei vieno iš šių įgūdžių nepanaudosi. Tačiau gebėjimas išskirti daugumą ir sąryšinis samprotavimas yra esminė matematinių bei loginių įgūdžių atrama. Ir kuo geriau sekasi tokiuose testuose, tuo daugiau tai pasako apie bendrą jūsų gebėjimą mokytis.

Taigi, kaip sekėsi vaikams – su savo apsukriomis smegenimis, palyginti su tariamai lėtais suaugusiaisiais? Pasirodo, ne taip jau ir gerai.

Sąryšinio samprotavimo dalyje visuose trijuose tyrimuose pirmąją vietą užėmė 18–30 metų grupė (antrąją vietą užėmė 15–18 metų grupė, gerokai atsilikusi buvo 13–16 metų grupė, o paskutinėje vietoje liko jauniausi, 11–13 metų, tyrimo dalyviai). Kitaip tariant, rezultatai visiškai prieštaravo plačiai paplitusiai nuomonei apie mokymosi gebėjimus.

Gebėjimo išskirti daugumą dalyje rezultatai buvo tokie patys, tačiau net po trijų testų nė viena grupė labai nepatobulėjo. Tik dviem grupėms – suaugusiųjų ir 15–18 metų grupei – pasiruošimas kažkiek padėjo.

„Šie rezultatai išryškina vėlyvosios raidos etapo svarbą mokymuisi ir verčia suabejoti prielaida, kad geriausiai kažko išmokstame būdami jaunesni“, – po straipsnio publikavimo pranešime sakė L.Knoll.

Tyrimo rezultatų priežastys nustebino mažiau nei patys rezultatai. Smegenų vystymasis yra gerokai lėtesnis procesas nei buvo manyta, o neurologai žino, kad tai tikrai galioja prefrontalinei žievei, kuri kartais nesusiformuoja iki 30-ties metų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ar gera jūsų atmintis? Paprastas testas padės tai sužinoti

Tai turi savų minusų: impulsų kontrolė ir pasekmių suvokimas yra aukštesnio lygio funkcijos, kurias valdo prefrontalainė žievė, būtent todėl jaunuoliai labiau linkę rizikuoti – šokinėti nuo uolų, vairuoti išgėrę – nei vyresni suaugusieji. Tačiau ta pati prefrontalinė žievė yra atsakinga ir už mokymąsi, o tai reiškia, kad smegenys, jaunystėje troškusios žinių, gali jų trokšti ilgiau nei manėte.

„Vykdomųjų funkcijų užduočių vykdymas paauglystės metais palaipsniui tobulėja, – rašė tyrėjai. – Tai tai pat gali prisidėti prie pagerėjusio mokymosi vyresniame amžiuje.“

Tačiau galų gale smegenys – kaip ir raumenys, sąnariai, oda ir visos kitos mūsų nykstančių kūnų dalys – pradeda silpnėti. Gera naujiena ta, kad šis organas tvirtesnis nei mes manėme ir yra pasiruošęs mokytis ilgiau.

Ji24.lt

Temos:

protas Savijauta

Naujausi straipsniai