Taip jau yra, kad žmonės labai skirtingi. Vieni yra jautrūs ir empatiški, kiti egocentriški ir egoistiški. Jautrūs žmonės visuomet pasiryžę pagelbėti kitiems, tačiau tikisi supratingumo ir iš kitų. Egocentrikai galvoja tik apie save ir aplinkiniai jiems svarbūs tiek, kiek yra jiems naudingi.
Žinoma, tai labai sutirštintas vaizdas. Tačiau būtent tie žmonės, kurie galvoja apie kitus, dažnai pasijunta išnaudojami, kai koks nors storžievis naudojasi jų paslaugumu ir gerumu, tačiau pats nesivargina pagelbėti savo geradariams.
Mokėjimas ištarti „ne“ yra svarbus ne tik jūsų dvasinei savijautai, bet gali padėti išvengti daugybės papildomų darbų ar nemalonių įsipareigojimų.
Ir koks nusivylimas apima, kai, pavyzdžiui, draugė, kuri nuolatos skolindavosi jūsų drabužius ir papuošalus, juos grąžina sugadintus ir net nesiteikia pasiūlyti kompensuoti nuostolį; arba kolegė, kurios užduotis atlikdavote, nes jai nuolatos dėl šeiminių problemų tekdavo išeiti anksčiau, nesutinka perimti jūsų bjauraus kliento.
Bet apmaudžiausia, kad tokie žmonės lyg niekur nieko ir toliau kaulija įvairių paslaugų. Tokios situacijos paprastai ima klostytis tada, kai jie moka ir prašyti, ir sakyti „ne“, o jūs – kuklinatės ne tik prašyti, bet ir atsisakyti.
Todėl mokėjimas ištarti „ne“ yra svarbus ne tik jūsų dvasinei savijautai, bet gali padėti išvengti daugybės papildomų, svetimų darbų ar nemalonių įsipareigojimų, kurie naudingi kitiems, bet ne jums.
Įdomus faktas, kad tie žmonės, kurie geba būti paslaugūs, tačiau nesileidžia išnaudojami ir apkraunami svetimais darbais, yra labiau gerbiami ir vertinami, nei tie, kurie su viskuo sutinka. Todėl gera reputacija pelnoma ne pataikavimu ir nuolaidžiavimu kitiems, bet ribų apibrėžimu, kur aplinkiniams aiškiai parodoma, kada jie gali tikėtis atjautos ir supratimo, o kada privalo susidoroti su savo bėdomis patys.
Altruistams būtent čia ir kyla daugiausia neaiškumų – kur gi ta riba, kai žmogui reikia padėti, o kada jį palikti spręsti savo rūpesčius savarankiškai.
Jei nustojate jausti džiaugsmą pagelbėdami kitam ir imate įtarti, kad jumis naudojasi – greičiausiai taip ir yra. Ypač jei nesulaukiate jokio konkretaus atgalinio ryšio.
Geriausia pasitikrinti įsivaizdavus save prašytojo vietoje. Ar tikrai problema tokia ypatinga, kad jai spręsti reikia kito žmogaus pagalbos? Ar jūs prašytumėte tokios paslaugos, ar vis dėl to sugebėtumėte išsiversti savo jėgomis?
Dažnai atsispirti kaulytojams sunku todėl, kad, sulaukę neigiamo atsakymo, jie ima verkšlenti, jog aplinkiniai jų nesupranta ir yra negailestingi. Tokiu atveju labai patartina pademonstruoti kuo nuoširdžiausią užuojautą ir supratimą, tačiau neprisiimti svetimų rūpesčių: „žinau, kad puikiai susitvarkysi“ – ideali frazė.
Kai kurie kaulytojai geba savo „aukas“ izoliuoti nuo kitų draugų ir kolegų. Jei pastebėjote, kad „gelbėdami“ kažkieno santuoką ar užjausdami draugę(-ą) dėl skyrybų labai susiaurinate savo bendravimo ratą – pats metas atsikratyti klausytojo vaidmens.
Norint kurti harmoningus santykius su antra puse, irgi labai svarbu mokėti ištarti „ne“. Būna, kad moterys apsvaigsta nuo dėmesio, džiaugiasi suradusios antrąją pusę ir bijodamos prarasti mylimąjį sutinka su visais jo pasiūlymais – leidžiasi į žygį baidarėmis, nors svajoja apie tingų poilsį paplūdimyje, neprieštarauja, kai jis nori mylėtis būdamas neblaivus. Vyrai paprastai mano, kad viskas gerai ir nesistengia keisti savo elgesio. O virš poros santykių ima kauptis sunkus nepasitenkinimo debesis.
Tikėtina, kad visa tai žinote ir suprantate, tačiau nežinote, kaip išsisukti iš tokių situacijų. Galbūt pagelbės šie patarimai?
1. Tegul kaulytojai žino, kad už viską reikia mokėti. Jei jaučiate, kad jumis naudojasi kolegos užkraudami darbus, nes jų gyvenime yra tūkstančiai problemų, o jūs – tokie geri ir supratingi – galite juos išgelbėti, pabandykite kiekvieną kartą, vos tik padirbėję už juos, tuoj pat prašyti paslaugos sau.
2. Pradėkite skųstis. Vos tik išgirstate skundus, kurie neabejotinai pereis į prašymus, užbėkite tokiam gudruoliui už akių ir pirma sugalvokite pageidavimą.
3. „Labai norėčiau tau pagelbėti, bet...“ Tai ideali frazė, jei liežuvis nesiverčia sakyti kategoriško „ne“.
4. Apsimeskite, kad nesuprantate. Jei esate atakuojami netiesioginiais prašymais, beldžiantis į jūsų sąžinę (pavyzdžiui, „labai noriu į draugės vestuves, bet neturiu, kas paskolina suknelę“) galite apsimesti, kad nesuprantate, jog tai skirta jums.
5. Praneškite savo sprendimą. Jei prašinėtojas įžūlus ir tiesmukai prašo, pavyzdžiui, paskolinti pinigų, kurių neskuba grąžinti, galite priminti, kad pastarąjį kartą turėjote skolintis, nes laiku neatgavote skolos, ir nuo šiol nutarėte su kolegomis neturėti piniginių reikalų.
6. Atskirkite jausmus ir galimybes. Šis būdas tinka, kai norite atsisakyti artimo žmogaus pasiūlymo ar nenorite pildyti jų prašymų. Tiesiog nuoširdžiai paaiškinkite, kodėl nenorite to daryti. Jei jus sieja tikra draugystė ir meilė, nieko negera neatsitiks.