Dažnai žmonės pastebi: „Tu ir tavo augintinis tokie panašūs!“. Kaip nutinka, kad renkamės gyvūnus, panašius į mus tiek charakteriu, tiek išvaizda? Psichologai turi savo versijų.
Esmė – atpažinimas
Yra psichologinis mechanizmas, kuris paaiškina, kodėl asmuo gali pasirinkti šunį, panašų į save, ir tai yra gana suprantamas dalykas. Atsakymas paprastas – tai atpažinimas.
Yra psichologinis mechanizmas, kuris paaiškina, kodėl asmuo gali pasirinkti šunį, panašų į save, ir tai yra gana suprantamas dalykas. Atsakymas paprastas – tai atpažinimas.
Paprasčiau tariant, mums priimtini tie dalykai, kurie yra atpažįstami ir aiškūs.
Tai paaiškina, kodėl mes taip norime skaityti kiekvieną naują mūsų mėgstamo rašytojo knygą ar žiūrėti jo kūrinio ekranizaciją, kodėl žmonės kiekvienais metais eina vis į tą pačią operą. Tai taip pat paaiškina, kodėl žmonės balsuoja už aktorius ar artimuosius ir draugus neįsigilinę į jų kompetenciją įrodančius faktus.
Buvo atliktas tyrimas, kurio metu žmonėms buvo parodyta kiniškų simbolių serija be jokio vertimo. Kai žmonės vėliau buvo paprašyti atspėti, ką šie iš tikrųjų reiškia, tie, kurie buvo rodyti daug kartų, žmonės buvo linkę juos „išversti“ kaip reiškiančius teigiamus dalykus.
Žinoma, svarbiausias dalykas, nulemiantis, ar šuo ir jo savininkas yra panašūs – jų veidai. Mūsų pačių veidas yra mums gerai pažįstamas. Mes matome jį veidrodyje kiekvieną rytą, kai skutamės, darome makiažą ar šukuojame plaukus. Per metus savo veidą matome tūkstančius kartų. Mokslas rodo, kad, kaip ir visa kita, ką matėme daug kartų, savo veidą turėtume mėgti. Tai taip pat paaiškina, kodėl žmonės ne tiek supanašėja, kiek renkasi į save panašius augintinius.
Ilgaplaukės renkasi ilgaplaukius šunis?
Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 104 studentės iš Kolumbijos universiteto. Pirmiausiai, joms buvo rodomos nuotraukos, kuriose pavaizduotos keturių skirtingų veislių šunys: anglų springerspanielis, skalikas, Sibiro haskis ir basendžis. Kiekvieną šunį moterys vertino pagal tam tikrus kriterijus: ar atrodo draugiškas, protingas, gražus. Vėliau buvo užduota keletą klausimų, susijusių su jų gyvenimo būdu. Kaip dalis šio klausimo, buvo paprašyta pažvelgti į šunų kailį ir nurodyti, kuris labiausiai patinka. Kailis buvo suskirstytas į du tipus. Pirmoji grupė – ilgesni, o antroji – trumpesni.
TAIP PAT SKAITYKITE Bebaimiam treneriui iš Lietuvos paklūsta net orkos
Pastebėta, moterys, turinčios ilgesnius plaukus, pirmenybę teikė springerspanieliui ir basendžiui. Moterys, kurių plaukai trumpesni, rinkosi Sibiro haskį ir basendžį. Šio rezultato priežastis gali būti susijusi su asmeniniu grožio suvokimu. Ilgesni plaukai tarsi leidžia pasislėpti, uždengia dalį veido. Trumpesni plaukai labiau atidengia veidą.
Pastebėti, kad esate panašūs, nesudėtinga
Psichologai iš Kalifornijos universiteto nusprendė išplėsti savo mokslinį tyrimą naudodami kitokią techniką. Jie fotografavo 45 šunis ir jų savininkus. Tada mokslininkai 28 stebėtojams parodė nuotraukas ir paprašė atspėti, kuris šuo yra kurio šeimininko. Buvo laikoma, kad šuo primena jo savininką, jei teisėjų dauguma pasirinko tą patį šunį. Tai patvirtina, kad šunys ir savininkai išties atrodo panašiai.
Panaši ne tik išvaizda, bet ir charakteris
Žmogaus ir augintinio charakterio panašumas taip pat nėra iš piršto laužtas. Siekiant tai įrodyti, Vengrijoje Veterinarinės medicinos Vienos universitete buvo atliktas tyrimas. Tirta 389 šunų savininkai ir 518 šunys. Savininkams buvo pateiktas klausimynas, kuris padėjo išmatuoti 5 asmenybės bruožus.
Neurotizmas – ar asmuo yra jautrus ir nervingas ar saugus ir pasitikintis.
Ekstraversija – ar asmuo yra bendraujantis, energingas ar vienišas ir pasitelkiantis savisaugos instinktą.
Empatija – ar asmuo yra draugiškas, empatiškas ar šaltas.
Sąžiningumas – ar asmuo yra darbštus, organizuotas ar tingus ir nerūpestingas.
Atvirumas – ar asmuo yra išradingas ir smalsus ar stebintis viską iš šalies ir atsargus.
Savininkai buvo paprašyti įvertinti savo šunų asmenybę, naudodami tą patį testą. Jie savo šunis įvertino kaip turinčius panašių savybių. Psichologai pripažįsta, kad yra mechanizmas, vadinamas projekcija, kai žmonės yra įsitikinę, kad kiti žmonės, su kuriais jie gyvena arba bendrauja, taip pat turi tuos pačius įsitikinimus ir požiūrį. Taigi gali būti, kad savininkai paprasčiausiai taip pat reaguoja ir į savo augintinius. Neatmetama galimybė, kad šeimininkai išties supanašėja su savo augintiniais, nes savininko gyvenimo būdas gali turėti įtakos šuns asmenybei ir atvirkščiai.