Kodėl sapnuojame košmarus

Baisus sapnas / Fotolia nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2017-03-12 07:00
Baugūs, gąsdinantys, iš miegų pašokti priverčiantys sapnai retkarčiais aplanko kiekvieną. Tada susimąstome, kas tai – perspėjimas, liga ar savo gyvenimą peržiūrėti skatinantis ženklas.

Sapnus tyrinėjantys mokslininkai galėtų patvirtinti visas šias hipotezes. Sąmoningai suvokiamus dienos įvykius neretai perkeliame į pasąmonę. Košmarus dažniausiai sapnuojame tada, kai mus užklumpa didžiuliai rūpesčiai, bėdos, ligos, tada, kai sunkiai susitvarkome su savo jausmais ir išgyvenamomis emocijomis, kai savo problemas laikome neišsprendžiamomis.

Košmarai tarsi atskleidžia šešėlinę mūsų asmenybės pusę: slopinamus instinktus, seksualumą, pyktį, agresiją, baimę ir kitus dalykus, apie kuriuos paprastai žinome tik patys.

Kodėl sapną svarbu išsiaiškinti?

Košmarai nuo paprastų sapnų dažniausiai skiriasi tuo, kad atrodo labai tikroviški. Tokį sapną neretai išgyvename kaip patį tikriausią realybės įvykį. Sapnų specialistai teigia, kad būtų labai gerai sapnuojant baisų sapną paklausti savęs, ką sapnas reiškia. Tai padėtų nuvyti šalin didžiąją dalį baisumo, nes labai dažnai, kad ir koks tikroviškas būtų sapnas, vis dėlto suvokiame, kad tai nėra realybė. Jei to padaryti nepavyksta, vertėtų pabudus išnagrinėti bauginančią situaciją ir paklausti savęs, nuo ko bėgate, kokių situacijų gyvenime stengiatės išvengti, kokio sprendimo nerandate.

Kodėl svarbu tai išsiaiškinti? Tam, kad košmarai nesikartotų, kad išspręstumėte savo problemas, atsikratytumėte užslopintos įtampos. Taip pat rekomenduojama pabudus baisiąją sapno pabaigą sąmoningai pakeisti pozityvia.

Košmarai – ir ligų pasekmė

​Mokslininkai mano, kad košmarai neretai būna susiję ir su fiziniais negalavimais. ​

Mokslininkai mano, kad košmarai neretai būna susiję ir su fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ir kvėpavimo ar peršalimo ligomis, karštine. Teigiama, kad neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, epilepsija, arba psichikos ligos (neurozė, depresija) taip pat gali išprovokuoti neramius sapnus. Nuolatinė įtampa, ilgalaikis stresas, jaudinantys įvykiai, pavyzdžiui, ribinėmis laikomos situacijos – skyrybos, artimųjų netektys, darbo pakeitimas – taip pat gali išprovokuoti baisius nakties vaizdinius.

O štai vaikams sapnuoti košmarus yra gana normalu, nes jiems gyvenime dar daug kas nežinoma, nesuprantama, tad bet kokia neįprasta situacija gali nulemti nakties siaubą. Ypač dažnai tokie aplanko 3–6 metų mažylius, nes jie nepasirengę pakeisti aplinką. Todėl baisius sapnus tokio amžiaus vaikai gali pradėti sapnuoti, pavyzdžiui, kai pradeda lankyti darželį ar ruošdamiesi mokyklai. Vaikai turi mažiau gyvenimiškos patirties, ne taip labai pasitiki savimi kaip suaugusieji, todėl naktimis neretai atbėga į tėvų lovą.

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Įdomūs faktai

  • Apie 5 proc. žmonių nuolat kenčia nuo dažnų košmarų.
  • Vyrai košmarus sapnuoja kur kas dažniau nei moterys, nes jos kur kas lengviau sprendžia savo psichologines problemas, pavyzdžiui, leidžia sau išsiverkti, pasipasakoja draugėms, vadovaujasi intuicija.
  • Nemažai sapnus tyrinėjo ir psichoanalizės pradininkas Z. Froidas, kuris košmarus laikė neišsipildžiusio troškimo pasekme. Kiti psichoanalitikai tai laikė pasąmoniniu noru numirti ir kartu mirties išvengti.
  • Z. Froido mokinys K. G. Jungas, taip pat nemažai tyrinėjęs sapnų prigimtį, teigė, kad košmarai gali būti ne vieno asmens, o kolektyvinės pasąmonės rezultatas.
  • Galime mokytis sąmoningai sapnuoti. Deja, pasaulyje yra tik keletas sąmoningą sapnavimą tyrinėjančių mokslininkų. Daugiau apie sapnus ir jų valdymą sužinosite perskaitę lietuvių kalba išleistą Roberto Mosso knygą Tik trys dalykai. Sapnai, sutapimai, vaizduotė.
Ji24.lt

Naujausi straipsniai