Nors skiriasi apie pusė susituokusių porų, geriau pasukti skirtingais keliais, nei būti nelaimingiems visą likusį gyvenimą. Skyrybos – sudėtingas dalykas, todėl didelė dalis porų geriau būna kartu nelaimingi, nei skiriasi. Kodėl dažniausios priežastys?
Yra žmonių, kurie ilgai svarstydami, prieina prie išvados, kad skirtis yra tiesiog per brangu ir neapsimoka.
Psichologai Johnas Thibautas ir Haroldas Kelley sukūrė žmonių santykių tarpusavio priklausomybės teoriją. Žmogus vertina savo pasitenkinimą ryšiu su kitu pagal tai, kaip teigiamai ar neigiamai jis jaučiasi. Kitaip tariant, jei žmogus, mano, kad iš santykių gauna daugiau nei praranda (arba duoda nedaug, bet ir reikalauja nedaug), tol gali džiaugtis santuoka ir santykiais. Tarkim, jūsų sutuoktinis jums skiria mažai laiko, bet jis nuolat rūpinasi visai buities reikalais ir jūs jaučiatės saugi, dėmesio trūkumą ignoruojate. Tačiau tada, kai trūkumai tampa ryškesni už privalumus, žmonės pradeda jausti nusivylimą.
Visgi svarbu atminti, kad mainai turi būti lygūs, sąžiningi. Deja, dažnu atveju taip nebūna, tada santuoka padeda braškėti, santykiai – byrėti. Tačiau žmonės dažnai lieka kartu net tada, kai negali vienas į kitą žiūrėti, kalbėti, net valgyti prie vieno stalo. Kodėl?
Skyrybos per brangiai kainuos
Kai kurie žmonės ilgą laiką mąsto apie skyrybas iki nuspręsdami pasukti skirtingais keliais. Yra žmonių, kurie ilgai svarstydami, prieina prie išvados, kad tai yra tiesiog per brangu ir neapsimoka. Jie apskaičiuoja gyvenamojo būsto kainą, vaikų išlaidas, turto pasidalijimo nuostolius ir nusprendžia, kad likti kartu būtų išmintingiau bei praktiškiau. Finansinės priežastys neretai vis dar yra vienos pagrindinių, kurias įvardija moterys, – vyras dažniausiai išlaiko visą šeimą, todėl jos nesiryžta skirtis ir rizikuoti susidurti su nepritekliais. O tai – vienas tiesiausių kelių į nelaimingą gyvenimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Už gerą savijautą turėtume dažniau padėkoti savo augintiniams
„Mes turime likti drauge dėl vaikų“
Niekas nesiginčija, kad vaikui reikia mamos ir tėčio. Bet ar tėvai išties suvokia, ko vaikui reikia? JAV atlikti tyrimai rodo, kad 1 iš 4 porų nesiskiria dėl vaikų, nors jaučiasi nelaimingi santuokoje. Žmonėms sudėtinga sukti galvą, kaip jie pasidalins jų priežiūra, pas ką gyvens atžalos ir pan. Be abejo, vaikui geriausia augti šeimoje, kurioje yra ir tėtis, ir mama, tačiau jei jis nuolat matys barnius, pyktį, o namuose tvyros slogi atmosfera, vaikui tai bus ne tik nenaudinga, bet dar ir traumuos. Ar ne geriau matyti nors atskirai gyvenančius, bet laimingus, sutariančius ir nesipykstančius tėvus?
Tokiu atveju verta pagalvoti, ar jūs patys būtumėte norėję, kad jūsų tėvai būtų priėmę tokį sprendimą. Jei tėvai dažniau kalbėtųsi, pabandytų išgirsti vaikus, suprastų, kad jie jaučiasi blogai, kai tėvai nelaimingi, nuolat aukojasi ir kenčia.
„Mūsų santykiai yra pakankamai geri“
Daugelis žmonių mano, kad normalu gyventi „pakenčiamoje“ santuokoje. „Jis gana geras vyras, išlaiko šeimą..“, „Mūsų santykiai nėra tobuli, bet kentėti galima“, „Nėra dar taip blogai“, – jei santuoka nėra laiminga, dažnai galima išgirsti tokius ir panašius pasiaiškinimus, kodėl žmogus vis dar tęsia santykius.
Būti kartu tik dėl to, kad jis „visai pakenčiamas“, „pakankamai geras“ nėra labai protinga, verčiau pripažinti, kad esate kartu dėl kažkokių išskaičiavimų. Žinokite, kad jei dar „galite kentėti“, gali išaušti tokia diena, kai to padaryti neįstengsite.
Nemalonu pripažinti nesėkmę
Jūsų draugystė atrodė ideali, vestuvės – tobulos, tačiau ilgainiui pastebėjote, kad nesate skirti vienas kitam? Patikėkite, taip nutinka labai dažnai. Visgi neretai žmonės lieka kartu ne todėl, kad norėtų išsaugoti santykius, o todėl, kad jie nedrįsta, nenori pripažinti suklydę, netinkamai pasirinkę. Jei jums nutiko būtent taip, turite suprasti, kad toks požiūris yra egoistiškas, žlugdantis jus ir jūsų santuoką. Žmonės santuoką gali išgelbėti tik tada, kai jie patys to nori, visa kita bus tik apsimestinis įvaizdis. Svarbu suvokti, kad gyvename ne dėl kitų ir pripažinti suklydus reikia sau ir antrajai pusei. Jei suksite galvą ir jaučiate atsakomybę prieš tėvus, uošvius, pažįstamus, būsite nelaimingi. Net jei jūsų aplinkoje beveik visi laimingai vedę, nereiškia, kad norėdamas neišsiskirti iš aplinkos, turite toliau tęsti sugriuvusius santykius. Nebijokite pripažinti suklydę – tik tai gali padėti ištaisyti klaidą.
Nėra tokio dalyko kaip sėkminga santuoka
Dabar labai dažnai galima išgirsti sakant, kad santuoka reikalauja aukų, nėra tobulų šeimų, reikia „apsišlifuoti“ kampus ir pan. Jei tokius ir panašius pasakymus interpretuosite neteisingai, gali būti, kad visą santuokos esmę suvoksite ne taip, kaip reikia. Svarbu atminti, kad santuoka neturi būti kančia, o santykiai neturi jūsų nuolat varginti. Be abejo, nėra namų be dūmų, tačiau nereikia visko suvokti tiesmukai: jūs turite jausti meilę, rūpestį, šilumą, bet ne norą išdaužyti visus namuose esančius indus. Galbūt vyresni žmonės ir teigia, kad jei jau susituokė, tai reikia iškentėti, nes visose šeimose taip būna. Visgi tai yra mitas, kurį reikia paneigti, jei nenorite visą savo gyvenimą būti nelaimingi.
Tai, ko nežinome, bijome labiausiai. Todėl ryžtis skirtis, net jei santykiai netenkina, yra sudėtinga.
Nežinomybės baimė
Tai, ko nežinome, bijome labiausiai. Todėl ryžtis skirtis, net jei santykiai netenkina, yra sudėtinga. Klausimai, kas bus, ar dar kada nors surasite savęs vertą žmogų, ar galėsite pasitikėti, ar jus mylės, yra normalūs ir suprantami. Baimė likti vienam kai kuriuos taip gąsdina, kad žmonės net negali įsivaizduoti tokios situacijos. Tačiau būtent dėl įvairių baimių žmonės ir lieka kartu, nors nėra tuo patenkinti. Jie geriau bus nelaimingi, nei rizikuos ir pateks į dar keblesnes gyvenimo pinkles.
TAIP PAT SKAITYKITE: Klausimas santykių ekspertei: ką daryti, jei antroji pusė nenori kurti šeimos?
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!