Kodėl mums norisi nesveiko maisto? Atsako ir pataria specialistė Vaida Kurpienė

Vaida Kurpienė / Viganto Ovadnevo / 15min nuotr.
Autorius: Dalia Daškevičiūtė
Publikuota: 2016-03-08 15:30
Kodėl mums norisi nesveiko maisto – tai klausimas, į kurį vieni ieško atsakymų, o kiti tiesiog atsidaro šaldytuvą ir patenkina poreikius. Ir nebūtinai pasijunta geriau, arba tai trunka neilgai. Ką rodo noras valgyti saldžiai ar sūriai ir kaip elgtis tokioje situacijoje, atsako sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė.

– Kodėl žmonėms norisi nesveiko, sūraus ar saldaus maisto?

– Pirmiausia reikėtų atskirti šias kategorijas. Sūraus maisto dažnai norima vasaros laikotarpiu, kuomet daug prakaituojama ir išprakaituojamas ne tik vanduo, bet ir natris. Druska yra natrio chloridas, ir žmogui gali atrodyti, kad jis nori vytintų, rūkytų, konservuotų produktų ar sūdytų lašinių – t. y. tokio maisto, kuriame yra daug natrio.

Saldumynų, miltinių patiekalų potraukis gali būti kelių problemų ženklas. Gali būti, kad trūksta miego ir norisi save stimuliuoti tokiu maistu. Kai kurie sako, kad nevalgo miltinių produktų, bet suvalgo kepalą duonos – tai yra tie patys paprastieji angliavandeniai. Jų reikia, kai norisi greitai gauti energijos. Kitiems norisi daug vaisių ar sulčių. Vaisiai nėra taip blogai, kaip miltinis cukringas patiekalas, nes turi daug vertingų medžiagų, bet daržovės yra naudingesnės.

Organizmas intuityviai jaučia, ko jam reikia, ir reikėtų atkreipti dėmesį, ar žmogui ne vieną dieną, o ilgesnį laiko tarpą norisi vienų ar kitų produktų.

Jei atmetame miego faktorių, toks potraukis gali rodyti, kad per dieną suvartojame per mažai maisto arba vartojami paprastieji angliavandeniai (tai balti ryžiai, balti miltai ir jų gaminiai, juoda duona, sultys, net ir šviežiai spaustos, dribsniai, visi saldumynai, pervirtos daržovės ir kruopos). Kuo daugiau jų suvartojame, tuo labiau norisi, patenkama tarsi į užburtą ratą. Dabar labai madinga laikytis baltyminių dietų arba maitintis tik baltyminiu maistu (mėsa, žuvis, varškė, kiaušiniai) ir daržovėmis. Žmogui atrodo, kad jis labai sveikai valgo, tačiau 50–60 proc. mūsų raciono turėtų sudaryti angliavandeniai. Kai jų pradeda trūkti, laiko klausimas, kiek žmogus ištvers. Ir kai pradės norėti angliavandenių, norės tų blogų-paprastų-greitai pasisavinamų. 

Organizmas intuityviai jaučia, ko jam reikia, ir reikėtų atkreipti dėmesį, ar žmogui ne vieną dieną, o ilgesnį laiko tarpą norisi vienų ar kitų produktų. 

– Taip išeina, kad valgydami subalansuotą sveiką maistą žmonės lyg ir neturėtų norėti nesveiko, bet bent kartą ar du per savaitę leidžia sau pasmaguriauti. Kodėl vis tiek to norisi?

– Viena yra, kai žmogui to reikia ir skubiai, antra, jei tai pasiliekama kaip išimtis, pasimėgavimas. Kai mes labai ką nors sau draudžiame, laikomės griežtų dietų, tai baigiasi fiasko. Griežti draudimai skatina organizmą ir protą priešintis. Čia jau ne fiziologiniai, o emociniai dalykai.

Visuomet savęs paklauskite, ar valgote tai, nes negalite be to gyventi?

Visuomet savęs paklauskite, ar valgote tai, nes negalite be to gyventi? Jei taip, tai problema, kurią reikia spręsti. O jei tik kartais sau leidžiate ką nors nesveiko suvalgyti, nieko bloga čia nematau. Yra žmonių, kuriems maistas reikalingas tik kaip degalai, bet tokių nedaug. O daugumai maistas yra malonumas ir tai yra gerai. Tik blogai, kai jis tampa vieninteliu malonumu. Ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų pasaulyje mes labai skubame ir tik atsisėdę pavalgyti sustojame. Ir tai ne visada. Valgydami skaitome, žiūrime TV, naršome internete.

 

Pirmas dalykas, kurį reikėtų aptarti su protingu žmogumi priešais veidrodį, tai apgalvoti, kada galime skirti valandą per savaitę sau, kad galėtume ką nors smagaus, be maisto, nuveikti. Tuomet ir santykis su maistu pasikeis.

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

– Jei žmogui dėl minėtų priežasčių tikrai atrodo, kad jis nori nesveiko maisto ir energijos čia ir dabar, ko jam reikėtų valgyti, kad geriau pasijustų?

– Jei vieną naktį neišsimiegojote ir tikrai norisi miltinių produktų, saldumynų, mityba gali būti šiek tiek kitokia nei įprastai. Ryte galima valgyti vaisių (bet ne gerti sulčių), dieną – šviežių daržovių bei grūdų, bet ne dribsnių, o viso grūdo dalių makaronų, rudų ryžių, grikių ar kt., arba orkaitėje su lupenomis keptų bulvių. Savijauta pagerės, nes maistas lengvai virškinamas. Gali būti, kad norėsis mėsos ar sunkesnio maisto, bet jei neišsimiegojote, venkite to. Organizmas virškinimui skirs daug jėgų ir po pietų dar labiau norėsis saldumynų. Tai sprendimas, jei nesveiko maisto poreikis aplanko kartais. Jei to norisi kasdien, spręskite priežastį, o ne pasekmę.

Dar vienas dalykas, kurį iš praktikos esu pastebėjusi: daug žmonių geria kavą ir ne po vieną puodelį, ir kai jie nustoja vartoti cukrų ir nebededa jo į kavą, labai dažnai paaiškėja, kad norėjosi ne kavos, o cukraus kavoje.

– Jūs pati daug metų sveikai maitinatės ir to mokote kitus žmones. Ar būna, kad nei draudi sau nesveikų produktų, nei jų nori?

– Būna. Aš noriu išmokyti žmones, kad maistas turi būti skanus, sotus ir subalansuotas. Jei šios trys sąlygos įvykdomos, tas poreikis dingsta. Nesveikų produktų kartais norisi ne dėl to, kad neišsimiegame ar mityba nesubalansuota, o tiesiog tą sveiką maistą taip neskaniai paruošiame, kad norisi ko nors skanesnio. Kai įprantama sveiką maistą paruošti skaniai, atrandama naujų gardžių dalykų ir problema išsisprendžia. 

Elaima.lt

Naujausi straipsniai