Šiuolaikinėje lyčių lygybės visuomenėje nemažai net ir labai emancipuotų moterų paiso vienos senamadiškos etiketo taisyklės – ne tik įsižeidžia paklaustos apie savo amžių, bet ir stengiasi, kad jokios detalės jo neišduotų.
Tai galima pastebėti, pavyzdžiui, jų feisbuko profiliuose, kuriuose yra daugybė asmeninio gyvenimo faktų bei detalių – nuo darbovietės ar baigtos mokyklos iki nuotraukose įamžintų atostogų akimirkų ar detalaus mėgiamos muzikos, knygų, hobių sąrašo. Tačiau informacija apie tikslią gimimo datą slepiama labiau nei namų adresas.
Prisipažinsiu, nėra ši tema labai aktuali ar svarbi, tačiau kai netikėtai kalbos pasisuka apie nugyventų metų skaičių, pastebiu, kad kai kurios moterys ima nervingai muistytis ir pradeda ilgus išvedžiojimus, kodėl gi amžius yra nesvarbus ir nieko nereiškiantis faktas. Bet tas išsisukinėjimas išduoda priešingą dalyką – amžius joms yra labai svarbus.
Amžius man atrodo svarbi kiekvieno žmogaus biografijos dalis.
Man jis atrodo tokia pat svarbi biografijos dalis, kaip ir išmoktos kalbos, turimi hobiai, šeiminė padėtis ar auginami vaikai, bet ne toks reikšmingas kaip žmogaus moralinės nuostatos ar vertybiniai įsitikinimai.
Suprantu paaugles, kurios norėdamos patekti į kokį nors naktinį klubą, stengiasi kiek „pasisendinti“. Tačiau nelabai suprantu, kodėl kitais atvejais į paprastą klausimą: „Kiek jums metų?“, neretai galima sulaukti koketiško: „O kaip jums atrodo?“. Ir nesvarbu, kad klausimas užduodamas pildant dokumentus, kur ši informacija būtina, ar norint pasitikslinti, kokio gi amžiaus buvo pašnekovė, kai vyko kokie nors istoriniai įvykiai, pavyzdžiui, buvo atkurta šalies Nepriklausomybė.
Galima drąsiai teigti, kad populiarus posakis, kad moteris yra tokio amžiaus, kokio atrodo, yra likęs iš tų laikų, kai nugyventi metai buvo viena esminių jos vertę nusakančių charakteristikų. Jau 25-eri, o dar netekėjusi? 30-ies, bet dar neturi vaikų? 40-metė svajoja apie mokslus, o 50-metė nori daryti karjerą?
Tačiau šiandien galime pasidžiaugti, jog gyvename tokiu laiku, kai amžiaus ribos yra vis mažiau svarbios. Todėl, kai moteris slepia savo metus, man pirmiausia šauna į galvą mintis, jog ji turi daugybę įsitikinimų, kurie ją įkalina tam tikrų stereotipų kevale ir neleidžia džiaugtis gyvenimu. Juk šiandien visuomenė gerokai tolerantiškesnė ir atviresnė nei prieš kelis dešimtmečius. Todėl manęs nestebina nei 20-metės, nei 40-metės mamos. Juk net mados diktatas, kuris anksčiau moteriai nurodydavo, kaip atrodyti sulaukus tam tikro amžiaus, šiandien šį faktorių beveik ignoruoja. Gyvenimo būdas, skonis, išvaizda ir mūsų pačių apsisprendimas leidžia mūvėti džinsus ir 18-os, ir 70-ies.
Todėl, kai moteris slepia savo metus, ji tarsi išsiduoda, kad elgiasi kiek kitaip, nei privalėtų. Taigi, ji paklūsta seniems stereotipams? Ar bijo nepateisinti įsivaizduojamų aplinkinių lūkesčių, kas dera ar privalu vieno ar kito amžiaus moteriai?
Pastebėjau dar vieną priežastį, kodėl moterys nenori, kad aplinkiniai manytų, jog joms tiek metų, kiek atrodo. Tai giliai paslėptas noras flirtuoti ir sulaukti vyrų dėmesio. Kartu kaltės jausmas, kad tai tarsi nedera peržengusioms tam tikro amžiaus slekstį ar turinčioms vyrus, draugus? Bet čia kyla klausimas – kas apibrėžė amžių, kuris yra „padorus“ tikėtis dėmesio? Ir kodėl tas dėmesys būtinai turi būti pažymėtas menamos neištikimybės ženklu?
Kai girdžiu moteris skundžiantis, kad jos yra dėl savo amžiaus diskriminuojamos (kam darbe reikia 50-mečių?) ar vyrai nekreipia į jas dėmesio (40-metei susirasti antrą pusę beviltiška?), turiu įtarimą, kad ir jos pačios šiek tiek prisideda prie tokių situacijų, kuriose yra vertinamos pagal amžių, o ne kompetencijas. Juk vengdamos kalbėti apie savo metus, juos slėpdamos po įmantriomis frazėmis, pačios ir išduoda, kad tai yra esminis jų vertę apibūdinantis bei savivertę apibrėžiantis kriterijus!
Ar pastebėjote, kad aplinkiniai sutrinka ir pasijunta labai nemaloniai, kai yra priverčiami žaisti žaidimą: „Atspėk, kiek man metų?“ arba „O kaip tau atrodo, kiek duotum?“. Tokie klausimai bent kuriam laikui amžių padaro centrine pokalbio tema. Žmogus pasijunta nepatogiai nenorėdamas „pasendinti“ pašnekovės, bet dažnai moters amžių iš tiesų labai sunku nuspėti! Galbūt iš tiesų kur kas paprasčiau pasakyti konkretų skaičių ir pradėti kalbėtis apie esminius dalykus! Žinoma, jeigu turite apie ką.