Lašas ant riešo. Ant kaklo. Kelio linkio. Ties ausimi. Lengva dulksna ant plaukų. Visur, kur jis pulsuoja, kur gali jį užuosti. Jis – tai kvapas. Jūsų mėgstamiausių kvepalų.
Kvapas ir jo uodimas yra tiesiogiai susiję su uoslės organu – nosimi, kuri beveik garantuoja amžiną šio pojūčio galimybę. Uoslė siunčia signalus į už kvapo jutimą ir suvokimą atsakingą galvos smegenų dalį – didžiųjų pusrutulių žievės uoslės zoną, o smegenys siunčia atsaką: patinka kvapas ar ne. Ir nors pagrindinė kvepalų funkcija yra maloniai kvepėti, kvepinimasis gali slėpti gilesnes priežastis, kurių kartais net nesuvokiame. Taigi kodėl mes kvepinamės ir ar adekvačiai į tai reaguoja kiti?
Kad išlaikytume distanciją nuo pašalinių asmenų, natūralu, jog galime pakeisti kūno kvapą „anoniminiu“ losjonu ar kvepalais.“
Kvepindamiesi išlaikome distanciją
Senovėje kvepalai buvo skirti specifiniams kūno skleidžiamiems aromatams, pavyzdžiui, prakaito, nešvaros ar ligų, paslėpti, iš aplinkos į drabužius ar plaukus įsigėrusiems įvairiems kvapams pašalinti. Ir dabar gali būti kvepinamasi dėl to, tačiau yra ir dar viena, pasąmonėje glūdinti priežastis – kvepintis, kad paslėptume save. Netikėta? „Nėra nieko asmeniškiau už kūno kvapą, – teigia mokslininkas, psichologas Pietas Vroonas savo knygoje „Kvapas: slaptas gundytojas“. – Tam, kad išlaikytume distanciją nuo pašalinių asmenų, natūralu, jog galime pakeisti kūno kvapą „anoniminiu“ losjonu ar kvepalais.“
Taigi psichologiškai (ne fiziškai!) kvepindamiesi mes neprisileidžiame kitų pernelyg arti tikrojo savęs. Tačiau kartu juos ir traukiame. Kaip tai nutinka? „Suprantama, kad tie kvepalai kartais turi turėti ingredientų, labai panašių į mūsų kūno kvapo elementus: juk nenorime pernelyg nutolti nuo savo tikrojo kvapo“, – priduria psichologas. Iš to seka kita priežastis – kvepintis turint tam tikrų intencijų.
Vengiame kvepėti žmogumi
Kitas mokslininkas – Davidas Michaelis Stoddartas – knygoje „Kvepianti beždžionė. Žmogaus kvapo biologija ir kultūra“ rašo: tiek vyrai, tiek moterys eikvoja laiką ir jėgas tam, kad pašalintų natūralų kūno kvapą ir pakeistų jį gundančiais aromatais, išgautais iš augalų ir gyvūnų, – mes norime kvepėti kažkuo kitu, o ne žmogumi!“
Profesorius, zoologas Ričardas Kazlauskas taip pat teigia, jog, pavyzdžiui, žinduolio kabargos muskusas naudojamas parfumerijoje, kad sustiprintų vyrų potraukį. Šis pastebėjimas verčia susimąstyti. Mes kvepiame Rojaus obuoliais, saulėlydžiu kalnuose, ošiančiu vandenynu, ką tik nuskintomis rožėmis, egzotišku medžiu, Artimaisiais Rytais, net vaivorykšte, įkaitusiomis žarijomis, prabanga ar laukiniais gyvūnais. Tik ne žmogumi. Užtat kvepalus dažniausiai apibūdiname ir žmogui būdingomis savybėmis – todėl, kad jas kvepalai suteikia.
Kvapas – jūsų atspindys
Kvepalai turi būti artimi juos naudojančiam žmogui. Jie gali pagerinti nuotaiką, suteikti ramybės arba sukelti euforinę būseną. Kvepalai gali priversti žmogų jaustis taip, kaip jis nori jaustis, būti tokiu, kokiu jis norėtų būti arba kokį save įsivaizduoja. Jie padeda kurti, pabrėžti arba papildyti asmens tapatybę, paskatinti tam tikroms jo savybėms. Sustiprinti esamoms arba gauti trokštamoms.
Kvepalai yra tarsi žmogaus charakterio bruožas. Per kvapą asmuo pristato save, pats pasirenka, koks bus: romantiškas, geidulingas, pižoniškas, energingas, linksmas, paslaptingas... Žmogus gali prisiskirti sau savybių, kurių neturi, tačiau pasikvepinęs įsivaizduoja turįs ir tokiu būdu tikisi patikti sau ir kitiems. Juk kvapas yra atsakingas ir už mūsų prisiminimus, ir už mūsų troškimus. Taip, kaip rožės kvapas yra rožės dalis, ir užtenka užuosti kvapą, kad suvoktum, jog tai – rožė, taip ir kvapas yra žmogaus metonimas. T. y. kvapas esate jūs.
Kvepalai skirti sužadinti juslėms – tiek besikvėpinančiojo, tiek uostančiojo. Jie sukelia emocijas, kurių protas nepajėgus suvaldyti. Kvepalai yra tarsi aprangos detalė. Ne veltui anglų kalboje būti pasikvėpinusiam – to wear perfume – reiškia vilkėti kvepalus. Natūralus žmogaus kvapas jaučiamas tik iš labai arti, jį neretai gožia pašaliniai kvapai: maisto, skalbimo miltelių, cigarečių, dulkių... O štai kvepalai, ypač sintetiniai, turi galią kvepėti ilgai ir intensyviai, plius dėl cheminės reakcijos su oda tie patys kvepalai ant žmonių kūno skleidžiasi skirtingai. Taigi mes išskiriame save iš minios ir sakome: aš esu toks, kokį tu mane jauti. Toks kvepinimasis vyksta pirmiausiai dėl noro patikti sau.
Gamtoje pagal kvapą gyvūnai randa partnerį poruotis. Kai kurios patelės, norėdamos apsisaugoti nuo aršesnių patinų, išskiria kvapą, kuris juos atbaido.
Vyrams nepatinka moteriški kvepalai?
Kvepalai suvokiami ir kaip manipuliacijos forma, skirta paveikti priešingos lyties objektui, žadinti geismui ir seksualumui. Tam iš dalies nepritartų minėtasis P.Vroonas, kuris teigia, kad vyriški kvepalai vilioja moteris, tačiau moteriški kvepalai vyrų tiesiogiai neveikia, nes jiems patinka natūralus moters kvapas. Jis daro išvadą, kad moterys kvėpinasi tik dėl to, jog joms tai patinka, o teiginys, kad moteriški kvepalai skirti gundyti vyrams, yra klaidingas – tokią nuomonę suformavo kvepalų reklamos ir apskritai viešoji erdvė.
Anot psichologo, vyrai kvepalus suvokia kaip jau minėtą distanciją – nenorą prisileisti per arti kito asmens. Tokią išvadą jis padarė lygindamas žmones su gyvūnais. Gamtoje pagal kvapą gyvūnai randa partnerį poruotis. Kai kurios patelės, norėdamos apsisaugoti nuo aršesnių patinų, išskiria tam tikrą kvapą, kuris juos atbaido. Kitaip tariant, maskuoja savo natūralų aromatą.
R.Kazlausko taip pat teigia, kad patelės išskiria tam tikrą aromatą su šlapimu arba prakaito liaukomis, ir patinai užuodžia, juos tai traukia. „Patelės pagal kvapą irgi susiranda partnerį, nes daugelis rūšių gyvena atokiai vieni nuo kitų ir patelės randa patiną, įeina į tą teritoriją. Tuomet tenai, kaip sakoma, vyksta vestuvės“, – juokiasi profesorius.
Kaip gamtoje, taip ir civilizacijoje
Nustatyta, kad taip, kaip kvapai veikia seksualinį gyvūnų elgesį ir apskritai psichologiją, labai panašiai veikia ir žmones. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad ir vyrus labiausiai masina natūralus moterų kvapas, ypač vaisingiausiomis jų dienomis.
Apklausus dešimtį skirtingų vyriškosios lyties atstovų paaiškėjo, kad kvepalai jiems daro įspūdį, tačiau ne tokį didelį, kaip įsivaizduoja moterys. Jei reikėtų rinktis tarp gerais kvepalais pasikvėpinusios moters ir natūralaus švarios moters kvapo, dauguma rinktųsi pastarąjį. Kitais atvejais svarbus kvepalų aromatas ir kiekis. Moterys savo ruožtu vienareikšmiškai patikino, kad geri vyriški kvepalai jas veikia tarsi afrodiziakas.