Žengdamos prie altoriaus visos svajoja apie amžiną meilę ir gražų gyvenimą. Tačiau neretai santuokinis gyvenimas virsta pragaru, kai išrinktasis ima piktnaudžiauti alkoholiu, smurtauti ar bėgioti paskui svetimus sijonus.
Pakeisti tokį vyrą kažin ar įmanoma. Tačiau galbūt galima pabandyti įžvelgti savyje tas savybes, kurios įpainioja į sudėtingus ir nelygiaverčius santykius ir trukdo juos ryžtingai nutraukti. Galbūt atradusios ir pažinusios savo Achilo kulną, pajėgsite suprasti, kodėl vis dar tęsiate bendravimą su tuo, kuris skaudina ir žemina. O supratimas palengvins sprendimų priėmimą.
Supratimas palengvina sprendimų priėmimą.
Keli moterų įsitikinimai, dėl kurių jos išteka už nevykėlių.
„Nebūna idealių šeimų.“ Taip, absoliuti dauguma žmonių patiria įvairių nelaimių ir sunkumų. Tačiau jei iš anksto nusiteikiama, kad santuokinis gyvenimas yra vargas, o ne dviejų mylinčių žmonių kelionė kartu, didelė tikimybė ištarti „Taip“ jūsų negerbiančiam ir nemylinčiam žmogui. Juk kai žmones sieja pagarba ir meilė, jie lengviau pakelia likimo išbandymus, nei tie, kurie bendrą gyvenimą pradėjo tik todėl, kad „jau laikas“, „norisi vaikų“ ar „bijau vienatvės“. Būkite tikra: ir be tarpusavio vaidų gyvenimas pametės įvairių išbandymų.
„Aš negraži.“ Būtent tai, kaip moteris vertina savo išvaizdą, nemaža dalimi lemia ir jos savivertę. Jei žvelgdamos į veidrodį nematote nieko žavaus, vargu ar tai pastebės kiti. Tokios moterys paprastai būna susikausčiusios, nemoka priimti vyrų dėmesio, o sulaukusios nevykėlių merginimų – nedrįsta jų atstumti.
Todėl pabūkite objektyvi sau. Jei tikrai turite daug antsvorio ar nemokate pasirinkti šukuosenos, pasidaryti makiažo – pripažinkite, kokie pokyčiai leistų jums gerai jaustis, ir siekite jų. Negražios, bet protingos moterys gali tapti žaviomis, o kvailų gražuolių spindesys greitai išblėsta. O gal toks įsitikinimas ateina iš vaikystės ir ankstyvos jaunystės patirčių? Suaugusiai moteriai pats metas save vertinti pačiai, o ne tikėti užgauliais vaikystės draugų ar tėvų žodžiais.
„Jei artimieji nepritaria mano sprendimams – vadinasi, jie manęs nemyli.“ Net ir suaugusios moterys neretai elgiasi vaikiškai ir visus tėvų perspėjimus vertina kaip įkyrius bambėjimus. Galbūt tėvai iš tiesų pernelyg dažnai kišasi į jūsų gyvenimą, tačiau jie daro tai mylėdami. Todėl jei mamai ar tėčiui nepatinka jūsų išrinktasis, nereiktų jų užsipulti priekaištaujant, kad jiems įtikti neįmanoma. Verčiau pabandykite išklausinėti – kodėl. Galbūt jie pastebi tai, ko jūs paprasčiausiai nenorite matyti.
Nereikia manyti, kad draugės savo nepritarimą demonstruoja tik todėl, kad jums pavydi (pasitaiko ir to). Ypač jei jų pačių asmeninis gyvenimas klostosi gerai. Jums artimų žmonių nerimas gali būti pirmas signalas, kad susitikinėjate ne su svajonių princu.
„Džiaugiuosi, kai man rodo dėmesį.“ Natūralu, jog kiekviena moteris pasijunta pamaloninta sulaukusi vyriško dėmesio. Tačiau savimi pasitikinčios jį priima kaip natūralų mandagumo gestą, patvirtinantį, kad aplinkiniams šalia jų malonu.
Jei imate spirgėti ir džiūgauti nuo kiekvieno komplimento ir į pasimatymą susiruošiate tik todėl, kad jus pakvietė, o ne kad jums žmogus įdomus, susimąstykite, ar nesiveliate į niekur nevedančius santykius.
„Seksas be įsipareigojimų – puiku.“ Net dažni susitikimai su nepatinkančiu žmogumi bėgant laikui sukuria jausmą, kad judu esate artimi. Seksas – juo labiau.
Net jei esate užkietėjusi feministė, mananti, kad tiek vyrai, tiek moterys gali mėgautis santykiais be įsipareigojimų, ir į savo partnerį žvelgiate labai pragmatiškai – kaip į priemonę pajusti malonumą, galite skaudžiai nusivilti.
Neplanuotas nėštumas dažnai pakeičia ir vyrų, ir moterų pirmines nuostatas. Ne viena moteris būtent taip patenka į nelaimingos santuokos gniaužtus. Jei nešvaistote laiko nevykusiems pasimatymams, nevalgote bet kokio maisto, nebendraujate su neįdomiais žmonėmis ir neskaitote prastų knygų, kodėl turėtumėte į savo intymų gyvenimą įsileisti žmogų, su kuriuo nesvajojate gyventi ilgai ir laimingai? Ir dar. Tokie santykiai atima progas pastebėti iš tiesų gerus ir dėmesio vertus vyrus. O ir emocinė priklausomybė nuo partnerio ima formuotis, kad ir kaip nesinorėtų to pripažinti.
„Bijau mirti viena.“ Būtent vienatvės ir senatvės baimė pastūmėja jei ne į pirmo, tai į paskutinio pasipainiojusio (moters įsivaizdavimu, žinoma) glėbį. Tačiau patiriančios psichologinį ar fizinį smurtą, nuolatinius barnius mielai keistųsi vietomis su ta, kuri dar tik būgštauja dėl tolimos savo ateities.
Nusiraminkite ir nekurkite fantastinių scenarijų – ateitis niekada nebūna aiški. Kartais net gausią šeimą turintys žmonės jaučiasi labai vieniši, o brandaus amžiaus viengungiai įsimyli ir sutinka savo antrąsias puses. Juo labiau, kad visuomet galite pagalvoti apie įsivaikinimą.
Kartais gerokai prasmingiau pasidalyti savo gyvenimu su tuo, kam tai bus didelė laimė ir džiaugsmas, nei rizikuoti jį susieti su tuo, kuris nemyli jūsų.