Gyvename standartizuotame ir nuspėjamame pasaulyje, kur viskas susisteminta ir sudėliota į lentynėles. Visuomenė stengiasi trūks plyš mus visus įsprausti į rėmus ir išauginti tvarkingus robotukus. Todėl dažniausiai ir laimi chaotiškos, nepasiduodančios muštrui asmenybės.
Mus mokė, kad harmonija ir simetrija – siekiamybės. O juk iš esmės gyvenimas nenuspėjamas, nors mes gyvename iliuzija, kad jeigu viską gerai suorganizuosime ir sutvarkysime, mums eisis puikiai. Bet yra atvirkščiai!
Štai ateina naujas sezonas, ir dizaineriai bei stilistai mums patarinėja, kaip atnaujinti garderobą. Jūs perkate tą, aną ir dar šitą, kad viskas prie visko derėtų. O paskui dar, kad nepritrūktų. Tada pastebite, kad drabužiai jau verčiasi iš spintos. Ten visiškas chaosas! Taigi, nutariate dalies senesnių daiktų atsikratyti – atiduoti ar išmesti. Spintoje įsivyravo tvarka, bet ryšuliai su drabužiais užgriozdė jūsų tamsų kambarėlį...
Fizikas Adamas Frankas tokią situaciją komentuoja taip: „Tai fizikos dėsnis. Liūdna tiesa ta, kad pati Visata – tai chaosas. Kaip jūs galite sutvarkyti namus ar laikytis griežtos tvarkos gyvenime, jei tai prieštarauja Visatos prigimčiai?“.
Ką daryti? Susitaikyti.
Žmonės, kurių namuose, švelniai tariant, nerasime idealios tvarkos, dažniausiai dėl to save graužia. Aplinkiniams jie atrodo „neteisingai“ gyvenantys tinginiai. Bet tai netiesa. Dezorganizuoti žmonės geresni už pedantus vien todėl, kad jie negyvena melagingomis tvarkos iliuzijomis. Tai nereiškia, kad tvarka ir organizuotumas yra blogis, kartais tai labai naudinga, bet nevertėtų smerkti tų, kurie gyvena chaotiškai. Patikėkite, tvarka mūsų visuomenėje gerokai pervertinama.
Netvarkingi žmonės – ne tinginiai ir apsileidėliai. Jie drąsūs ir kūrybingi.
Netvarkingi žmonės – ne tinginiai ir apsileidėliai. Jie drąsūs ir kūrybingi. Erikas Abrahamsonas ir Davidas H.Freedmanas, mokslinio bestselerio „A Perfect Mess: The Hidden Benefits of Disorder“ autoriai rašo: „Betvarkė – tai nebūtinai nesisteminimo požymis. Prie stalo, ant kurio – visiška betvarkė, galima dirbti efektyviau, nei prie nurinkto ir švaraus. Jei žmogus sėdi prie apversto daiktais stalo, visai nereiškia, kad jis blogai dirba. Tai reiškia, kad jis dirba taip gerai, kad jam paprasčiausiai nėra kada tvarkytis.“
Betvarkė iš tikrųjų yra efektyvumo, o ne atsainumo požymis
Taigi, betvarkė iš tikrųjų yra efektyvumo, o ne atsainumo požymis. Minesotos universiteto filosofijos daktarė Kathleena Vohs tyrimais įrodė, kad žmonės, linkę išmėtyti savo daiktus kur papuola, yra kur kas kūrybiškesni. Ji sugalvojo vieną įdomų eksperimentą: padalino savanorius į dvi grupes: vienus įkurdino tvarkingame kabinete, kitus – visiškai suverstame.
Eksperimento dalyvių buvo paprašyta išspręsti kūrybinę užduotį. Abi grupės pateikė vienodą skaičių idėjų, bet tie, kurie sprendimo ieškojo netvarkingame kambaryje, sugalvojo kūrybiškesnius ir inovatyvesnius sprendimus. Tyrėja padarė išvadą: „Tvarka – tai mūsų saugumo išdava, o chaosas – siekis kūrybiškai permąstyti tikrovę.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Testas: nupieškite žmogų ir sužinokite, kas esate!
Betvarkė dažniausiai asocijuojasi su genialumu. Didieji genijai tvarkingumu nepasižymėjo: Albertas Einsteinas, Roaldas Dahlis, netgi Joanne Rowling, „Hario Poterio” autorė yra prisipažinusi, jog dažnai tiesiog nenori tvarkytis namie. Visų jų gyvenimas buvo chaotiškas, bet, nepaisant to, jie daug pasiekė. Be to, ignoruoti visuomenės normas ir gyventi savo gyvenimą dažniausiai reikia drąsos ir ryžto.
Albertas Einsteinas kartą pastebėjo: „Jei betvarkė ant stalo reiškia betvarkę galvoje, tai ką tada reiškia tuščias stalas?“.
Tad neverta labai jau gėdinti vaikų, jei jie nerodo noro idealiai tvarkytis savo kambarius… Albertas Einsteinas kartą pastebėjo: „Jei betvarkė ant stalo reiškia betvarkę galvoje, tai ką tada reiškia tuščias stalas?“. Kūrybiški žmonės mato visumą ir nekreipia dėmesio į detales. Jie neplaukia prieš srovę, lengvai adaptuojasi naujose situacijose. Jie žino, kad laikas brangus ir neverta jo švaistyti kažkokiai generalinei namų ruošai…