Ko negalima daryti, kai vaikas serga?

Mažylis ir gydytoja / Fotolia nuotr.
Mažylis ir gydytoja / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2013-03-14 09:00
AA

Permainingi orai – tikras peilis mūsų mažylių sveikatai. Vieną akimirką, atrodo, jaučiasi puikiai, o kitą – sloga iki kelių, vargina kosulys, kyla temperatūra... Kaip tinkamai elgtis užklupus negalavimams?

Norėdamos padėti savo vaikams, turėtume būti itin atsargios, nes žaisti su liga nevalia, net jeigu esate itin „patyrusios“ šiuose reikaluose. Kiekviena situacija vis kitokia, todėl pasidomėkime, ko geriau nedaryti, kai mažylis serga.

 

♦ Nepulkite pačios nustatyti diagnozės. Tik užmetus akį tikrai negalite teigti, kad „čia nieko baisaus, greitai praeis“ ar, atvirkščiai, pulti į paniką ir bėgti ieškoti antibiotikų. Prisiminkite, kad geriausiai apie vaiko sveikatos būklę gali informuoti tik specialistai, kurie patars, kaip gydyti, kokius tyrimus verta atlikti ar kokius medikamentus vartoti.

 

♦ Neuždelskite. Gana dažnai rimtų problemų kyla dėl to, kad tėvai pražiūri kritinius momentus, vis manydami, kad liga praeis savaime. Kai negalavimas komplikuojasi, jį pagydyti neretai būna kur kas sunkiau. Atidžiai sekite mažylio būseną ir, jeigu įtariate, kad ji prastėja, geriau skubėkite pas gydytoją.

 

♦ Temperatūros vingiai. Teigiama, kad temperatūros iki 38,5 °С nereikia mušti – esą tegul organizmas pats kovoja su užpuolusiais virusais. Tačiau šiuo atveju vėlgi geriau pasitarti su gydytoju ir stebėti mažylį, nes vaikai, kaip ir suaugusieji, skirtingai iškenčia temperatūros svyravimus. Ir nesugalvokite numušti temperatūros suaugusiesiems skirtais vaistais.

 

♦ Neprirenkite ir neužklokite vaiko per daug šiltai, kai jis karščiuoja. Šiuo atveju tinkamiausi lengvi drabužėliai ar plonesnė antklodė. Jei vaikutis prakaituoja, jokiu būdu nelaikykite jo drėgnais drabužėliais, nuolat keiskite juos.

 

♦ Geriau netrinkite vaiko jokiomis naminėmis priemonėmis (spiritu, degtine). Tai gali būti pavojinga, sudirginti odelę ir pan. Ypač jei nesate šiuose dalykuose labai patyrusi. 

 

♦ Kosulys itin dažnai vargina mažus vaikus, tad tam, kad įsitikintumėte, dėl ko vaikas kosti, būtinai kreipkitės į gydytoją. Priežastis gali būti ne tik peršalimas. Tai gali būti ir alergija, kvėpavimo takų ligos, be to, skiriasi ir kosulio tipas (sausas, drėgnas ir pan.). Tad ir gydymas parenkamas atitinkamas – tabletės, mikstūros, inhaliacijos neturėtų būti naudojamos savo nuožiūra. Juk, tarkime, inhaliacijose naudojami eteriniai aliejai gali tik pabloginti padėtį, jeigu paaiškės, kad mažylis alergiškas.

 

♦ Kai kurie tėveliai, manydami, kad vartojami medikamentai nepadeda, nusprendžia padidinti dozes. Tai išties pavojinga ir gali pakenkti vaiko sveikatai. Atidžiai perskaitykite informacinį medikamento lapelį ir griežtai laikykitės instrukcijų, t.y. vartokite tik nurodytą kiekį ir tik tiek laiko, kiek rekomenduojama.

 

♦ Namines priemones nuo peršalimo vertinkite atsargiai – nekiškite vaikams į nosis česnako skiltelių ir nevilgykite svogūnų sultimis. Šios priemonės gal ir naudojamos suaugusių slogai gydyti, bet vaikų nosies gleivinė kur kas pažeidžiamesnė. Be to, galite sukelti pavojų vaiko sveikatai.

 

♦ Nenumokite ranka į slogą. Ji tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nepavojinga liga. Tačiau negydant arba gydant ją netinkamai, gresia sunkios komplikacijos, ypač mažyliams iki vienerių metų. Bronchitas, otitas, plaučių uždegimas – šios ir kitos ligos gali prasidėti nuo tokios „nekaltos“ slogos.

 

♦ Šiais laikais, kaip mėgsta teigti gydytojai, kas antras vaikas alergiškas. Tačiau, kai jie dar visai maži, apie alergijos priežastis kalbėti gana sudėtinga. Todėl įvairiausios naminės gydymo priemonės ir žolelės turėtų būti vartojamos tik prižiūrint gydytojui ir kruopščiai atsižvelgiant į vaiko reakciją, kad nekiltų alerginių reakcijų. Be to, žolelės – ne žaidimas. Kas tinka suaugusiems, toli gražu ne visada tinka mažyliams.

 

♦ Nesaviveiklaukite. Jei kažkokie vaistai buvo skirti jūsų draugės vaikučiui ir jam padėjo, dar nereiškia, kad jie tiks ir jūsiškiui. Kokių vaistų reikia jūsų mažyliui (jei išvis reikia), gali pasakyti tik pediatras.

 

♦ Neatsisakykite higienos. Nemažai tėvų vis dar mano, kad jei vaikutis serga, jam gali pakenkti net mažiausias vėjo gūsis ar lašelis vandens. Tad aklinai uždaro langus, neprausia vaikučio ir pan. O elgtis reikėtų priešingai. Iš tiesų ligoniuko kambarį reikėtų vėdinti kur kas dažniau nei sveiko vaiko. Darykite tai kas kelias valandas. Žinoma, tuo metu karščiuojantis vaikutis neturėtų būti tame kambaryje. Prausti mažylį taip pat būtina, ypač jei jis daug prakaituoja. Jeigu jo savijauta labai bloga, bent jau aptrinkite jį šiltame vandenyje suvilgytu rankšluosčiu. Prakaitas labai dirgina odelę, trukdo jai kvėpuoti.