Knygų pasaulyje. Kokias skaito garsūs Lietuvos žmonės?

Knyga / Shutterstock nuotr.
Knyga / Shutterstock nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2017-05-05 12:00
AA

Daugelis pritaria, kad knygos lavina vaizduotę, plečia akiratį, todėl svarbu skaityti pačias geriausias knygas. Laiku ir vietoje į rankas papuolusi knyga gali pakeisti gyvenimą. Tai pripažįsta daugelis. O kokias skaito garsūs Lietuvos žmonės?

Knygų galios neatstos jokios kitos priemonės. Laiką, skirtą knygai, galime traktuoti kaip investiciją į geresnį savęs ir pasaulio pažinimą. Perskaityta gera knyga gali pakeisti žmogaus gyvenimą, požiūrį. Skaitymas leidžia geriau suprasti ir įvertinti savo bei kitų žmonių poelgius ir jausmus, lavina vaizduotę, suteikia žinių apie pasaulį ir žmones. Daugelis garsių žmonių pripažįsta, kad skaityti būtina ir kad knygos nepakeis niekas.

Ineta Stasiulytė: „Dabar esu susidomėjusi teta gydymu“

Ineta Stasiulytė / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Ant mano staliuko visada yra knygų, aš su jomis net keliauju. Įkvepiančių knygų yra daug ir įvairių. Jei pradėčiau vardinti, būtų labai ilgas sąrašas.

Paskutiniu metu man aktualios knygos yra apie teta gydymą. Šia tema perskaičiau ne vieną Viannos Stibal knygą.

Jei kalbėtume apie knygos gebėjimą skatinti pradėti kažką veikti, manau, kad popieriaus lapas nieko neskatina, bet užrašyti žodžiai gali suteikti tam tikrų inspiracijų. Svarbu apskritai, kokie mes esame prieš paimdami knygą. Dėl kažkokių priežasčių žmogus pats turi norėti paimti į rankas knygą, ją atsiversti bei atrasti.

Kartais knygos tiesiog atsiranda pas mus. Dažnai reikia stebėti ženklus. Pavyzdžiui, ne vienas žmogus pasakoja apie tą pačią knygą ir sako: „Žinai, tai labai gera knyga.“ Po savaitės vėl girdžiu iš kito žmogaus, kad tą knygą būtinai reikia paskaityti. O kai trečią kartą išgirstu, jog tai tikrai gera knyga, suprantu, kad tai yra ženklas ir man reikia ją perskaityti. Taip pradėjau skaityti apie teta gydymą.

Visgi jei žmogus neskaito, nemanau, kad kažką praranda, matyt, jam tiesiog to nereikia.“

Giedrius Leškevičius: „Iš naujo atradau malonumą skaityti pasakas“

Giedrius Leškevičius / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

„Knygos man yra labiau atsipalaidavimas. Sąrašo, kokias knygas norėčiau perskaityti, neturiu, tiesiog dažniausiai mano rankose atsiduria ta knyga, kuri ir turi atsidurti. Namie turime nemažą biblioteką, todėl dažniausiai išsirenku pagal nuotaiką. Kartais norisi kažko lengvo, kartais pamokančio, rimtesnio. Paskutinė perskaityta knyga yra Paulo Coelho „Alhemikas“. Aš ją „suvalgiau“ vienu prisėdimu.

Knyga, be abejo, gali pakeisti gyvenimą. Tačiau tai padaryti gali ne tik knyga, kartais pakanka novelės, straipsnio ir žmogus gali pakeisti mąstymą. Jau nekalbant apie knygą, ypač jei į ją įsigyveni. Juk knyga priverčia įsivaizduoti, susikurti skaitomo pasaulio vaizdą. Knygos skaitymas man yra ypatingas dalykas, gal todėl, kad tai darau gana retai.

Kai gimė vaikas, iš naujo atradau malonumą skaityti pasakas. Dabar jam šešeri, todėl šiuo metu tenka daugiau skaityti pasakų. Iki šiol jas skaitome prieš miegą: nuo lietuvių liaudies iki Hanso Kristiano Anderseno pasakų. Tai labai gerai atpalaiduoja. Beje, neseniai skaičiau ir „Hobitą“.

Iš tikrųjų niekas nepakeis knygos. Ji ne veltui tiek amžių gyvuoja. Knygą paimti man yra tam tikras ritualas ir žmonės, kurie neskaito knygų, nėra išlavinę vaizduotės, ji nėra tokia laki. Galbūt knygų skaitymą galima kompensuoti kažkuo kitu, pavyzdžiui, menu. Tačiau nemanau, kad kinas gali atstoti knygą. Visai kitos patirtys skaityti knygą ir žiūrėti pagal ją sukurtą filmą. Natūralu, kad knyga suteikia laisvę interpretuoti ir mąstyti. Kine viskas pateikta ant lėkštutės ir taip, kaip tai mato režisierius.“

Renkasi knygą / Shutterstock nuotr.

Larisa Kalpokaitė: „Labiausiai mėgstu istorines knygas“

Larisa Kalpokaitė / Organizatorių nuotr.

„Knyga kartu su manimi buvo nuo pat vaikystės. Mes skaitydavome paslapčia, o aš net atsikeldavau labai anksti ryte, kai visi miegodavo. Skaitymas man – gyvenimo būdas, juk aš augau knygų, ne kompiuterių amžiuje, todėl iki dabar labiau vertinu popierinę knygą.

Gerai parašyta knyga gali pakeisti gyvenimą. Tačiau ji turi atsidurti tam tikro žmogaus rankose, tam tikru laiku, tam tikroje vietoje.

Kalbant apie knygas, pirmiausiai pagalvoju apie M. Bulgakovo „Meistrą ir Margaritą“. Aš labai mėgstu istorines knygas, kurios gali suteikti faktų, žinių. Mėgstu gražią sakinių konstrukciją, ryškią mintį ir autoriaus žodį. „Meistras ir Margarita“ – fantastiškas meno kūrinys, sudėtingas romanas, todėl norint jį suvokti, reikia skaityti ne vieną kartą.

Mane žavi daugybė knygų, kurios atspindi tam tikrą istorijos laikotarpį. Po M. Bulgakovo iškart norėčiau paminėti A. Solženicyno „Gulago archipelagą“. Tai knyga aprėpianti visą lagerio istoriją, stalinizmo epochą. Taip pat labai patiko Henrio Davido Thoro „Voldenas, arba gyvenimas miške“. Ši knyga man padarė didžiulį įspūdį, ji filosofinė, suteikianti ramybės, priverčia mąstyti, kad vienatvė turi prasmę. Patiko ir U. Eco „Rožės vardas“ – tai taip pat fantastiškas, paslaptingas istorinis detektyvas, aprašantis viduramžius, istoriškai tikslus kūrinys.

Tokios istorinės knygos mane traukia nuo pat vaikystės. Esu perskaičiusi visą Valterio Skoto kūrybą, todėl išmanau Anglijos istoriją. Taip pat man labai artima ir W. Folknerio kūryba. Labai mėgstu M. Šolchovo „Tykųjų Doną“ – tai tas romanas, kurį skaičiau ne kartą, kaip ir „Meistrą ir Margaritą“. Be to, visada laukiu Tess Gerritsen knygų vertimo. O šiuo metu skaitau detektyvus, nors tai nėra tas žanras, kurį skaityčiau antrą kartą. Labiausiai mėgstu skaityti, kai sergu. Tada galiu perskaityti net storiausią knygą.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Turite problemų? Jas išspręsti gali padėti tinkama knyga!