„Knygų dama“ Nora Žaliūkė apie vaikelio laukimą: „Kai instagrame pasidalijau savo istorija – palengvėjo“

Nora ir Marius Žaliūkai / „Migle K Photography“ nuotr.
Autorius: Remigija Paulikaitė
Publikuota: 2019-11-11 19:50
„Žinia, kad laukiuosi, mums buvo didelė staigmena. Iš pradžių net gydytojai tuo nepatikėjo“, – juokiasi tinklaraščio „Knygų dama“ autorė Nora Žaliūkė (27). Tačiau iki laimingos dienos jai su vyru futbolininku Mariumi Žaliūku (35) teko išgyventi ilgus skausmingo laukimo metus.

Apie tai, kad jums nepavyksta susilaukti vaikų, prieš keletą mėnesių parašei instagrame. Kodėl nusprendei savo skausmu dalytis viešai? 

Žinią, kad nepavyksta susilaukti vaikų, priėmiau labai skaudžiai. Niekada negalvojau, kad galiu turėti tokių bėdų. Maniau, esu sveika, jauna, niekuo nesiskundžiu – atrodė, viskas turėjo klostytis sklandžiai kaip iš vadovėlio, bet nepavyko. Džiaugiuosi, kad Dievas apšvietė protą ir vos supratau, kad kažkas ne taip, iš sykio kreipiausi į medikus. Nelaukiau metų, kaip daug kas pataria. Tris gydytojus pakeičiau, kol su vienu radau bendrą kalbą.

Man labai padėjo Santaros vaisingumo centro vyriausiasis gydytojas akušeris ginekologas Rimantas Gricius. Po ilgo pokalbio jis man liepė kreiptis ir į psichologą. Sakiau, nereikia, pati puikiai tvarkausi, bet buvau varu nuvaryta. O psichologė jau po pirmo susitikimo pasakė, kad šių vizitų man beprotiškai reikia. Ji patarė apie savo problemas nevengti kalbėti viešai. Garantavo, kad kai garsiai pasakysiu, kaip jaučiuosi, man palengvės.

Nora ir Marius Žaliūkai / „Migle K Photography“ nuotr.
Nora ir Marius Žaliūkai / „Migle K Photography“ nuotr.

Socialiniuose tinkluose turiu nemažą mano knygų apžvalgas skaitančių žmonių auditoriją. Kai instagrame pasidalijau savo istorija, tikrai palengvėjo! Ši problema man nebeatrodė sunki našta, baisi paslaptis. Taip pat pamačiau, kiek daug moterų turi panašių rūpesčių, ir pasijutau ne viena.

Vien tos viešumo terapijos, aišku, nepakako.

Tikrai neužteko! Reikėjo rimtai gydytis. Man buvo nustatytas policistinis kiaušidžių sindromas. Paauglystėje tuo metu, kai formuojasi moteriški organai, prasideda mėnesinės, turėjau mitybos sutrikimų. Galbūt tai turėjo įtakos... Ir jau suaugusi pastebėjau, kad kai stresuoju, labai suprastėja mityba: nebejaučiu alkio, pamirštu pavalgyti. Teko atkurti dingusį dėl itin stipriai išgyvenamo streso mėnesinių ciklą.   

Ilgai laukti gerų naujienų nenorėjau, buvau pasiruošusi ir dirbtiniam apvaisinimui. Tačiau kirbėjo mintis, kad pirmiausia verta bandyti gydytis. Ir maždaug per pusantrų metų pavyko pastoti.

Visada esi tokia ryžtinga?

Jei tai susiję su sveikata, nėra ko delsti. Nesuprantu laukimo, kai kalbama apie ligą. Juk skaitome, televizijos laidose girdime daug istorijų, kai žmonės pripažįsta, jog reikėjo į specialistus kreiptis anksčiau. Be to, mano sesuo – medikė, ji visada sako, kad liga pati nepagis. O kai matau, kad mano organizmas veikia ne pagal natūralius gamtos dėsnius, ko dar laukti?

Nora Žaliūkė
Nora Žaliūkė

Daug porų laimingos ir be vaikų. Jūs su Mariumi neįsivaizdavote šeimos be atžalos?

Kartu esame ketverius metus, prieš metus susituokėme. Abu turime stiprų globos instinktą ir be proto norime vaikų. Apie tai jau seniai kalbame – bandėme jų lauktis dar prieš vestuves. Tačiau nepavyko. Esame šnekėjęsi ir apie baisiausius atvejus – jei iš medikų būtume išgirdę, kad neturime jokių išeičių. Žinau, kad mudu vis tiek nebūtume nuleidę rankų.

Vyras – didžioji tavo meilė ir stipriausias palaikymas?

Marius be galo jautrus. Iš tų vyrų, kurie nesigėdija savo ašarų. Per tuos metus su kaupu, kol gydžiausi, jis tvirtai laikėsi ir visada rasdavo, kaip mane palaikyti. Labiausiai nuramindavo jo žodžiai: „Na ir kas, liksime dviese!“ Labai palaikė žinojimas, kad jam užtenka ir manęs vienos.

Nufilmavau jo reakciją, kai pranešiau, jog laukiuosi. Tai buvo ne tik reakcija į žinią, kad vis dėlto turėsime vaikelį. Tą akimirką sprogo visos jo per tuos metus susikaupusios emocijos.    

Instagrame toliau dalijiesi šeimyninėmis naujienomis. Laukiesi berniuko?  

Taip, bus berniukas! Sūnelis! Anksčiau, kai galvodavau apie vaikus, norėdavau tai berniuko, tai mergaitės. Tačiau kai pastoti buvo taip sudėtinga, pirmą kartą suvokiau, kiek daug telpa frazėje: „Kad tik būtų sveikas.“ Per jokį egzaminą nejaučiau tokios įtampos kaip per vaisiaus tyrimus. Kai jie nieko bloga neparodė, nerimas išgaravo. Atėjo ramybė. Dabar dėl nieko nepanikuoju. Išsprendus šį didelį gyvenimo galvosūkį, visos kitos situacijos atrodo menkos, lengvai įveikiamos. Anksčiau dėl bet kokių nesklandumų darbe labai jaudindavausi. O dabar tas problemas tiesiog sprendžiu.

Nesiskundžiu nė vienu nemaloniu nėštumo simptomu, nes pirmaisiais mėnesiais kamavęs pykinimas ar migrena man tik patvirtino, kad tikrai laukiuosi.

Medikai apskaičiavo, kad sūnus turėtų gimti per Velykas. Pavasarį mūsų laukia dviguba šventė!

Naujausi straipsniai