Kiek miestų, tiek širdžių, o koks naktinis Vilniaus pulsas, bene geriausiai žino Vidmantas Čepkauskas-V (40) – klubo „Opium“ programos vadovas, kurį šokių muzikos gerbėjai puikiai prisimena ir kaip didžėjų Vidį. Kultinis klubas švenčia 10-ąjį gimtadienį, todėl savaitgalį sostinės naktinėtojų keliai neabejotinai vėl ves į Islandijos gatvę.
Tiems, kurie pirmą kartą girdi apie „Opium“, pristatykite, koks tai naktinis klubas?
Tai specializuotas klubas ir labai svarbi jo modus operandi dalis yra muzikinio turinio kūrimas tiems, kurie domisi, kurie žino. Elektroninės muzikos fanui, klubo lankytojui daug aiškinti nereikia – jis arba ji tiesiog paskaito programą ir pagal savo mėgiamus atlikėjus pasirenka renginį, kurį aplankys. O tiems, kurie nebūtinai yra elektroninės muzikos fanai ir naktinėtojai, bet kuriuos vis tiek veja žingeidumas, siūlyčiau apsilankyti ir susipažinti su šia kultūra dėl unikalios patirties. Šokėjai ir darbuotojai klube draugiški, atmosfera „šeimyninė“, užsienio atlikėjai aukšto lygio, rezidentai ne ką prastesni, garsas įtraukiantis. Verta išgirsti kaip plaka naktinė XXI a. miesto širdis.
10 metų klubui – daug ar mažai? Kaip švęsite?
10 metų yra daug bet kokiam klubui bet kurioje šalyje. Ypač kai šokėjų kartos ir mados pasikeičia per naktį ir gali vieną rytą atsibudęs suprasti, kad nebepataikai į taktą. 10 metų yra dar daugiau dirbant seklioje ir konkurencingoje rinkoje, kokia yra Lietuva, koks yra Vilnius.
O sukaktį mimime jau kurį laiką – dalinamės istorijomis ir prisiminimais specialiai tam skirtame mini bloge opiumclub.lt/x/. Organizavome šiai progai skirtą „Boiler Room TV“, kuris buvo transliuojamas visam pasauliui.
Gruodžio 13–14 d. – baigiamasis šio šventinio maratono akordas ir tikrosios gimtadienio datos minėjimas su svečiais iš užsienio, vietiniais grojikais bei ištvermingiausiais šokėjais. 2manyDJs, Job Jobse, Lauren Hansom, Oliver Hafenbauer, devyniolika Lietuvos talentų, trys aukštai veiksmo... švęsim su užmoju, tą mes tikrai mokam.
Teko girdėti klubą „Opium“ nekukliai vadinantis „geriausiu mažuoju klubu į šiaurės rytus nuo Berlyno“. Kas ir kodėl taip nusprendė?
Gal ir nuskambėjo kažkada kažkur toks pareiškimas. Šiaip kultūra nėra sportas, nepamatuosi muzikos gerumo, renginio atmosferos, publikos energijos, nakties magijos sekundėmis, metrais ar pelnytais taškais, neišdalinsi vietų ir medalių. Kita vertus, yra ne vienas ir ne du gerai žinomi atlikėjai, šokių muzikos autoritetai, kurie tikrai myli „Opium“, uoliai dėvi klubo marškinėlius bei šalikus, nuolat grįžta groti ir vadina jį vienu mėgstamiausių klubų pasaulyje, ne tik regione „į šiaurės rytus nuo Berlyno“.
Vidmantai, esate 3 vaikų tėtis, gyvenate Briuselyje. Kodėl jūs vis dar su lietuvišku, o ne belgišku klubu?
„Opiumas“ – irgi mano vaikas. Atstumas šiuo atveju tik sutvirtina santykius, rečiau matomės, labiau pasiilgstam. Tiesiog dirbu iš Briuselio, nes ten šiuo metu mano vaikai su pačia, o muzikinę šeimą puoselėju tėvynėje. Be to, nei Briuselyje, nei Belgijoje tokio klubo kaip „Opiumas“ šiuo metu nėra, tikrai.
Kaip vertinate požiūrį „kur šokių muzika – ten svaigalai, narkotikai“?
Pabandykim išsiaiškinti keletą esminių dalykų. Ar svaigalai Lietuvoje atsirado su elektronine muzika ir klubais? Ne. Ar elektroninės muzikos renginiuose ir klubuose yra svaigalų? Taip. Ar vienintelė ir esminė to priežastis yra elektroninė muzika? Ne. Ar kituose renginiuose ir klubuose yra svaigalų? Taip.
Tai kodėl šiai dienai turime tokį neigiamą įvaizdį būtent apie elektroninės muzikos renginius ir klubus? Kodėl kaukėti policininkai su automatiniais ginklais lankosi tik šio žanro klubuose, renginiuose ir festivaliuose? Nežinau. O gal ir žinau. Taip tiesiog lengviau. Vietinių atsakingų institucijų ir žiniasklaidos kanalų veikla kuriant dirbtinį kovos su svaigalais įvaizdį, ieškant clickbaito, ilgainiui davė savo vaisių. Lengva marginalizuoti jaunimą, kuris dažnai neturi patirties, ryšių ir resursų apginti save politinėse žaidynėse.
Bet teigiamų poslinkių yra. Kaip tik šiuo metu kuriamas „Vilniaus Naktinis Aljansas“, asociacija vienijanti rimtą muzikinę programą ir didelę pridėtinę vertę kuriančius sostinės klubus bei barus. Bandysime mažinti žalas sveikatai, gerinti santykius su policija, savivaldybe ir kaimynais, ieškoti realių sprendimų. Elektroninės muzikos klubai yra šiuolaikinės miesto kultūros dalis, jų nereikia demonizuoti, o rasti būdų jiems sklandžiai veikti, pasinaudoti jų teikiama nauda ekonomikai, miesto bei šalies įvaizdžio gerinimui, turizmo plėtrai, kultūros įvairinimui. Esu tikras, kad laikui bėgant stereotipai dings, juos pakeis realus supratimas ir adekvatus vertinimas.
Esate ilgametis klubo programos vadovas, formuojantis publikos muzikinį skonį. Ką šiandien grojate šokių muzikos gerbėjams?
Gal reiktų paaiškinti, ką tiksliai veikia tokio klubo programos vadovas. Esu labiau mediatorius ir katalizatorius, nei vienvaldis kūrėjas. Mano darbas gali būti prilyginamas galerijos kuratoriaus funkcijai. Nuolat stebiu promoterius, t.y. renginių organizatorius, pavienius grojikus. Nors turiu savo skonį, mėgiamus atlikėjus, nuolat kombinuoju ir savaip pateikiu skirtingų žmonių kūrybinius sumanymus.
Taigi, skonį formuojame, tam tikrą istoriją kuriame visi kartu. Jei atskiri klubo rezidentai ar promoteriai galėtų būti prilyginti savo muzikinio namo architektais, aš esu miesto architektas, turiu žvelgti plačiau ir toliau, turėti viziją, kaip visa tai derės, augs ir plėtosis. O šiaip „Opiumas“ garsėja kaip rafinuoto skonio, šiek tiek kreivos ir psichodelinės šokių muzikos klubas.
Jau žinote, ką grosite rytoj?
Žinau, pagal ką šoksime kitų metų kovą, balandį, liepą ir net rugpjūtį. Dirbant su žinomais ir paklausiais atlikėjais kitaip ir neįmanoma, daugelio jų tvarkaraščiai planuojami metus-pusantrų į priekį, o kartais ir dar toliau. Tad nori nenori, būni priverstas atspėti ateitį, „skaityti rytdienos laikraštį“.
Kas pasaulyje diktuoja šokių muzikos madas?
Šiuo metu toną duoda Vokietija, Olandija ir Didžioji Britanija, madas diktuoja Europos klubai, festivaliai, leidyklos, kūrėjai ir atlikėjai. Kita vertus, visada dėmesio susilaukia tie, kurie daro kažką savito ir nebūtinai paiso didžiųjų rinkų tendencijų. Tai gali būti Lisabona, Belgradas, Tel Avivas ar Johanesburgas. Tikiu, kad Vilniuje šiuo metu kuriama scena išsiskiria savitu požiūriu bei skambesiu, apie tai vis dažniau kalbama už Lietuvos ir jos sostinės ribų.
Populiariausias kūrinys (o gal rezidentas), pastaruoju metu „Opium“ publiką varantis iš proto?
Manau, kad čia ir yra vienas esminių mūsų klubo fenomenų – pagrindinė jo žvaigždė yra publika, personalas, rezidentai, kitaip sakant, šiek tiek pakvaišus, bet darni klubo šeima. Patys save labiausiai ir varome iš proto. Kūriniai, muzikinės mados, svečiai keičiasi, o mes vis šokam vienu ritmu aplink šviečiantį klubo „kubą“.
Ko jūs pats šiuo metu klausotės non-stop?
Vieno kūrinio ar atlikėjo klausytis nemoku. Automobilyje ir namuose šiuo metu pakaitomis sukasi Amerikos vizionieriaus Arthur Russell neišleistų kūrinių rinkinys „Iowa Dream“, norvego keistuolio Fjordfunk debiutinis albumas „Infinite Zest“ ir italo eksperimentatoriaus Alessandro Cortini naujausias diskas „Volume Massimo“.