Prieš metus Vilniaus širdyje duris atvėrė jūros gėrybių restoranas skambiu pavadinimu – „Selfish“. Keturių asmenų šeima nusprendė įgyvendinti savo seną svajonę ir pardavusi logistikos verslą ėmė gilintis į viešo maitinimo subtilybes. Šiandien norint pavakarieniauti Vainių šeimos restarane Vilniaus gatvėje staliuką reikia rezervuoti iš anksto, o rekomendacijos apie šviežias gėrybes sklinda iš lūpų į lūpas.
Anksčiau jūsų šeima turėjo logistikos verslą, tad perėjimas į viešo maitinimo sektorių atrodo labai netikėtas. Kaip kilo mintis parduoti vieną veiklą ir imtis visiškai kitos?
Transporte dirbome daug metų, bet pajutome, kad ši veikla nebeteikia malonumo. Taip pat atsirado spaudimas tiek iš rytų, tiek iš vakarų partnerių dėl politinės padėties. Nusprendėme užsiimti veikla, kuri būtų maloni širdžiai. Kadangi jau senokai gilinomės į jūros gėrybių ir vyno pasaulį, turėjome pažinčių šioje srityje, nusprendėme pasiūlyti lietuviams tai, ką geriausia buvome atradę kelionių ir parodų metu.
Sostinėje restoranų verslas atrodo labai nepastovus, jame sunku išlikti, kai tokia didelė konkurencija. Kaip manote, kas jums padėjo sėkmingai startuoti?
Mūsų nuomone, viena iš sėkmingo starto priežasčių – sukauptos patirtys ankstesniame versle. Logistikos žinios ir patirtis leido rasti ir atvežti transportavimo laikui jautrias jūros gėrybes į Lietuvą.
Pastebėję, kad šių produktų kokybė ir asortimentas labai patinka mūsų vartotojams, nusprendėme imtis sekančio žingsnio – įkurti vietą, kurioje būtų galima paragauti patiekalų su jūros gėrybėmis.
Prieš imdamiesi verslo turėjome užsibrėžę tikslą pasiūlyti kokybiškus ir unikalius produktus, todėl esame vienintelis baras Vilniuje, kuris ir vyną, ir jūros gėrybes atveža tiesiogiai iš augimviečių bei vyninių per patį trumpiausią laiką.
Kaip esate pasiskirstę pareigomis? Kas už kurią verslo dalį esate atsakingas?
Nors tik tėtis Renatas anksčiau yra vadovavęs maitinimo įstaigai, o vyresnioji dukra Gabija dirbusi maisto kateringo įmonėje Anglijoje, visi šeimos nariai turi savo veiklos sritis dabartiniame versle.
Tėtis ieško ir atrenka naujus produktus mūsų meniu atnaujinimui, rūpinasi jų pristatymu, bendrauja su baro svečiais, mama Ingrida rūpinasi apskaita ir kitais administraciniais reikalais. Vyresnioji dukra Gabija – profesionali fotografė, todėl ji atsakinga už kūrybinę ir meninę veiklą – patiekalų fotografavimą, reklamą medijos priemonėse ir socialiniuose tinkluose.
Jaunesnioji dukra Kamilė dar tik pirmo kurso studentė, todėl vakarais dirba padavėja ir gilinasi į vyno bei kavos pasaulį.
Jūsų restorane galima paragauti šviežių jūros gėrybių – austrių, midijų, žuvies. Ar lietuviai noriai ragauja netradicinius skonius ir yra pasirengę už juos sumokėti daugiau?
Jiems nereikia mokėti daugiau. Belgijoje tokia pati vieno kilogramo midijų porcija kainuoja tikrai brangiau. Nors sulaukiame svečių, kurie ragauja austres, o kartais ir midijas, pirmą kartą, tačiau matome, kad labai daug lietuvių išnaršę visą pasaulį ir yra patyrę gurmanai.
Austrės jūsų restoraną pasiekia tiesiai iš Prancūzijos. Ar buvo sunku susirasti partnerių, patikimų tiekėjų užsienyje? Su kokiomis šalimis dabar bendradarbiaujate?
Rasti tiekėjus buvo daugiau įdomu nei sunku, tačiau tam reikia tikrai nemažai laiko ir pastangų. Visus metus laiko ieškojome, keliavome, ragavome, derėjomės, tikrinome kokybę ir patikimumą.
Šiuo metu dirbame su tiekėjais iš Prancūzijos, Airijos, Olandijos, Ispanijos, Portugalijos, Norvegijos, Italijos. Susipažinome su tiekėju Brazilijoje ir pirmieji buvome atvežę į Lietuvą didžiausią gėlavandenę žuvį Pirakuku, tačiau dėl didelių transporto kaštų jos teko atsisakyti.
Sakoma, kad dirbti su artimais žmonėmis ir draugais labai sunku. Kaip jums pavyksta suderinti šeimos ir verslo, likusio kolektyvo interesus?
Niekada apie tai nesusimąstėme, nes visą gyvenimą dirbome tik šeimos versle, tikriausiai kitaip ir nemokėtume.
Aš šis verslas jūsų šeima suartino?
Nors norėtume atsakyti, kad suartino, tačiau tenka pripažinti, jog laiko bendroms vakarienėms lieka vis mažiau, o išvykti visiems kartu atostogauti visai neišeina. Turbūt tokia yra šeimos verslo kaina.
Kaip manote, kodėl pietų šalyse šeimos restoranų modelis toks papopuliarus, tačiau Lietuvoje – vis dar retas reiškinys?
Šeimos verslas nėra labai populiarus Lietuvoje dėl susiklosčiusių tradicijų, kultūrinės patirties ir didelės biurokratinės naštos, ypač maitinimo versle. O ir šiaip šiaurinėse šalyse jaunimas anksčiau tampa savarankiškas, bando pradėti savo verslus arba keliauja po pasaulį, todėl šeimos verslas neturi tokio tęstinumo, kaip pietų Europos šalyse.
