Kleopatrų tarp Egipto valdovų buvo daug, bet istorija ryškiausiai mena vieną vienintelę – paskutinę Egipto valdovę Kleopatrą VII. Apie ją ir šiandien tebesklando daugybė legendų, statomi milžinišką populiarumą pelnantys filmai...
1. Pasakojimas apie Egipto karalienės Kleopatros ir Romos cezario Marko Antonijaus meilę „Kleopatra“ buvo pats brangiausias ir prabangiausias praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio filmas. Minios žmonių plūdo pasižiūrėti į įspūdingą Elizabeth Taylor ir Richardo Burtono vaidybą ir stebėdami jų įkūnytą karališką meilę vargu ar susimąstė, kad ši istorija kažkada vyko tikrovėje.
Sklandė pasakojimai, esą Kleopatra buvo išties neabejinga vyrams. Ypač kareiviams. Bet... kareivis, kuriam tekdavo laimė patekti į didžiosios valdovės meilės guolį, ilgai saldžiais jos vaisiais nesidžiaugdavo: patenkinusi savo aistras, Kleopatra įsakydavo nelaimėlį nukirsdinti. Ar tai galėję būti tiesa, jokių aiškių įrodymų nėra. Pasak kai kurių istorikų, tai tebuvo romėnų paleistos antys. Romos gyventojai nekentė Kleopatros už tai, kad ši net du jų valdovus pavertė savo meilės vergais. Po romėnų namus iš lūpų į lūpas sklandė nešvankios istorijos apie Kleopatros meilės nuotykius. Jų akimis, ši moteris buvo tikra kekšė.
Visgi įdomu, kokia ji buvo iš tiesų. Paleistuvė ar moteris, kuri mėgo jausti savo galią? Svaiginama gražuolė ar puikiai vyrų psichologiją išmananti manipuliuotoja? Pamėginkime truputėlį paklaidžioti po mitais ir legendomis apnarpliotą Kleopatros biografiją…
2. Jau daugelį metų, ko gero, labiausiai žmonijos fantazijas bei smalsumą kursto klausimas, kaip atrodė Egipto valdovė. Šių dienų spaudoje dažnai kalbama apie Kleopatros grožio receptus, pieno vonias, kuriose ji mėgo maudytis, įsimintiną makiažą. Tik… ar tikrai valdovė buvo tokia stulbinama gražuolė, kaip apie ją kalbama?
Mokslininkų nuomonių šiuo klausimų esti įvairių. Vieni, išanalizavę keletą išlikusių senovinių jos biustų, sako, kad grožis nebuvo stipriausia faraonės savybė. Tiesiog ji mokėjo tinkamai save pateikti. Neregėtai prabangūs papuošalai, ryškus makiažas, iki smulkmenų apgalvota apranga – visa tai kūrė didingos valdovės aurą.
Kleopatra, pasak šaltinių, buvo nepriekaištingai įvaldžiusi bendravimo meną, puikiai išmanė žmonių psichologiją, turėjo puikų humoro jausmą buvo įžvalgi, išprususi, mokėjo ne vieną kalbą. Taigi, mokslininkų manymu, būtent asmenybės žavesys, o ne grožis taip traukė vyrus.
3. Egzistuoja dar viena teorija apie Kleopatros grožį, kurią neseniai išrutuliojo Kembridžo universiteto mokslininkai. Naudodamiesi moderniomis kompiuterinėmis programomis, jie susiejo daugybę ant senovinių daiktų rastų Kleopatros atvaizdų. Portretas išėjo labai įdomus – Kleopatra buvo moteris, turėjusi įvairių etninių bruožų. Anot mokslininkų, tai visiškai įtikėtina, nes faraonės gyslomis tekėjo ne tik egiptiečių, bet ir kitų tautų žmonių, kaip antai graikų, kraujas. „Sutikite, daugelis šių dienų žmonių Kleopatrą įsivaizduoja Sophios Loren arba Elizabeth Taylor veidu. Šių aktorių sukurti Kleopatros vaidmenys mūsų sąmonėje paliko išties ryškų atspaudą. Deja, turime nuvilti – tikroji Kleopatra atrodė visai kitaip. Šiandienos grožio standartais ji nebūtų graži, bet pagal anų laikų sampratą faraonė buvo gražuolė“, – teigia Kembridžo egiptologė Sally Ann Ashton.
4. Iš filmų tikriausiai daug kas yra susidaręs įspūdį, kad Kleopatros gyvenimas buvo tarsi pasaka. Ji maudėsi nežabotoje prabangoje, nuolat puotavo ir mėgavosi įtakingų vyrų draugija. Tas tiesa, prabangos Egipto valdovės gyvenime nestigo. Bet nedaugelis įsivaizduoja, kiek pastangų jai visa tai kainavo.
Sostas Kleopatrai atiteko visai jaunutei. Tarp Egipto faraonų buvo priimta tuokti brolius ir seseris, taigi eidama septynioliktus metus Kleopatra žengė prie altoriaus su trylikamečiu broliu Ptolemaju XIII. Jis buvo silpnas, paliegęs berniukas, nė iš tolo neprimenantis didingo faraono. Įžvalgioji Kleopatra kaipmat sumojo, kad gali perimti valdžią į savo rankas. Deja, Ptolemajas turėjo įtakingų ir suktų globėjų. Kleopatrai neliko nieko kita, kaip ieškoti dar įtakingesnių sąjungininkų. Taip jos gyvenime atsirado Romos imperatorius Gajus Julijus Cezaris. Į šeštą dešimtmetį įkopęs mergišius niekaip neatsispyrė trimis dešimtimis jaunesnės egzotiškos Egipto valdovės apžavams.
5. Toliau faraonės santykiai su vyrais klostėsi beveik kaip filme ar romane. Pirmasis jos vyras brolis Ptolemajas XIII žuvo. Santuoka su kitu broliu Ptolemaju XIV buvo tik simbolinė ir nesutrukdė pagimdyti sūnų nuo Romos imperatoriaus. Tiesa, dėl Cezariono vardu pavadinto berniuko tėvystės būta visokiausių diskusijų. Iki šiol nėra šimtu procentų žinoma, ar jis tikrai buvo Gajaus Julijaus Cezario sūnus. Kad ir kaip būtų, Cezaris dievino Kleopatrą. Pristatydamas ją Romai, surengė įspūdingą triumfo eiseną, pastatė jos statulą. Romėnai šią egzotišką svetimšalę sutiko ne itin džiugiais veidais.
6. Į dar didesnę nemalonę faraonė pateko po Cezario žūties, begėdiškai suviliojusi naująjį imperatorių Marką Antonijų. Kaip skelbia legenda, Kleopatra išplaukė jo pasitikti auksu inkrustuotu laivu, lydima arfų muzikos, išsidabinusi Veneros drabužiais. Markas Antonijus buvo priblokštas jos įvaizdžio ir netrukus atsidūrė po Egipto burtininkės kojomis. Šaltiniai byloja, kad tai buvo nepaprastai aistringa meilė. Kai Kleopatra ir Markas Antonijus susitikdavo, jiedu atsiskirdavo nuo pasaulio ir savaites mėgaudavosi meile. Tačiau jų meilė buvo pražūtinga. Panirę į aistras, jie pamiršo priešus. O priešai nesnaudė. Oktavinas, Romoje įvykdęs perversmą, nusitaikė į Egiptą.
7. Kleopatra, regis, turėjo nuojautą, kad gali mirti ne savo mirtimi. Kalbama, ji netgi buvo įsteigusi draugiją, kuri treniravosi, kaip greitai ir lengvai užklupus priešui pasitraukti iš gyvenimo. Draugijos nariai su Kleopatra analizavo mirtį: skrodė gyvūnus, studijavo nuodus ir pan. Kleopatra tiksliai žinojo, kad gyva į vergiją niekada nepasiduos. Taip ir buvo. Egiptą užėmę priešai rado gyvybės apleistą valdovės kūną. Ji mirė nuo gyvačių įkandimų. Tokią pat mirtį pasirinko ir jos mylimasis Markas Antonijus. Štai taip žlugo ilgus amžius pasaulį stebinęs Egipto faraonų viešpatavimas.