Klausimas psichologui: kodėl moterys taikstosi su žeminimu?

Nelaiminga pora / Fotolia nuotr.
Nelaiminga pora / Fotolia nuotr.
Šaltinis: 15min.lt
2014-11-29 14:00
AA

„Nuolat žeminama, visa nusėta mėlynių, ji vis tiek gyvena su ją mušančiu vyru. Ji beveik nebeturi draugių, nes niekas negali suprasti, kodėl ji nepalieka ją skriaudžiančio vyro“, – apie savo seserį pasakoja Ilona.

Ji žino, kad jos sesuo jau pateko į uždarą ratą – po smurto protrūkių jos vyras atsiprašo, patikina, kad tai nebesikartos, bet netrukus smurtas vėl grįžta.  Kodėl, net ir daugybę kartų nukentėjusi, moteris vis tiek patiki, kad kažkas gali pasikeisti?

Atsako psichologė Aušra Šapranauskienė:

„Šiuo atveju turbūt ne visai tinka žodis „patiki“. Iš savo darbo patirties sakyčiau, kad daugiau nei kartą smurtą patyrę žmonės retai tiki, kad po atsiprašymų smurtas nesikartos.

Dažniau auka gyvena su jausmu, kad neturi kitos išeities, kaip tik iškęsti smurtą, arba nuolat viliasi, kad smurto protrūkių bus rečiau, kad smurto pavyks kaip nors išvengti arba kaip nors jį suvaldyti. Pavyzdžiui, nujausdama smurto proveržį, ji stengiasi trumpam išeiti iš namų, nesipainioti po kojomis arba stengiasi būti nepaprastai „gera“, kad niekaip neužkliūtų ir įtiktų smurtautojui.

Aukos psichologijoje dažnai vyrauja tikėjimas, kad jeigu tik ji bus pakankamai gera arba kaip nors pati pasikeis, smurtas liausis. Deja, paprastai vyksta atvirkščiai.

Kuo labiau auka stengiasi neužkliūti, paklusti, nusileisti, tuo daugiau smurtautojas leidžia sau siautėti.“

Specializuotos pagalbos centrų (SPC) kontaktai pranešti apie smurtą patyrusius asmenis savivaldybėse. Pagalba teikiama kasdien nuo 9 iki 17 val. darbo dienomis. Pagalbos moterims linija 8800 66366 kiekvieną dieną 10–21 val. Bendrosios pagalbos numeris 112 (visą parą).