350 litų. Tiek sumokėję sveikatos stokojantys lietuviai iš dviejų Ukrainos gydytojų išgirdo, kad puikios savijautos pagrindas yra tinkamas maistas – rauginti produktai, barščiai ir lašiniai. Ką apie tai mano Lietuvos gydytojai?
Gastroenterologą Dmitrijų Naumovą ir onkologą Jurijų Šulgą vesti brangiai kainuojančių seminarų į Lietuvą pakvietė žmogaus pažinimo centras „Vaiska“, nes šie medikai esą propaguoja unikalią metodiką.
B.Bolotovo mokiniai
D.Naumovas dirba Vinicoje, J.Šulga – Kijeve, turi savo kabinetą. Abu nepriklauso valdiškoms struktūroms. Teigiama, kad J.Šulga yra išbandęs daug vaistažolių ir jomis sėkmingai gydo onkologinius susirgimus, o D.Naumovas gali pasigirti gerais rezultatais gydydamas kolitą, gastritą, pankreatitą, cholecistitą.
Šiuos gydytojus sieja Ukrainos netradicinės medicinos stebukladariu vadinamas Borisas Bolotovas, pagal kurio metodus abu dirba jau 20 metų. Jie kartu organizuoja stovyklas, į kurias atvykę pacientai gauna iš vaistažolių pagamintos giros ir maitinasi pagal rekomendacijas. B.Bolotovo sukurta reabilitacijos ir gydymo praktika yra alternatyva šiuolaikiniam požiūriui į ligas ir jų gydymą. B.Bolotovas remiasi anatomijos, fiziologijos ir biochemijos žiniomis, o jo gydymo esmė – šarmų ir rūgščių pusiausvyros palaikymas.
Nori išgelbėti lietuvius
Norime išgelbėti jus nuo paklydimų medicinos srityje, galime papildyti jūsų mažos tautos sveikatos resursus.
„Mes atvykome čia, kad išgirstų žmonės: ir paprasti, ir specialistai. Norime išgelbėti jus nuo paklydimų medicinos srityje, galime papildyti jūsų mažos tautos sveikatos resursus. Mūsų veiklos įrodymas – pacientai, kurie po sunkių ligų gyvena jau 10–15 metų“, – tikina gydytojai.
Onkologas J.Šulga susirūpinęs, kad, nepaisant visų technologijų, visuomenė sveikatos srityje mažai pasiekė. „Daug ligų ne tik negydomos, bet nežinoma jų kilmė ir nesidrovima apie tai kalbėti net medicinos vadovėliuose. Šiuo metu yra protrūkis ligų, ypač onkologinių, – teigia onkologas. – Remdamiesi praktika, mes galime paaiškinti ligos kilmę. Į mus kreipiasi gydytojai, nes visiškai nesupranta, kas vyksta su žmogumi. Jūsų universitete nemokė, kokių mechanizmų yra žmogaus organizme. Gydytojai turi trafaretines žinias ir už jų ribų nebesugeba paaiškinti.“
J.Šulga pažymi, kad B.Bolotovo mokykla neapima pakankamo žmonių skaičiaus, kad ją būtų galima vadinti mokykla. Tai – dar ne medicina, o tik požiūris. „Kai bus priimtas požiūris, bus galima kalbėti ir apie Bolotovo mediciną, mokyklą. Gydytojų sąmonėje reikia pasėti alternatyvaus mąstymo sėklą“, – sako onkologas.
Nepagydomų ligų nėra
„Turime ligonių, kurie pakilo iš patalo po tokių diagnozių, apie kurias šiuolaikiniams gydytojams baisu net kalbėti“, – tęsia J.Šulga. Jam pritaria D.Naumovas: „Nepagydomų ligų nėra. Esu suformulavęs 25 sveikimo kriterijus, kuriais testuojame ligonį. Pavyzdžiui, matome paciento akių obuolius, patinusius akių vokus, blyškumą. Ką tai reiškia? Jei akių obuoliai žydri – trūksta druskos, jeigu vokai užkritę – tai nebūtinai uždegimas, ir pan. Mūsų medicina gydo viską.“
J.Šulga atskleidžia pagrindinę bėdą, esą trukdančią žmonėms pasveikti: jie labai greitai nori atsikratyti ligos simptomų. „Ligą reikia gydyti tiek mėnesių, kiek jai metų, – tikina onkologas. – B.Bolotovo koncepcija – tai ne greitoji pagalba. Tai totalus sistemos šalinimas. Jeigu žmogus susirgo prieš metus, mes jį galime per mėnesį išgydyti. Priklausomai nuo ligos ir nuo ligonio. Didžiausia problema, kad žmonės nori išgyti per dvi tris dienas. Jie nori panaikinti ligos simptomus, bet nenori pasveikti iš tikrųjų, nes jiems niekas nepaaiškino, kas yra sveikata. B.Bolotovo požiūris neįkainojamas ir svarbus tuo, kad jo metodai leidžia apskritai nesusirgti sunkiomis ligomis.“
„Mes sutrumpiname virusinių ligų trukmę nuo 2–3 savaičių iki 2–3 dienų, – nesikuklina D.Naumovas. – Pakeitę rūgštį, atpažįstame virusą, ir viskas susitvarko. Pvz., labai paprastai gydau gripą. Žmonės geria parūgštintą vandenį su citrina ir greitai pasveiksta.“ Tačiau visos metodikos gastroenterologas apdairiai neatskleidžia.
Leukemija – ne onkologinė liga. Gydome be panikos, kai tie leukocitai auga.
J.Šulga irgi turi kuo pasigirti. „Pavyzdžiui, limfos sistemos susirgimas leukemija: mes nelaikome, kad tai onkologinis susirgimas. Leukemija – ne onkologinė liga. Gydome be panikos, kai tie leukocitai auga“, – teigia jis, bet irgi neatskleidžia, kaip išgydo leukemiją. J.Šulga nustebina, kad jam lengvai paklūsta ir kitos sunkios ligos: „Gimdos kaklelio vėžiu sergančių net nesiunčiu operuoti. Turiu daug pacienčių, kurios išsigydė be chirurginio įsikišimo. Puikiai gydyti galima prostatos ir kitus moteriškus bei vyriškus onkologinius susirgimus. Reprodukcinėje sistemoje ląstelės atsinaujina, o tai nesunku paveikti. Visos ligos, išskyrus kasos ligas, yra gerai gydomos. Organai vienas su kitu labai susiję. Jeigu gydai, reikia gydyti viską iš karto.“
Tikina esantys sveikuoliai
Gydytojų sveikata – jų gyvenimo būdo vizitinė kortelė, todėl pasidomiu, kada patys sirgo. J.Šulga pradeda prunkšti: „Man šešiasdešimt vieneri, neturiu medicinos kortelės, nors ją turėjau iki trisdešimties. Pastarąjį kartą sunegalavau prieš savaitę. Nusprendžiau pačiuožinėti su vaikais nuo kalniuko. Čiuožiau ant kojų, koja pateko po kažkieno celofanu, ir padariau špagatą. Užsigavau kelį, bet šiandien jau neskauda.“
D.Naumovas prisimena ne tokį smagų vasaros įvykį: „Kolegos tėvas sirgo bronchitu, buvome aplankyti, o, žinote, seni žmonės yra viruso nešiotojai. Mane užkrėtė, labai sunkus bronchitas buvo. Pasiėmiau inhaliatorių, penkias minutes pakvėpavau, pakosėjau, ir viskas praėjo.“
„Kiek pažįstu B.Bolotovą, tai jis nesirgo niekuo, – susimąsto J.Šulga. – Jam aštuoniasdešimt vieneri, gyvena remdamasis savo metodais. Mes jaučiamės geriau, nei mums yra metų.“
Svarbiausia – išmokti valgyti
Ką daryti, kad būtume sveiki ir gyvybingi? D.Naumovas krenkšteli ir šypteli: „Pirmiausia reikia suprasti, kas vyksta organizme, kaip jis veikia, į ką pavirsta produktai, kuriuos vartojame. 90 procentų skrandžio sulčių virškina ne maistą, o senas ląsteles ir kt. Jeigu tas procesas užblokuojamas, paspartėja žmogaus senėjimo procesas. Žmogus bus sveikas, jei bus sveikas jo skrandis. Reikia pašalinti tuos produktus, kurie trikdo skrandžio veiklą. Mes skrandžio rūgštį ne panaikiname, o atkuriame, ir visas organizmas atjaunėja. Jeigu teisingai nesimaitinama, neįmanoma žmogaus išgydyti.“
D.Naumovą išgarsino publikacija apie tai, kad žmones reikia ne gydyti, o išmokyti teisingai maitintis. „Matau, jūs turite šiokių tokių problemų, kurias per porą savaičių galėtume pašalinti“, – sako skrandžio ir žarnyno ligų specialistas ir pabrėžia, kad pasaulyje apskritai mažai sveikų žmonių.
Sakoma, kad visos ligos – nuo nervų. Tačiau abu medikai kaip ligų priežastį įvardija prastą mitybą. J.Šulga prisimena XX amžiaus pirmą pusę, kai buvo gydomi tik turtingieji. Ne todėl, kad gydytojai praturtėtų. Tiesiog turtingieji dažniau sirgo ir įvairesnėmis ligomis. Prastuomenė tokiomis ligomis nesirgo, nes varguoliai daug dirbo, nepersivalgydavo. „Šiuolaikinė visuomenė tapo tuo pacientu, apie kurį kadaise svajojo gydytojai. Kodėl taip nutiko? Svarbu, kaip gyveno mūsų protėviai, iš kurių daug ką paveldėjome. Produktai, kuriuos jie valgė šimtmečius, apšlifavo organizmą, ir mes priversti tęsti tą“, – pabrėžia gydytojas onkologas. Anot jo, mūsų organizmas, paveldėtas iš protėvių, neprisitaikęs valgyti to, ką dabar valgome.
Raugintos daržovės ir lašiniai
Tai ką gi mums valgyti? Atsakymas nustebina. Gydytojai nė žodžiu neužsimena apie šviežias daržoves, vaisius, riešutus, žuvį, liesą mėsą ir pieno produktus, kaip esame įpratę girdėti.
Raugintų agurkų sriuba, rauginti kopūstai, burokėliai – viskas turi būti rauginta.
Gastroenterologas D.Naumovas, kuris yra ir kulinaras, kelis kartus pamini nacionalinį patiekalą – ukrainietiškus barščius. Pabrėžia, kad jie turi būti gaminami iš raugintų, ne iš šviežių, burokų. Onkologas J.Šulga jam pritaria: „Raugintų agurkų sriuba, rauginti kopūstai, burokėliai – viskas turi būti rauginta.“
D.Naumovas kalba apie maisto kultūrą, kuri leido ukrainiečiams išgyventi net per didžiausius nepriteklius. Duona, rauginti burokėliai, lašiniai – štai ką jie valgė senovėje. „Užaugau kaime, namie būdavo raugintų burokėlių, įsipildavome sodos ir gerdavome tą nuopilą. Duona buvo paprasta, juoda, kepama su raugu. Su pienu, su druska ją valgydavome. Nebūdavo jokių vėžių, moterys gimdydavo po dešimt vaikų, juos savo pienu maitindavo.“
„Kaip gali būti, kad purve, gyvendami su gyvuliais, žmonės neturėjo jokių infekcinių susirgimų? – užduoda klausimą J.Šulga. – Ukrainoje vidutinė gyvenimo trukmė buvo nuo 80 iki 100 metų. Aš gyvenau kaime, senelis buvo miškininkas, tai iki šešiolikos basom kojom lakstydavau, ir jokių infekcijų nebūdavo. Žmonės nesirgo, nes kitaip maitinosi.“
„Rusai pašiepia ukrainiečius vadindami juos chocholais ir juokiasi iš mūsų lašinių, o mes šiandien juokaudami su Dmitrijumi klausėme: ar pasiėmėme į kelionę lašinių? – kvatoja onkologas. – Lašiniai labai naudingi, iš jų organizmas gauna lipidų. Su mėsa daug problemų: cholesterolis, šlapimo rūgštis. O lašiniai yra tas produktas, iš kurio gaminamas gliukozaminas, reikalingas organizmo raiščių, sausgyslių, sąnarių ir kaulų regeneracijos procesams. Ir skrandžiui, ir kasai – viskam.“
Stereotipai kenkia sveikatai
J.Šulga primena susiformavusius stereotipus, kurie yra kenksmingi: „Sakoma, kad druskos vartoti negalima, nes ji kaupiasi organizme. Atsiverskite biochemijos vadovėlį ir pažiūrėkite, kad organizme susikaupia tik tos druskos, kurios susidaro neutralizacijos procese. Natriui ir chlorui tai neturi reikšmės. Problema ne ta, kad organizme yra natrio, o kodėl jis ten kaupiasi ir nepasišalina.“
Onkologas pateikia dar vieną esą neteisingą stereotipą: „Yra susiformavusi nuomonė, kad augaliniai riebalai – sveika, tad visuomenė per daug jų pradėjo vartoti. Augaliniai riebalai keičia limfos sistemą. 83 procentai žmogaus organizme turi būti gyvulinių, ir tik 17 procentų – augalinių riebalų. Su riešutais, saulėgrąžomis, alyvuogėmis, vaisiais gauname pusę to, ko reikia. O per daug augalinių riebalų užkemša kraujagysles. Jeigu juos kaitinsi – irgi blogai. Pažiūrėkite, kas dedasi viešojo maitinimo įstaigose ir ką mamos daro su savo vaikais. Negali būti sveika visuomenė, jeigu kaitintame augaliniame aliejuje gaminamas maistas. Ieškoti vitamino A ir vitamino E tokiame aliejuje tai tas pats, kas ieškant vieno lito sudeginti šimtą litų.“
Mums labai tinka
Rimantas Mažionis, žmogaus pažinimo centro „Vaiska“ direktorius
„Šiuos gydytojus pakvietėme vesti seminarų, nes jų propaguojamas gyvenimo būdas, pirmiausia – mityba, labai tinka mums, nes jie kalba apie tai, ką valgė mūsų protėviai. Anksčiau šaldytuvų nebuvo, žmonės buvo priversti valgyti raugintus produktus, o, pasirodo, tai atitinka ir mūsų organizmo poreikius. Gydytojų siūlomas giras gydymui ir profilaktikai iš vaistažolių gali pasidaryti kiekvienas, nes jos auga mūsų pievose, miškuose. Imponavo ir puikūs gydytojų pasiekti rezultatai sveikatinant žmones. Rusijoje jie labai populiarūs, dalyvauja tarptautiniuose forumuose Maskvoje, Sankt Peterburge, o Lietuvoje nebuvo buvę.“
Tokios pagalbos neužteks
Juozas Ruolia, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas
„Teko susipažinti su B.Bolotovo metodais, tačiau laikas parodė, kad, stimuliuojant vien imuninę sistemą sauga nuo naviko menka arba jos nėra. B.Bolotovo ar kitų autorių vienarūšė – tik per maistą – pagalba nepasiteisino. Kaip aš galiu bandyti nepagrįstus dalykus? Metodai, kuriuos siūlo įvairūs autoriai, nėra niekur pasaulyje ištirti iki galo. Pvz., ar jie neskatina vėžinių ląstelių medžiagų apykaitos suaktyvėjimo? Tiek B.Bolotovo, tiek įvairių amerikiečių autorių buvo labai sureikšmintas virškinimas. O visos sistemos – lygiavertės. Virškinimas svarbus, kad organizmas nesinuodytų, gerai dirbtų seilių liaukos, skrandžio sultys išsiskirtų reikiamu kiekiu, kaip ir tulžies rūgštys, kasos fermentai. Nesvarbu, ką valgai, – viskas turi būti paruošta galutiniam bakterijų suskaldymui ir pateikimui organizmui per žarnyną.
Gaila, kad atvažiuoja įvairūs autoriai, ir mes, niekas iš Onkologijos institute dirbančių žmonių, to nežinome. Vargu ar jie neatvežė kokių preparatų. Tegu savigydai gyduoliai platina, dirba, bet tegu nekiša pirštų prie onkologinių ligonių. Jauni žmonės nesigydo, prisiperka terbas žolinių preparatų, o paskui jau būna vėlu – nebegalima jų operuoti. Pirmiausia tegu onkologas įvertina, jeigu galima – pirminį židinį operaciniu būdu pašalina, chemoterapeutas organizme išgaudo ir spinduline terapija išdžiovina naviką, ir tik tada vaistažolės eina. B.Bolotovo metodas – mityba – yra tik vienas iš aštuonių faktorių, kurių žmogus, norėdamas, kad navikas nepasikartotų, privalo laikytis keletą metų. Niekas nesako, kad akademiko rekomendacijos valgyti natūralų maistą su skaidulinėmis medžiagomis blogos. Bet maža šito vieno metodo.“
Absurdiškas teiginys
Skaistė Tulytė, VU ligoninės Santariškių klinikų Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja:
„Teiginys, kad gimdos kaklelio vėžį galima išgydyti be chirurginio įsikišimo yra visiškas absurdas. Ši liga gydoma įprastais gydymo metodais: chemoterapija, spinduline terapija, operacija, bet tikrai negalima jos išgydyti žoliniais preparatais ar maistu.“
Tinka ne kiekvienam
Rūta Petereit, gydytoja dietologė
„Gydytojai teisūs dėl to, kad augalinių riebalų mes pakankamai gauname su alyvuogių aliejumi, alyvuogėmis, avokadais, tačiau žmonėms kaip tik reikia mažiau gyvūninės kilmės riebalų (sočiųjų riebalų rūgščių) nei augalinės. Pagal lietuvių mitybą tik 10 procentų turėtų būti sočiųjų riebalų rūgščių. Sutinku, kad duona turi būti natūraliu pagrindu rauginta, tačiau kad reikia valgyti tik raugintas daržoves – tikrai ne. Nebent žiemą raugintos ir marinuotos daržovės yra pagrindas. Jeigu sveikas žmogus, jam tiks ir raugintos, bet vyresnio amžiaus žmogui pasimaitinus vien raugintomis daržovėmis išprovokuojamas padidintas skrandžio rūgštingumas.
Kalbant apie lašinius, mūsų protėviai būdavo fiziškai aktyvūs, išeikvodavo daug energijos ir jiems tų lašinių reikėdavo, o dabartinio sveiko žmogaus fizinis aktyvumas yra perpus mažesnis. Lašinius galima saikingai valgyti, bet tikrai ne kiekvieną dieną.“
