Kinų vaizdinių medicinos terapeutas: „Norite jaustis puikiai? Gyvenkite su Saule“

Kinų vaizdinių medicinos terapeutas Vytenis Sinkevičius / Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-02-09 18:31
„Šiandien begalę žmonių kamuoja depresija, stresas, nuovargis ir kitokie kūno bei dvasios negalavimai. Tačiau jei imtume gyventi natūraliu, Saulės diktuojamu gamtos ritmu, taptume daug sveikesni, energingesni ir laimingesni,“ – įsitikinęs kinų vaizdinių medicinos terapeutas, Hamburgo astrologijos praktikas Vytenis Sinkevičius.

Kodėl taip svarbu gyventi Saulės ritmu?

Mūsų Saulės sistemos centras – Saulė yra tarsi ląstelės branduolys, gyvybės šaltinis. Ji diktuoja mums gyvenimo ritmą. Tai žinoma nuo senų senovės. Ar pavyzdžiu imtume Egipto civilizaciją, ar actekų, majų, arijų, baltų tradicijas, daugelio senųjų kultūrų centre buvo Saulės kultas. Būtent šiuo dangaus kūnu sekdami žmonės suvokė mūsų pasaulio bei visatos ritmą. Ir tie patys dėsniai galioja ne tik mums, žmonėms, bet absoliučiai viskam, kas gyva.

Deja, regis, pamiršome šią svarbią tiesą. Ar daug šiandien sutiksite tokių, kurie gyventų su Saule? Na, nebent vieną kitą jogą ar užsiimantį kitomis dvasinėmis praktikomis. Tačiau daugumos žmonių gyvenimas tapo toks chaotiškas, kad apskritai nebeturi jokio ritmo. Keliamės, valgome, gulamės, kada papuola. Štai ir sulaukiame pasekmių – jaučiamės išsekę, sergame, mūsų nedžiugina gyvenimas.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Vyteni, o pačiam ar pavyksta gyventi vadovaujantis Saule?

Labai stengiuosi, kad pavyktų. Drauge su savo astrologijos mokytoju jau ne vienus metus studijuojame Saulės kalendorių, bandome atsekti tam tikrus dėsningumus. Tai nėra lengva, nes šis kultas yra gerokai primirštas. Ir netgi įsigyti Saulės kalendorių nėra paprasta. Šiandienos astrologai linkę vadovautis Mėnuliu. Visgi, mano manymu, tai nėra teisinga. Mėnulis savo svarba nė iš tolo negali prilygti Saulei ir jo įtaka mums anaiptol nėra tokia lemtinga.

Jei norime, kad į mūsų gyvenimą ateitų harmonija, gerovė ir pilnatvė, privalome vėl atsigręžti ir iš naujo atrasti Saulės kultą. Nesakau, kad reikia sugrįžti prie senovinių tikėjimų ir pan. Tiesiog turime suvokti, kaip pasireiškia Saulės ciklai ir imti jais vadovautis kasdieniame gyvenime. Tai padėtų ne tik pasiekti asmeninę harmoniją, bet ir pakilti į šviesesnį, sąmoningesnį būvį.

Dabar gyvename pereinamuoju, dvasinių transformacijų laikotarpiu, kai planetos vibracijos kyla ir likdami žemo sąmoningumo vargu ar išvengsime nemalonių pasekmių. Šviesią asmeninę bei visos mūsų planetos ateitį galime sukurti tik keldami savo vibracijas ir eidami dvasinio tobulėjimo keliu. Nuo seno rytų išminčiai sako: „Kur mintis, ten energija, kur energija, ten materija.“

Tad ką gi iš tiesų reiškia gyventi su Saule?

Ką reiškia eiti su Saule, ypač puikiai iliustruoja senosios karvedybos meno pavyzdys. Senais laikais priešai dažniausiai buvo puolami per saulėtekį. Kariai eidavo taip, kad šviesa sklistų jiems iš už nugarų. Simboliškai tai reiškė, jog Saulė siunčia savo palaikymą, o praktiškai kiekvienas patyręs karvedys žinojo, kad eiti prieš ją, t. y. taip, kad šviesa spigintų į akis, reiškia tikrą pražūtį.

Ką reiškia eiti su Saule, ypač puikiai iliustruoja senosios karvedybos meno pavyzdys. Senais laikais priešai dažniausiai buvo puolami per saulėtekį.

Kasdieniame gyvenime su Saule eiti galime (ir turėtume) dviem būdais: gyventi pagal Saulės dienos ciklą ir pagal Saulės metų ciklą. Dienos ciklas – tai tam tikras šio dangaus kūno matomo judėjimo dangumi diktuojamas dienos režimas, pagal kurį kitados gyveno ir mūsų protėviai, kai dar neturėjo elektros, televizorių ir kitų išmaniųjų technologijų. Gyvendamas su Saule, su ja keliesi ir eini poilsiauti.

Iš kinų tradicinės medicinos yra žinoma, jog mūsų organizme yra 12 meridianų, arba energinių kanalų, susijusių su visais gyvybę palaikančiais organais. Jie tampa aktyvūs kas 2 valandas ir sudaro 24 valandų ciklą. Šį ratą veikia būtent Saulė. Jos tekėjimas – laikas, ypač tinkamas meditacijai, įvairioms dvasinėms praktikoms, mankštai. Apie 8 val. pradeda veikti skrandis, tad šiuo metu idealus laikas pusryčiams, 10 val. ypač padidėja protinis pajėgumas, 12 val. palankus metas pietums, 18 val. vakarienei ir pan. Po saulėlydžio derėtų pamažu iš aktyvios veiklos pereiti prie poilsio. Ir iš asmeninės, ir iš kitų žmonių patirties galiu pasakyti, kad toks režimas labai palankiai veikia savijautą, harmonizuoja kūną ir dvasią.

O koks yra Saulės metų ciklas?

Remiantis šiuo ciklu, pirmiausia svarbu atsekti, kada iš tiesų reikia švęsti šventes. Galbūt kai kuriuos žmones nuteiksiu nemaloniai, bet turiu pasakyti, kad tos, kurios tradiciškai švenčiamos šiandien, yra beprasmės ir butaforinės, dargi minimos ne tuo laiku, kuriuo derėtų.

Pasigilinę į senųjų kultūrų tradicijas, atrasime, kad visos šventės buvo švenčiamos vadovaujantis Saulės judėjimu dangumi. Ypač geru orientyru gali būti vadinamasis Saulės kryžius, naudotas senovės arijų. Mūsų protėviai šį simbolį taip pat puikiai pažinojo ir plačiai naudojo. Jame viskas iki smulkmenų pagrįsta ir apskaičiuota astrologiškai – nurodomos ir tam tikros svarbios Saulės pozicijos, kurios sutampa, tiksliau, kitados sutapo, su tam tikromis šventėmis. Jei skaičiuosime Saulės kryžiaus spindulius, pamatysime, kad iš viso jų yra 16 – visi išsidėstę vienodais intervalais ir atspindi saulės kelionę dangumi per visus metus. Be to, kiekvienas žymi tam tikra šventę.

Taigi, remiantis Saulės kryžiumi, švenčių mūsų gyvenime galėtų būti išties nemažai. Ir kiekviena jų, priklausomai nuo Saulės padėties, savaip ypatinga, skleidžianti savitą energiją. Visgi pagrindinėmis šventėmis laikytinos keturios – išsidėsčiusios klasikiniu kryžiumi. Jos vykdavo apie kovo 21 d., birželio 21 d., rugsėjo 21 d. ir gruodžio 21 d. (per pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrįžas). Žinoma, kalbėdami apie senąsias šventes, galvoje turime visai ne tą žodžio „šventė“ reikšmę, kuria vadovaujasi šių laikų žmogus.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Ir kaipgi iš tikrųjų turėtų būti švenčiamos šventės?

Šventės (arba, galbūt tiksliau būtų sakyti, misterijos) buvo siejamos ne su puota prie gausiai nukrautų stalų. Seniesiems žyniams buvo žinoma, jog lygiadienio ar saulėgrįžos dienomis Saulė spinduliuoja ypač stiprią kosminę energiją, todėl tos dienos buvo pasitinkamos ritualais, kurie padėtų jos pasisemti. Šiuo laikotarpiu žmonės nieko nedirbdavo, stengdavosi susitelkti į savo vidų, dažnai rinkdavosi tam tikrose vietose atlikti dvasinių ritualų, kuriems paprastai vadovaudavo patyrę žiniai.

Kiekviena šventė turėjo savitą filosofiją. Tarkim, Avino ženklo globojamas pavasario lygiadienis buvo tarsi naujų metų pradžia. Būtent nuo šio atskaitos taško prasideda visas gyvybės ciklas, kuris baigiasi gruodį – simboline visa ko mirtimi, apsivalymu, reikalingu tam, kad būtų galima vėl pradėti naują ciklą.

Dėl ko buvo svarbios visos šios Saulę garbinančios šventės?

Pirmiausia dėl to, kad padėtų žmogui išlaikyti gerą dvasinę ir fizinę sveikatą. Deja, vėlesniais laikais, atsiradus Julijaus, paskui Grigaliaus kalendoriams, natūralūs Saulės ciklai buvo sujaukti. Dar didesnės painiavos atnešė krikščionybė, iš senųjų kultūrų pasiskolinusi kryžių, o iš Saulės pagerbimo švenčių suplakusi tam tikrą kokteilį, pakeisdama jas krikščioniškomis versijomis ir pritempdama prie kito kalendoriaus.

Šventės, kurias švenčiame dabar, vertinant Saulės atžvilgiu, vėluoja maždaug septynias dienas. Taigi, trumpai tariant, dabar iš esmės minime beprasmes šventes, per kurias neturime galimybės pasikrauti kosminės Saulės skleidžiamos energijos.

Betgi tai skamba gana skandalingai…

Šventės, kurias švenčiame dabar, vertinant Saulės atžvilgiu, vėluoja maždaug septynias dienas. Taigi, trumpai tariant, dabar iš esmės minime beprasmes šventes, per kurias neturime galimybės pasikrauti kosminės Saulės skleidžiamos energijos.

Iš tiesų kai kurie žmonės išgirdę šią informaciją sureaguoja gana audringai ir nė iš tolo nenori apie tai girdėti. Jiems nepriimtina tai, kas griauna įprastą pasaulėžiūrą ar jaukia susiformavusius įpročius bei tradicijas. Bet esama ir tokių, kurie jau švenčiau šventes, vadovaudamiesi būtent Saulės kalendoriumi, kaip tai darydavo senovės druidai. Tikiu, kad ateis metas, kai žmonės pradės atsirinkti, kas yra tikra ir dera su jų gerove, o kas yra tuščia ir tarnauja komercijai.

Ar Saulė yra vienintelis dangaus kūnas, kuriuo turėtume sekti, siekdami gyvenimo harmonijos?

Be abejo, ji yra svarbiausia. Tačiau nemažai įtakos mūsų gyvenimui turi ir planetos. Jos tarsi mus globojantys dangaus tėvai. Vadovaujantis senosiomis astrologinėmis žiniomis, viskas – pradedant mineralais, augalais, gyvūnais ir baigiant žmonėmis – pradinį energinį impulsą gauna iš tam tikros planetos. Ir jos energija mus lydi nuolatos. Todėl paramos reikėtų kreiptis būtent į šį dangaus kūną.

Tiksliai sužinoti, kuri planeta mus globoja, galima sudarius kosminį horoskopą. Tačiau ją įmanoma nuspėti ir iš vyraujančios asmens elgsenos bei pasaulėžiūros. Pavyzdžiui, Veneros valdomi žmonės paprastai yra linkę į procesų gilumą, menus, įvairias gydymo praktikas, juos traukia grožis. Veikiamus Žemės labiausiai domina materialūs, praktiški dalykai. Marso globojami asmenys išsiskiria atkaklumu, kovingumu, fizine ištverme bei jėga, stipria valia. Merkurijaus žmonės glaudžiai susiję su prekyba, mokslu, potraukiu į intelektualią veiklą, informacijos sklaidą. Jupiterio valdomiems asmenims ypač aktualu turtas, pinigai, įvaizdis, geras išsilavinimas, galia. Saturno žmonės dažniausiai būna susiję su įvairiomis teisėsaugos struktūromis, griežti, konservatyvūs, pasižymintis gera įžvalga, ypač paisantys įstatymų ir taisyklių. Faetono žmonės išsiskiria itin gera intuicija, gali turėti ir aiškiaregystės dovaną, yra linkę į mistiką. (Remiantis senosios astrologijos žiniomis, Faetonas – tai susprogdinta buvusi aiškiaregystės planeta. Neturėdamas fizinio kūno Faetonas veikia per Mėnulį.)

Taigi norėdami gauti stiprybės ir paramos, turėtume kreiptis į dangaus kūnus?..

Taip. Ir tai nėra kažkas migloto iš kosminės fantastikos srities. Šie dalykai buvo žinomi jau senovės išminčiams. Tačiau tai galėtų būti atskiro straipsnio ar veikiau knygos tema, skirta tiems, kurie nori žvelgti giliau. Na, o kiekvienam iš mūsų derėtų suvokti bent tai, kad nesame autonomiškai egzistuojančios būtybės arba patys sau dievai. Mes – didžiulio kosmoso dalis. Ir jis turi savą hierarchiją, gyvena savu ritmu. Jei šį ritmą pajusime ir į jį įsiliesime, gausime palaikymą ir energiją, jei iš jo iškrisime, manydami, kad patys žinome, kaip mums geriau gyventi, sava valia atsiribosime nuo šio begalinio energijos ir pilnatvės šaltinio. Žinoma, Saulė ir toliau mums švies, planetos ir toliau globos. Bet tai bus tarsi meilė be atsako.

Naujausi straipsniai