Kinų medicinos mokytoja: „Rūpindamiesi kitais būsite sveikesni“

„Yin ir Yang“ / „Fotolia“ nuotr.
„Yin ir Yang“ / „Fotolia“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2017-03-14 19:30
AA

Pagal kinų mediciną žmogaus organizmą sudaro 5 pagrindinės sistemos, kurių kiekviena priklauso vandens, medžio, ugnies, žemės ar metalo stichijoms. Jos viena kitą valdo tarpusavio reguliacijos principu. Su kinų medicinos lektore, profesore Dalia Sekmokiene kalbamės apie tai, kaip pavasarį, medžio stichijos laiku, būti sveikiems.

Kaip pavasaris veikia mūsų sveikatą ir su kokia savijauta labiausiai susijęs?

Prof. Dalia Sekmokienė / redakcijos arch. nuotr. / Teodoro Biliūno nuotr.

Pagal Rytų mediciną pavasaris yra medžio stichijos suaktyvėjimo metas, nes šiuo metu skleidžiasi žaluma, bunda gyvybė ir mes turėtume reaguoti į šiuos gamtos pokyčius, tapti aktyvesni, atbusti po žiemos. Taip pat medžio energija žmogaus kūne yra susijusi su kepenimis ir kepenų energiniu kanalu, tulžies pūsle ir jos kanalu. Kepenys šiuo laiku yra labiausiai pažeidžiamos, o jos organizme atlieka daugybę funkcijų, yra atsakingos už daugelį gyvybinių procesų, paprastai sakant – už visų medžiagų sintezę, jungimąsi, už audinių atkūrimą, teršalų pašalinimą iš organizmo. Be to, yra susijusios su skydliauke, išskiria fermentus. Todėl šiam organui reikia padėti apsivalyti. Taigi nenuostabu, kad kaip tik dabar, gavėnios laiku, patariama pasninkauti. Deja, pasninko nesilaikome. O neretai valgome per daug ir smarkiai perdirbtą, su konservantais maistą, vartojame nenatūralius hidrintus riebalus, kurių pilna mūsų konditerijoje (saldainiai, sausainiai, bandelės, batonai).

Natūraliame pavasariniame maiste retai rasime ko nors saldaus. Perteklinis saldumas sukuria šlakus, o pavasaris – šlakų šalinimo metas.

Tad kokio maisto daugiausia reikėtų valgyti pavasarį?

Kadangi organizmas šiuo laiku būna užsiteršęs, reikia kuo daugiau bundančios gamtos produktų. Vos pradėjus kaltis žalumynams, reikia valgyti jų kuo daugiau, o kadangi medžio stichijos skoniai yra rūgštus ir kartus, – ir tokio skonio maisto. Neretai bijome nepažįstamų žolyčių, bet gamtoje dauguma jų valgomos, užmiršome tokias lietuviškas žoleles kaip rasakilos, vingiorykštės, rūgštynės, iš kurių retkarčiais galime išsivirti sriubos. Ne visi žmonės pažįsta ir atskiria tinkamas valgyti žoles, tad galėtų pasiieškoti seminarų, kurių dabar nemažai organizuojama.

TAIP PAT SKAITYKITE: Įdomūs ir intriguojantys faktai apie žmogų

Pavasarį reikėtų valgyti kuo mažiau riebaus ir kepto maisto. Nes kepenys daug dirba, kad nuodus organizme padarytų nekenksmingus. Taip pat reikia stengtis palaikyti švarų žarnyną. O jam kenkia baltų miltų produktai ir cukrus, kuris labai žalingas organizmui, žarnyne maitina mieliagrybius, dėl to pradeda pūsti pilvą. Išties cukraus ir taip gauname iš vaisių, saldesnių daržovių, pavyzdžiui, morkų. O natūraliame pavasariniame maiste retai rasime ko nors saldaus. Perteklinis saldumas sukuria šlakus, o pavasaris – šlakų šalinimo metas. Taigi būtinas ir pasninkas, kurį reikėtų derinti su gavėnios laiku.

Prof. Dalia Sekmokienė / redakcijos arch. nuotr. / Teodoro Biliūno nuotr.

Su kuo dar organizme susijusi medžio stichija?

Medis atlieka raumenų ir sausgyslių kontrolę, susijęs su lankstumu, tad pavasarį svarbu kuo daugiau judėti, vaikščioti, mankštintis, užsiimti joga, galima važinėti dviračiu, atlikti tempimo pratimus. Tačiau šis metų laikas apgaulingas, dar siaučia vėjai, kurių reikia labai saugotis, nes vėjas taip pat yra medžio stichijos atributas. Jeigu pavasarį vėjas perpučia galvą, sakome, kad jis gali įeiti gilyn į kūną, sukelti traukulius, migruojančius sąnarių skausmus. Lietuvoje pavasarį dar vėsu, būtinai reikia apsigaubti galvą, net jei lauke būnate vos 10 min. O ypač, jei pučia vėjas.

Kepenų energija taip pat labai svarbi nagams. Jei jie lūžinėja, yra ploni, tai medžio stichijos sutrikimai. Neretai sausėja oda, nušiūra plaukai. Savo organizmui padėsime valgydami kuo daugiau žalių produktų, pavyzdžiui, gerdami žaliųjų kokteilių, į kuriuos galite sutrinti garšvų, rasakilų ir kitokių valgomųjų žolelių. Jei nenusimanote, būtinai tarkitės su specialistais.

O odą prieš maudantis galima ištepti aliejumi. Geriausia rinktis pagamintą iš vietinių augalų, pavyzdžiui, sėmenų, bet jis turi nelabai malonų kvapą, tad galite naudoti ir kitokį atvežtinį, pavyzdžiui, argano arba kvapiųjų simondsijų.

Norint būti sveikiems, svarbu rūpintis ne tik savo kūnu, bet ir dvasia, nepamiršti ir filosofinio pagrindo.

Kinų medicinoje visos penkios sistemos viena kitą valdo tarpusavio reguliacijos principu, todėl jei pažeista viena sistema, ir kitos nebegali visiškai tinkamai veikti. Iš vienos pusės medį supa vanduo, iš kitos – metalas. Jei medis nusilpęs, nusilpsta ir jos. Tai susiję su tokiomis būsenomis kaip neharmoningas kvėpavimas, šienligė. Tokiu atveju bus naudingi kvėpavimo pratimai. Kai šios stichijos suaktyvėja, žmonės tampa „sausesni“, nerimastingesni. Turime mokytis ramiai apeiti kliūtis, būti lankstesni. Pažiūrėkime į gamtą – medžiai stiebiasi į viršų, ir net jei kartais išlinksta kurioje nors vietoje, vis tiek siekia tikslo augti į viršų. Taigi norint būti sveikiems svarbu rūpintis ne tik savo kūnu, bet ir dvasia, nepamiršti ir filosofinio pagrindo.

DAUGIAU APIE SVEIKATĄ SKAITYKITE: Artėjant pavasariui, imunitetą stiprinkite natūraliai

Taigi filosofinis lygmuo irgi labai svarbus?

Pavasaris susijęs su apsisprendimais ir kūrybiškumu. Mes tarsi nubundame iš žiemos miego, kai dirbome rutininius darbus. Dabar atėjo metas planuoti naujus darbus, pradėti naują ciklą.

Norėdami stiprinti kūrybiškumą, organizuokite šventes, susitikimus su giminėmis. Štai anksčiau švęsdavome daug švenčių, kurios turėjo ritualinę prasmę, žaisdavome įvairius žaidimus, mindavome mįsles. Dabar visos mūsų šventės, gimtadieniai praeina tik sočiai valgant ir vartojant alkoholį, kuris ypač pavasarį yra žalingas, nes neigiamai veikia kepenis.

Neharmoninga medžio stichija pasireiškia vidiniu nerimu, suirzimu, o kai sutrikimas didesnis, tada atsiranda ir agresija, pyktis dėl kiekvieno nenumatyto įvykio, nemokėjimas kūrybiškai priimti ir vertinti. Svarbu ugdytis ramybę. Medis moko, kad tiek dienos įvykius, tiek mums siunčiamus žmones reikia priimti kūrybiškai, su meile. Neharmoningas žmogus, kurio medžio stichija pažeista, iškart suirzta, kai atsitinka kas nors nenumatyto, pasikeičia planai, kas nors vyksta ne taip, kaip susitarta, nors toks yra mūsų kasdienis gyvenimas. Medžio stichija tampa labai neharmoninga tada, kai mes per daug sureikšminame kasdienybės smulkmenas.

Žmonės, kurių medžio stichija pažeista, tiesiog lūžta susidūrę su sunkumais, jų psichika pakrinka, tampa isteriški, pastebėkite kiek daug dabar aplink smurto ir agresijos. Jei medžio stichija harmoninga, smurto ir agresijos mažiau.

Jei medituojate, galvokite ne tik apie tai, kaip jūsų kūnas valosi, bet ir visai žmonijai linkėkite gerumo ir šviesos.

Vadinasi, sveikatą stiprinti galime rūpindamiesi kitais?

Visiems žmonėms norėčiau parekomenduoti vieną dalyką. Pasiimkite popieriaus lapą ir užsirašykite „Mano pasižadėjimai 2017 metams“. Tai turėtų būti kokie nors altruistiški pažadai. Pavyzdžiui, aš pati pasižadėjau visiškai neapkalbėti žmonių. Atsisakykime žiūrėti smurtinius filmus, ypač matant vaikams. Galima pasižadėti ir kitų dalykų, bet būtinai ir susijusių ne tik su mumis asmeniškai, bet ir su kitais, nes Medžio stichija kinų filosofijoje yra jungtis tarp in ir jan energijų, kad žmonės suprastų save kaip visumą. Nors mūsų materialūs kūnai atskirti, bet galime į energoinformacinę erdvę išsiųsti savo mintis. Todėl, jei medituojate, galvokite ne tik apie tai, kaip jūsų kūnas valosi, bet ir visai žmonijai linkėkite gerumo ir šviesos. Kad valytųsi visos Žemės energinis laukas, kad pasaulis būtų sveikesni, nebūtų smurto. Dėl to svarbu mažinti ir savo egoizmą, nes jis – nematoma kliūtis, neleidžianti žmonėms vienam kitą laikyti draugais, bičiuliais. Medis turi galimybių sujungti in ir jan, suvienyti žmoniją materialiame ir energiniame lygmenyse, neskirstyti. Kaip tik šios energijos labiausiai reiškiasi pavasarį. O visa tai kartu sudėjus lemia ir sveikatą.

Prof. Dalia Sekmokienė / redakcijos arch. nuotr. / Teodoro Biliūno nuotr.
Prof. Dalia Sekmokienė / redakcijos arch. nuotr. / Teodoro Biliūno nuotr.
Prof. Dalia Sekmokienė / redakcijos arch. nuotr. / Teodoro Biliūno nuotr.