Kino industrijoje populiarėja nauja profesija – intymių scenų koordinatorės

Kad sekso scenos atrodytų įtikimai, aktoriai gerai jaustųsi prieš kameras ir būtų išvengta dviprasmiškų situacijų ar kaltinimų priekabiavimu, kino bei televizijos kompanijos vis dažniau samdo intymių scenų koordinatorius. Kadras iš „Netflix“ serialo „Sex Education“ / VIDA PESS nuotrauka
Kad sekso scenos atrodytų įtikimai, aktoriai gerai jaustųsi prieš kameras ir būtų išvengta dviprasmiškų situacijų ar kaltinimų priekabiavimu, kino bei televizijos kompanijos vis dažniau samdo intymių scenų koordinatorius. Kadras iš „Netflix“ serialo „Sex Education“ / VIDA PESS nuotrauka
Šaltinis: „Žmonės“
2020-02-22 22:12
AA

Kaip filmuoti intymius kadrus taip, kad aktorė nesijaustų išniekinta, o jos partnerio neapkaltintų nederamu elgesiu? Tuo šiandien rūpinasi intymių scenų koordinatorės: tokios kaip Ita O’brien, Alicia Rodis, Amanda Blumenthal. Nauja profesija vis populiarėja.

Pragmatiški prodiuseriai ir režisieriai nenori, kad jų juostos reputaciją žlugdytų #metoo įkvėpti kaltinimai, todėl vis dažniau filmo kūrėjų sąrašuose figūruoja minėtosios naujos pareigos: intymių scenų koordinatorė.

Taip, dažniausiai tai moterys: kad ir kaip stotum už lyčių lygybę, nuoga aktorė, apsupta vyrų – partnerio, operatorių, režisierių, apšvietėjų ir kitų aikštelėje tą akimirką reikalingų ar nebūtinai reikalingų profesionalų – itin pažeidžiama. Pakanka prisiminti nesenas Emilios Clarke ašaras, kai „Sostų karų“ kūrėjai tikino, jog nenusirengdama prieš kamerą nuvilsianti gerbėjus... Emilia sakė, kad neišbrauktų nė vienos serialo scenos, bet pripažįsta, kad jaunai aktorei, tik baigusiai teatro mokyklą, sunku atsispirti spaudimui. Ypač pirmąjį sezoną jautėsi neturinti teisės ko nors reikalauti ir paverkusi vonioje grįždavo į aikštelę dirbti.

Ką jau kalbėti apie „Paskutinį tango Paryžiuje“ – liūdnai pagarsėjusią analinio sekso sceną, kurioje Bernardo Bertolucci ir Marlonas Brando nusprendė vietoj lubrikanto panaudoti sviestą. Scenarijuje šios detalės nebuvo, tikro sekso prieš kamerą – taip pat, tačiau devyniolikmetės debiutantės Marios Schneider ašaros nesuvaidintos, ji jautėsi pažeminta ir beveik išprievartauta abiejų. Bertolucci troško, kad Schneider prieš kamerą reaguotų ne kaip profesionalė, be kaip paprasta mergina, o mintis apie sviestą kilo Brando.

Šiandien tokia kūrybos laisvė ilgam – jei ne visam laikui – paguldytų filmą ant lentynos, o kūrėjams grėstų skandalingais ieškiniais. Todėl paprasčiau įtraukti į sąmatą dar vieną etatą. Juolab kad intymių scenų koordinatorės rūpinasi ne tik aktorių savijauta sekso scenose, bet ir atsako už – sakykim taip – jų pastatymą ir choreografiją. Paradoksas – iki šiol tai paprastai būdavo patikima aktorių improvizacijai.

Kad visiems būtų gerai

Viena iš garsiausių profesijos atstovių – airė Ita O’Brien – ir prisistato kaip judesių režisierė. Intymių scenų koordinatore tapo prieš penkerius metus, kai paaiškėjo, kad nuorodų, kaip jas filmuoti, tiesiog... nėra. Pradėjusi nuo praktikos, pati profesionali aktorė, šokėja, Ita ilgainiui ėmėsi dalytis patirtimi, sudarė rekomendacijų sąrašą „Intymių scenų gairės“, paskelbė ne vieną tyrimą šia tema, dėsto vaidybos mokyklose.

Pasak jos interviu „The Guardian“, šiandien visame pasaulyje dirba mažiausiai 20–30 koordinatorių, daugelis jų – pačios Itos mokinės, ir darbo niekam netrūksta.

Itos „Intymių scenų gaires“ priėmė britų kino industrija (nors aktorius Andy Serkisas prieš porą metų palygino tokias taisykles su cenzūra), ją kviečia HBO, „Netflix“, „Amazon“. Pati O’Brien, dirbusi seriale iškalbingu pavadinimu „Sex Education“, kino filmuose, aibėje spektaklių, su tokia nuomone nesutinka – jos gairės skirtos ne drausti, o įprastai praktikai pagerinti. Juk rekomendacijos leidžia aktoriams atsipalaiduoti ir geriau įkūnyti personažą, atitinkantį režisieriaus viziją, pats procesas saugesnis ir patogesnis visiems dalyviams. Ypač kai reikia kelių dublių. Ne visos aktorės tokios ryžtingos (ir pasiekusios tokį statusą) kaip Alicia Vikander, reikalaujanti, kad viskas būtų nufilmuota iš pirmo karto.

Gairės nereikalauja nieko nesuvokiama – pavyzdžiui, numato, kad filmuojant tokias scenas aikštelėje turi būti tik į veiksmą įtraukti darbuotojai (kadaise ne viena aktorė skundėsi, kad paviljonai tampa vos ne viešąja erdve, kurioje vaikštinėja, kas tik nori). Arba – kad sekso ar nuogybių scenų negali būti atrankoje, nebent išimtiniais atvejais, iš anksto perspėjus, o visa nufilmuota medžiaga turi būti sunaikinta.

Galų gale niekas nesipiktina, kad kovų scenos styguojamos iš anksto ir aktoriai netalžo vieni kitų iki kraujų. Tai negi seksas, nuo pat tada, kai atsirado kinematografas, geriausiai parduodantis filmuotą produkciją, nevertas tokio paties dėmesio?!

Kas sekso meistrės lagaminėlyje?

Kaip sukurti juostą apie sekso industriją ir išvengti sekso skandalų? Serialo „The Deuce“ („Dviakė“) kūrėjai Davidas Simonas ir George’as Pelecanos irgi neįsivaizdavo, todėl po pirmo sezono pasikvietė profesionalę. 2015-aisiais pradėta filmuoti „The Deuce“ pasakoja apie aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pornografinių filmų industriją, ir tokio siužeto juostai vienos garsiausių amerikiečių sekso koordinatorių Alicios Rodis pagalba pasirodė neįkainojama.

Pasitelkti profesionalę pasiūlė aktorė Emily Meade, vaidinusi kylančią pornografinių filmų žvaigždutę. Jos partneris buvo liūdnai pagarsėjęs Jamesas Franco, penkių moterų apkaltintas seksualiniu išnaudojimu. Viena iš jų – aktorė Sarah Tither-Kaplan – be kita ko, teigė, kad Franco nuėmė plastikinę apsaugą, dengiančią vulvą filmuojant oralinio sekso kadrus.

Rodis pastangomis atmosfera aikštelėje buvo tokia komfortiška, kad „The Deuce“ kūrėjai nusprendė nebedirbti be tokios specialistės. Galiausiai HBO kanalo vadovybė priėmė taisyklę: visuose filmuose ir serialuose su intymiomis scenomis turi būti ir jų koordinatorius. Po kurio laiko tai perėmė ir „Netflix“ – jau minėtas serialas „Sex Education“ buvo pirmasis, filmuotas pagal naująjį reglamentą.

Madingosios profesijos atstoves dažnai kalbina žurnalistai, ir Rodis, viena iš bendrovės „Intimacy Director International“ įkūrėjų, neslepia darbo subtilybių. Vienas svarbiausių aksesuarų jos „juodajame lagaminėlyje“ – įvairaus dydžio ir spalvos silikoninės apsaugos intymioms kūno dalims, kartais vadinamos kuklumo užkardu. Alicia sako, kad su jais visi atrodo kaip Barbė ir Kenas. Taip pat ji visada turi antkelių ir antalkūnių – jei aktoriams tektų daryti tai ant kietų grindų. Lipnioji juosta, servetėlės, mėtiniai ledinukai, vaikiškas muilas, su kuriuo lengviau nuvalyti nuo odos prilipusios juostos pėdsakus. Rodis iš anksto perspėja depiliuoti bikinio sritį, kitaip plaukai bus pašalinti nemokamai, bet skaudžiai – nuimant apsaugą, tačiau dėl visa ko nešiojasi vienkartinių skustukų.

Meilė be standartų

Rodis – pati buvusi teatro aktorė. Pirmąkart pasibučiavo scenoje penkiolikos, aštuoniolikos pirmąsyk vaidino orgazmą ir pasirodė publikai nuoga. Anksti subrendusi mergina dažniausiai vaidino prostitutes ar laisvo elgesio moteris: jaunystėje buvo pasirengusi nesiginčydama priimti visus pasiūlymus (daugelio jaunų aktorių bėda). Intymi patirtis kartais būdavo labai gera, o kartais tiesiog pavojinga – jei ne fiziškai, tai psichologiškai ir emociškai.

Dvidešimties su trupučiu metusi teatrą Alicia tapo triukų bei kovos scenų režisiere. Ir labai nustebo, kad esama griežtų profesinių standartų, kaip turi atrodyti kovos ar seksualinės prievartos scenos, tačiau nėra reglamento, kaip filmuoti romantišką sueitį.

Viename iš jos filmų dvi scenos – antausis ir bučinys – buvo viena po kitos. Rodis puikiai susidorojo su antausiu, o štai improvizacijai paliktas bučinys atrodė nuobodžiai (kartais tokiose scenose nueinama per toli arba jos atrodo juokingai ar neįtikinamai). Aktoriai paprašė Alicios padėti – aptarus kiekvieną judesį reikalai pajudėjo, o Rodis rado naują specializaciją.

Intymių scenų koordinatorės skaito scenarijų, aptaria scenas su aktoriais – pasiūlo, kaip tinkamai judėti, supažindina su numatomais prisilietimais. Prancūziški bučiniai – tik ypatingais atvejais ir, aišku, iš anksto sutarus! Rodis principas – prie darbo sutarties pridedamas priedas. Jame fiksuojama, kokius konkrečius veiksmus aktoriai sutinka atlikti, kokio tipo seksas bus vaidinamas, kokios kūno dalys apnuoginamos. Toks nuodugnus aprašymas padeda rasti kompromisą: išsaugoma režisieriaus kūrybinė vizija, bet nenukenčia aktorių drovumas. Pavyzdžiui, režisierius nori matyti kadre iki pusės nuogą moterį; aktorė nesijaučia patogiai parodydama visą krūtinę, tačiau yra pasirengusi filmuotis iš dalies pridengta. Intymių scenų koordinatorės misija – suderinti šituos du poreikius.

Kartais užtenka paskubinti filmavimą – ne paslaptis, kad kartais režisieriai, ypač vyresniosios kartos, piktnaudžiauja dubliais. Dar viena intymių scenų koordinatorė Amanda Blumenthal, karjerą pradėjusi kaip sekso lavybininkė, sako, jog jos pareiga – priminti režisieriui, kad daug sykių kartodami sekso scenas aktoriai greitai perdega morališkai ir fiziškai.

Senoji gvardija nenori matyti savo filmavimo aikštelėje tokių madingų naujovių. O jaunutės aktorės jaučiasi drąsiau ir yra dėkingos už apsaugą ir nubrėžtas ribas. Juk ir pačios ne visada įsivaizduoja, kokie partnerio veiksmai gali sukelti nepatogumų. Pavyzdžiui, Ita prisimena, kaip repetuojant bučinį aktorius paklausė kolegės, ar gali liesti rankomis jos ausį. Iš pradžių moteris sutiko, tačiau netikėtai judesys sukėlė jai įtampą, net kūno kalba pakito. Koordinatorė tai pastebėjo ir scenos buvo atsisakyta.

Žurnalo „Žmonės“ prenumeratą rasite paspaudę ČIA.