Kineziterapeutė Sonata Martutaitienė: „Sporto klubo abonementas sveikatos nesuteiks“

„Shutterstock" nuotr./Pratimai sėdmenims
Autorius: Jūratė Bratikienė
Publikuota: 2019-03-01 08:46
„Stuburo problemos, išvaržos kamuoja tiek aktyviai sportuojančius, tiek per mažai judančius žmones. Jokie kraštutinumai nėra gerai. Dažnai kasdienis pasivaikščiojimas lauke yra naudingiau nei valanda, praleista sporto klube“, – sako kineziterapeutė, lektorė, „Stuburo studijos“ įkūrėja Sonata Martutaitienė.

Sveikos gyvensenos propaguotojai vis ragina kuo daugiau sportuoti. Kaip išsirinkti saugų judėjimo būdą?

Pastebiu, kad žmonės šiais laikais dažniausiai arba itin mažai juda, arba sportuoja be saiko. Žiūrint į žmogaus fiziologiją ir anatomiją, esame sutverti vaikščioti, bėgioti arba gulėti. Sėdėjimas mums išvis netinka. Nors dauguma žmonių sėdėdami praleidžia didžiąją dienos dalį, o judėjimą jiems atstoja vos valanda sporto klube. Jei norime gerai jaustis, aktyvūs turime būti visą dieną! Kasdien rekomenduojama nužingsniuoti 10 tūkst. arba 12 tūkst. žingsnių. Papildomai dar galima mankštintis. 

Tikrai nebūtina įsikibti į vieną sportą ir juo užsiimti mėnesių mėnesiais. Veikite tai, kas jums patinka, pavyzdžiui, mėnesį lankykite baseiną, kitą – išbandykite mankštą sporto klube, trečią atlikite tempimo pratimus namuose... Labai gerai, jeigu judėjimas bus įvairiapusis. Lietuviai dažniausiai nusiperka sporto klubo abonementą, kartą per dieną pasportuoja, užsideda pliusiuką ir likusį laiką sėdi prie kompiuterio. Kai tokius pradeda varginti stuburo problemos, ateina pas mane ar kitus specialistus ir stebisi, kad visus metus sportavo, o va ėmė ir sušlubavo sveikata. 

Aštuonias valandas sėdint vienoje vietoje, kūnas sustingsta ir ta valanda sporto visiškai negelbsti. Tiesa, pavasariop daugelis nusprendžia po darbo aktyviai pabėgioti. Kas tada vyksta? Ilgą laiką sėdėjęs ir staiga ėmęs sportuoti žmogus neretai patiria traumą. Todėl pirmiausia pradėkite daugiau vaikščioti, o tik tada – aktyviau sportuoti.

Jei žmogus dirba sėdimąjį darbą, kaip dažnai jam patartumėte pakilti nuo stalo ir pasivaikščioti?

Bent jau kas dvi valandas reikėtų pasivaikščioti, prasitempti. Vaikščiodami pašalinsite sąstingį, įsiklausykite į kūną, jo siunčiamus signalus.

Jeigu žmogus yra pakankamai aktyvus visą dieną, daug juda, jam visai nebūtina papildomai sportuoti. Kodėl žmones traukia į sporto klubus? Viena iš priežasčių – neprisiverčia sportuoti savarankiškai. Dar viena – daugeliui reikia botagėlio (juokiasi). Jeigu sumokame pinigus, juk negalime neiti – turime atidirbti. Be to, dažnam reikia žmogaus, kuris motyvuotų, priverstų sportuoti. 

Patys tam neturi jėgų, nes ir kitose srityse jau yra spaudžiami. Namuose buities darbai slegia pečius, darbe – vadovas, įvairūs rūpesčiai... Ypač moterys jaučiasi bejėgės. Ateina pas mane tokios išvargusios, nelaimingos, skausmus jaučiančios visame kūne. Įdomu tai, kad psichosomatiniai skausmai sudaro apie 70 proc. visų skausmų. Labai dažnai klientės pasidaro rentgeno nuotraukas, iš kurių matyti, kad konkrečios problemos nėra, bet skausmai vargina. Kai įsigiliname į moters dienos režimą, suprantame, kodėl ji blogai jaučiasi. Skubėjimas į darbą, vaikų vežiojimas į mokyklas, būrelius, buities darbai... O sau laiko ir nebelieka. Būtinai jo turime rasti.

Dažna šiuolaikinė moteris leidžia sau po darbo nueiti į treniruotę...

Tiesa, po įtemptos darbo dienos, neretai pervargusi, dar skuba į sporto klubą, nes galvoja, jog privalo judėti. Tačiau kol moteris tiki, kad viską privalo daryti, tol jaučiasi lyg voverė, įsisukusi į sparčiai besisukantį ratą. Svarbiausias klausimas, kurį reikia sau užduoti: „Ko aš noriu?“ Į jį svarbu atsakyti labai nuoširdžiai, nes galima atsakyti negalvojant, pavyzdžiui: „Noriu gražiai atrodyti.“ Dėl ko? 

Dėl to, kad visuomenėje vyrauja tam tikri standartai, kaip turi atrodyti šiuolaikinė moteris? Daug ką mes darome vien todėl, kad yra populiaru, madinga, nes taip reikia. Ir vaikus tempiame į gausybę būrelių, nes visi taip daro, neretai sukeldami jiems beprotišką įtampą. Šiuolaikiniai vaikai skundžiasi dėl iškrypusių stuburų, turi psichologinių problemų. Kartais vietoj būrelio geriau su jais nueiti pasivaikščioti prie upės. O gal jums pačiai labiausiai reikia pasivaikščioti paupiu? Gal jūsų nervų sistema persitempusi? Kai pailsėsite, įkvėpsite gryno oro, gausite daugiau deguonies, ir smegenys pradės geriau dirbti. Tada geriau pajusite ir savo kūną, suprasite, ko jam labiausiai reikia. Kasdienybėje mums labai svarbi savistaba.

Sonata Martutaitienė/Asmeninio archyvo nuotr.
Sonata Martutaitienė/Asmeninio archyvo nuotr.

Turėtume prisiimti daugiau atsakomybės už savo sveikatą?

Tikrai taip. Mes patys geriausiai jaučiame, kas mums tinka, o kas ne. Tačiau žmonės dažniausiai linkę perkelti atsakomybę ant kitų pečių. Viskas atrodo daug paprasčiau, kai nueiname į sporto klubą ir treneris pasako, ką daryti. Tačiau nesuklyskite – kitas žmogus taip gerai nejaučia jūsų, kaip pats. Be to, treneris nežino, kaip šiandien jaučiatės, kaip išsimiegojote, kokia jums buvo diena, gal teko daug įtemptų darbų padaryti, todėl treniruotėje aktyviai sportuoti jums tiesiog nesinori. Man tenka sutikti labai daug žmonių, kurie naktimis mažai miega.

Tokiems eiti į sporto klubą ir intensyviai sportuoti negalima, nes gresia rizika pasitempti. Tokiais atvejais kalbėti apie tai, kokius raumenis reikia stiprinti, bergždžias reikalas, nes gerų rezultatų vis tiek nebus. Todėl kiekviena treniruotė žmogui turėtų būti labai individuali, atsižvelgiant į jo fizinę ir emocinę sveikatą, nuotaiką. Jei sprausime save į kampą, versime sportuoti tada, kai visiškai nesame tam pasiruošę, ne tik rizikuosime pasitempti, bet ir po varginančios treniruotės norėsime save apdovanoti. Moterys dažnai tada leidžia prisivalgyti saldumynų, kas irgi nėra gerai.

Labai atsakingai reikia rinktis ir sporto trenerį, kuris ne verstų kaskart sportuoti, bet atsižvelgtų į mūsų būseną?

Daugelis trenerių noriai demonstruoja savo žinias ir retai atsižvelgia į klientą, neįsigilina, ko jam iš tiesų reikia. Ieškokite tokio, kuriam rūpėtų žmogus. Jei klientas pats savęs nepažįsta, tada jau treneriui, įvertinus žmogaus fizinę, emocinę, psichosomatinę būseną, reikia nuspręsti, kokią programą kurią dieną pasiūlyti. Svarbu išdrįsti klientui pasakyti „Stop“, jeigu matai, kad jis nepasirengęs sportuoti, yra pervargęs.

Retas aktyviai gyvenantis miestietis geba atsipalaiduoti, nes viską daro iš inercijos. Jei žmogus pats nesustoja, tada jį paguldo kūnas, siųsdamas skausmą ar ligą. Geriau iki to neprieiti.

Galima daryti išvadą, kad be galo svarbu yra pažinti save?

Tai tarsi atspirties taškas, nuo kurio galime pradėti kalbėti apie sveiką gyvenseną. Kiekvieną dieną reikėtų savęs paklausti: „Ko šiandien aš noriu?“ Jeigu, pavyzdžiui, visą dieną dirbau šurmulyje tarp daugybės žmonių, galbūt vakare eiti į treniruotę, kurioje vėl teks bendrauti su aplinkiniais, visai nesinori? Bet jeigu žmogus yra introvertas, kiaurą dieną sėdi vienas prie kompiuterio, jis būtinai turėtų išeiti į žmones. Tokiam grupinės treniruotės labai tiks. Ir rezultatai, tikėtina, bus geri.

Taigi reikia žinoti, ko kam ir kada reikia. Įdomu tai, kad pas mane ateina tiek aktyviai sportuojančių, tiek per mažai judančių žmonių, tačiau ir vieni, ir kiti skundžiasi tokiomis pačiomis problemomis: jaučia skausmus stubure, turi išvaržų. Aktyvūs sportininkai dažnai puola į depresiją, nes nebežino ką daryti – juk tiek juda... Aiškinu, kad per didelis fizinis krūvis irgi nėra gerai, turi būti ir poilsio dienų. Bet žmogus tapo priklausomas nuo adrenalino – hormono, kuris išsiskiria sportuojant. Tačiau tada centrinė nervų sistema pamiršta, kad reikia atsipalaiduoti.

Tie, kurie gyvena atsižvelgdami į natūralius kūno bioritmus ir nenumoja ranka į tikruosius savo poreikius – leidžia sau ir aktyviai dirbti, ir nieko neveikti – dažniausiai neturi sveikatos problemų.

Dabar labai populiaru kalbėti pozityviai, neleisti nei sau, nei kitiems pripažinti, kad gyveni blogai, kad diena buvo sunki. Bėgame nuo savo neigiamų emocijų, nors jas reikėtų išgyventi, išjausti. Dažnai sutinku žmonių, kurių laikysena byloja, kad jiems sekasi prastai, kad jie pervargę, tačiau kai paklausiu, kaip gyvena, šypsodamiesi sako, jog puikiai. Matyti, kad tai melas. Blogiausia, kad žmonės ir sau meluoja.

Daugeliui panacėja yra tapusi joga. Ar ji tinka visiems?

Visų pirma, joga yra vyriškos energijos ir ją sukūrė vyras kitiems savo lyties atstovams! Todėl į ją reikėtų žiūrėti itin atsargiai, nes yra sudėtingų asanų, reikalaujančių daug ištvermės, fizinio pasirengimo. Jei moteris daro jogą, reikia didelio sąmoningumo, kad suprastų, kiek laiko gali išbūti asanoje, kas jai tinka. Savistaba atliekant jogą yra svarbiausia. Be to, joga – gyvenimo būdas. O kai ją pradeda lankyti moteris, kuri nėra nei lanksti, nei save gerai pažįsta ir stengiasi viską daryti tobulai, pasekmės gali būti itin liūdnos. Kiekviena asana turi savo prasmę, filosofiją.

Atliekant daugelį jų, atveriama priekinė kūno linija. Jeigu žmogus yra introvertas ir daro tokias asanas, didelis klausimas, ar jis yra pasirengęs susitikti su lavina savo užslėptų emocijų ir jausmų. Dažnam reikia nueiti ilgą gyvenimo atkarpą, kad galėtų per pasaulį žingsniuoti atvira širdimi. Gal tokiam žmogui reikia paprastesnių pratimų. Kuo žmogus kategoriškesnis, tuo sunkiau jam yra padaryti tam tikras asanas. Ir tai ne kūno problema. Gyvenime turi būti kūno, proto ir sielos pusiausvyra.

Kai žmogus pradeda daugiau judėti, gal patariate jam keisti ir mitybą?

Neretai mano klientės skundžiasi, kad neturi jėgų, yra pavargusios. Siūlau tada ne sportuoti, o iš pradžių pasidaryti išsamius kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, kokių medžiagų trūksta. Dažnai reikia organizmą papildyti mikroelementais. Norint valgyti sveikai, su maistu gauti visų reikalingų medžiagų, reikia turėti labai daug žinių. Be to, yra tiek skirtingų mitybos teorijų: vieni pataria valgyti sojos produktus, kiti rekomenduoja juos išbraukti iš valgiaraščio, treti ragina atsisakyti mėsos...

Tad tarp gausybės informacijos lengva pasimesti. Atlikus išsamius kraujo tyrimus, paaiškėja, ko žmogui trūksta ir kaip jam padėti. Labai dažnai moterims stinga baltymo. Patariu pagerti aminorūgščių. Pokyčius rekomenduoju daryti pamažu – iš pradžių dvi savaites užtenka po 45 minutes kasdien pasivaikščioti lauke. Jei išsibalansavusi hormonų sistema, būtina iš raciono išbraukti cukrų. Patariu moterims atsisakyti maisto, kuriame yra pridėtinio cukraus. Po dviejų savaičių organizmas jau suvokia, kad vyksta pokytis, ir tada galima pradėti aktyviau sportuoti. Tada kūnas nesipriešina.

Kas, jūsų akimis, yra sveika gyvensena?

Man patinka kinų medicinos požiūris. Joje teigiama, kad jei ką nors skauda, pirmiausia reikia nusiraminti. Tada užduoti klausimą: „Kodėl vargina sutrikimas, ką gyvenime darau ne taip?“ Gal pamatysite, kad per daug dirbate, per mažai miegate ar netinkamai valgote... Jei vargina stuburo skausmai, galbūt tiesiog kasdien sėdite susikūprinę, užmetę koją ant kojos, persikreipę... Jūsų kasdienė laikysena yra daug svarbesnė už valandos laiko treniruotę. Arba jei nuolat patiriate stresą, jūsų kvėpavimas yra paviršutiniškas, nesitikėkite, kad vidaus organai gerai funkcionuos. Kad centrinės nervų sistemos ir vidaus organų veikla būtų sklandi, turime išmokti kvėpuoti giliai. Privalu galvoti ir apie savo mintis. Jei kas rytą atsikeliame blogos nuotaikos, apimti pykčio, nieko gero su kūnu nebus. Tokiu atveju pirmiausia reikia daryti kvėpavimo pratimus.

Ko labiausiai norėtumėte palinkėti šiuolaikinėms moterims?

Esu dviejų vaikų mama, turiu savo įkurtą įmonę. Kadangi gerai žinau, ką reiškia patirti stresą dėl gausybės darbų, visas daug veiklų turinčias moteris raginu dažniau sau užduoti klausimą: „Dėl ko viską darau?“ Nedarykite nieko tik tam, kad įtiktumėte kitiems, kad įrodytumėte, jog esate geros darbuotojos, vadovės, mamos, žmonos, marčios... Jūs jau esate vertingos! Labai svarbu nuoširdžiai save pamilti. Nuolat ieškokite to, kas jus atpalaiduoja, teikia jėgų, energijos, ir nepamirškite – viskas nuolatos kinta. Jei šiandien jums tinka vieni dalykai, rytoj jau galite norėti kitų. Ir tai nieko blogo. Būkite smalsios, ieškančios, mylinčios save ir skiriančios sau laiko tiek, kiek jums reikia.  

Naujausi straipsniai