Kilimai: kuo jie gali kenkti ir kaip prižiūrėti?

Kilimai / Shutterstock nuotr.
Kilimai / Shutterstock nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2014-03-13 13:00
AA

Ermitažas, svastikos simbolis, naftalenas, druska, dulkių erkutės, baltasis actas... Kaip manote, kokia namų interjero detalė juos vienija? Taip, kilimas! O ar žinote, kad jame, be purvo ir dulkių, gyvena dar didžiulės kolonijos niekdarių, kenkiančių žmonių sveikatai?..

Kilimai – svarbi interjero detalė ir nepamainoma kambario puošmena. Kad šis patiesalas išliktų gražus ir it naujas, būtina jį tinkamai prižiūrėti, valyti, dažnai siurbti... Tačiau ar nutuokėte, jog kilimuose karaliauja aibė įvairiausių parazitų, o kilimo valymas cheminėmis priemonėmis gali ypač neigiamai paveikti jūsų sveikatą?

  • Rištinis Pazyriko kilimas – seniausias pasaulyje. Jam jau daugiau nei 2000 metų. Šis kilimas rastas 1940-aisiais pietinėje Sibiro dalyje esančiuose įšalusiuose pilkapiuose. Dabar šis neįkainojamas turtas eksponuojamas Sankt Peterburgo žymiajame Ermitaže.
  • Svastikos ženklas, kurio pavadinimas kilęs iš sanskritų kalbos žodžio svasti, reiškiančio „gerovė“, senovėje buvo laikomas sėkmės simboliu. Svastikos ženklas gana dažnai buvo naudojamas audžiant kilimus.
  • Kiekvienais metais kilimas sukaupia savyje ir po savimi 2–3 kg dulkių ir purvo.
  • Kilimo pluoštuose ir medinių grindų plyšiuose gali karaliauti parazitinės blakės. Turint galvoje jų dydį (4–12 mm), šios baisūnės – tikros sprinterės. Dėl maisto jos gali įveikti net 30 metrų atstumą. Paprastai parazitinės blakės maitinasi miegančių žmonių krauju. Jų sotinimosi procesas trunka iki 10 minučių. Beje, žmonės dažnai nė nenutuokia, kad jiems buvo įkąsta.
Kilimai / Shutterstock nuotr.
  • Mokslininkų paskaičiavimu, ant Jungtinių Valstijų  per metus nusėda daugiau kaip 43 mln. tonų dulkių. Patalpų ore paprastai dulkių būna dukart daugiau nei gryname ore gatvėje. Tai šimtai tūkstančių mikroskopinių dalelių kubiniame centimetre. Kilimų dulkių uncijoje (28,35 g) gali būti apie 2 000 dulkių erkučių.
  • Dideli ant sienų pakabinti kilimai daro kur kas didesnę žalą žmogaus organizmui nei maži, lengvai išdulkinami kilimėliai. Dideliuose kilimuose ir kilimėliuose, ypač sunkiai valomose vietose, kaupiasi drėgmė, chemikalai, maisto trupiniai ir kt., kurie vėliau tampa puikia dirva pelėsiams, grybeliams ir ligas sukeliančioms bakterijoms daugintis.
  • Kilimus valančiose priemonėse paprastai būna naftaleno. Jei jo koncentracija didelė, naftalenas kilimą valančiajam gali sukelti galvos skausmą, viduriavimą, pykinimą, vėmimą ir nemenkų problemų  dėl šlapimo takų. Taip pat naftalenas turi kancerogeninių savybių, yra nuodingas vaikams ir naminiams gyvūnams.
  • Vieni šiuolaikiniai kilimai gaminami iš dirbtinio pluošto, kiti – iš vilnos. Būtent pastaroji medžiaga yra puiki terpė kiliminėms kandžių lervoms veistis. Kadangi cheminės medžiagos, esančios šių parazitų skrandžiuose, paverčia vilną cukrumi, kiliminės kandys gali pragraužti akinamo dydžio skyles vilnoniuose kilimuose.
  • Jei norite, kad jūsų namuose esantis kilimas taptų ryškesnis, likus valandai iki pasidarbavimo dulkių siurbliu, nupurkškite šį patiesalą druskos tirpalu. Beje, valgomoji druska puikiai pravers, jei iš kilimo norite pašalinti nešvarios avalynės žymes.
  • Viduramžiais grindys būdavo nuklojamos cukranendrių arba nendrių stiebeliais, kurie atlikdavo vienkartinio kilimo vaidmenį. Kai „kilimėlis“ tapdavo purvinas, jį paprasčiausiai išmesdavo. Nors šiais laikais kilimai taip paprastai ir lengva ranka nemetami laukan, joks dulkių siurblys, deja, nepajėgs jo išvalyti nepriekaištingai nuo purvo ir mikrobų.
Kilimai / Shutterstock nuotr.
  • Dar vieni kilimų niekdariai – tai cukriniai žvyninukai, kurie aktyvesni būna naktį. Mėgstamiausias gyvenamasis jų plotelis – šilčiausia kilimo vieta. Šie keisti padarai su ilgu ir lanksčiu kūnu dažniausiai gyvena prie židinio patiestuose kilimuose. Maža to, cukriniai žvyninukai pajėgūs sugraužti beveik viską.
  • Tyrimais nustatyta, kad kartais pelės miršta prisikvėpusios aitraus naujo kilimo kvapo.
  • Dulkių erkės dauginasi šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, minta negyvos žmogaus odos pleiskanomis ir dauginasi dulkes kaupiančiuose kilimuose.  Jos žmogui gali sukelti labai ritmą alergiją.
  • Visus kilimus nors sykį per metus ar pusantrų derėtų nunešti į cheminę valyklą.
  • Cigarečių dūmuose esančios nuodingosios medžiagos gali įsismelkti į kilimo pluoštą. Tokia aplinka vaikams bei naminiams gyvūnams kenksminga –  gali formuotis piktybinis auglys.
  • Nauji kilimai gali būti rimtu cheminių medžiagų garavimo šaltiniu. Prieš patiesdami įsigytą naują kilimą namuose, būtinai gerai išvėdinkite jį gryname ore.
  • Jei kilimas valomas ir prižiūrimas taisyklingai, tuomet jis gali netgi pagerinti patalpoje tvyrantį orą, „pačiupti“ dulkes ir alergines medžiagas, sklandančias ore. Vis dėlto nemažai žmonių, valydami kilimus, nepaiso atsargos priemonių ir  taip tik kenkia savo sveikatai.
  • Ar žinote, kad blusos gyvena ne tik gyvūnų kailyje, bet ir kilimuose? Suaugusios blusos mėgsta įsikurti sausuose kilimuose, o savo kiaušinėlius, priešingai, dėti ten, kur viešpatauja drėgmė. Šie parazitai savo įkandimais vargina ne tik naminius gyvūnus, bet ir žmones.
  • Jei iš kilimo norite pašalinti raudonojo vyno dėmę, užpilkite ant jos geriamosios sodos vandens arba užberkite druskos, kad ši sugertų skystį.  Likučius pašalinkite dulkių siurbliu. Jei dėmė visgi liko, tuomet paplaukite šią vietą skalbiamųjų miltelių ir kelių baltojo acto lašų tirpalu.
  • O jei kilimą „papuošė“ kramtomoji guma, prispauskite prie jos ledo gabalėlį ir laikykite, kol guma  taps trapi ir atšoks.