„Kiek dramblių telpa į šaldytuvą?“ Ko darbo pokalbyje siekiama suktais klausimais?

Moteris laukia pokalbio dėl darbo / Vida Press nuotr.
Autorius: Dalia Daškevičiūtė
Publikuota: 2016-01-31 11:15
„Kiek krepšinio kamuolių sutalpintumėte į autobusą?“ – kartą išgirdome klausimą grupiniame pokalbyje dėl darbo reklamos agentūroje. „O tas autobusas – mokyklinis geltonas, kaip „Simpsonuose“?“ – nežinau, kodėl taip paklausiau. Interviuotoja nusijuokusi linktelėjo galvą, o šalia manęs sėdėjusi pretendentė paklausė, koks yra autobuso tūris.

Supratusi, kad mąstome teisingai, tęsiau: ar kamuoliai pripūsti, ar autobuse yra kėdžių?.. Vis tik kirbėjo klausimas: ką tuo norima išsiaiškinti?

„Įsivaizduokite, kad...“

Tokių situacijų darbo pokalbiuose pasitaiko gana dažnai: vienų paklausia kokios nors, rodos, nesąmonės, antrų paprašo ką nors nupiešti, trečių gali paprašyti padainuoti.

Galbūt matėte komediją „Praktikantai“ („The Internship“), kur Vinco Vaughno ir Oweno Wilsono herojai panoro atlikti praktiką „Google“? Pokalbyje jiems pateikė situaciją: „Jūs susitraukėte iki 5 centų monetos dydžio ir įkritote į plakiklio dugną. Ką darote?“ Vyrai nesutriko ir tokią situaciją pavertė privalumu – pradėjo pasakoti, kaip jie ten smagiai suktųsi.

Interviuotojai bandė priminti, kad plakiklis suksis amžinai, jis niekada nesustos. „Su visa pagarba norime pasakyti, kad joks prietaisas neveikia amžinai. Mes juk pardavinėjome plakiklius, žinome, kad net geriausias modelis veiks 10, galbūt 11 valandų, o tada jis sustos ir mes išlipsime. Tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius“, – kaip niekur nieko aiškino vienas, o antras pridūrė, kad nėra taip sunku išlipti iš plakiklio ir daug svarbiau, kas nutiks po to.

Ar bereikia sakyti, kad jie buvo priimti?

Teisingo atsakymo nėra

„Tokio pobūdžio klausimai dažniausiai naudojami pozicijoms, kurios susijusios ne tiek su kūryba, kiek su tuo, kad žmogui dirbant reikės savarankiškai priimti sprendimus, tikrinama, ar jis atsparus stresui, kaip jis reaguoja į nestandartines situacijas“, – paklausta apie tokio tipo klausimus aiškina karjeros portalo CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Interviuotojas stebi procesą: kaip žmogus mąsto, kaip elgiasi, kai jam užduodamas klausimas, kokia yra pirminė reakcija.

Jos teigimu, interviuotojas stebi procesą: kaip žmogus mąsto, kaip elgiasi, kai jam užduodamas klausimas, kokia yra pirminė reakcija, kaip jis eina atsakymo link. Visi šie duomenyss – verbalinė ir neverbalinė kalba – yra analizuojami ir padaroma išvada, ar žmogus linkęs stresuoti, ar analizuoti, o gal greitai ir pagrįstai priima sprendimus.

Pašnekovė teigia, kad sulaukus tokios netikėto užduoties geriau jau kaip nors sureaguoti, nei sėdėti nerodant jokių emocijų. „Toks žmogus tiktų nebent dirbti apsauginiu naktiniame bare, kur emocijos tiesiog nereikalingos. Natūralu, kad suktas klausimas ar užduotis turi sukelti kažkokią reakciją. Kiek mes susiduriame, kandidatai ateina gerai pasiruošę, žino, kad gali būti užduodama ir netradicinių klausimų, todėl stengiasi susitvardyti. Tiesa, tai pavyksta ne visiems, žmonės parodo ir kritinių emocijų. Taip paaiškėja, kad žmogus emocionalus, greitai susierzina.“

 

Taigi teisingo atsakymo ar užduoties sprendimo tokiais atvejais net nėra. Pats procesas yra daug įdomesnis nei atsakymas. „Jei klausiama, kaip sutalpinti tris dramblius į šaldytuvą, svarbiausia, kaip žmogus reaguos ir kaip bandys atsakyti“, – paaiškina R. Karavaitienė.

Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

Ką atskleidžia piešiniai

Jei darbo pokalbyje jums skiriama užduotis ką nors nupiešti, reikia suprasti, kad nebus renkamas gražiausias ar tiksliausias piešinys.

„Čia kaip ir grafologija – parašo interpretavimas: analizuojama, kas slepiasi po piešinio linijomis, ar jos jungtos, o gal yra daugiau apvalumų, ar yra neišbaigtumo. Svarbu, ir kurioje lapo dalyje piešiama, – ar centre, ar šone, o gal piešinys užima visą erdvę. Pastaruoju atveju tai reikštų, kad žmogus darbus atlieka „nuo... iki“, yra nepavargęs.

Kaip ir su parašais – išraiškingus parašus su dideliais šuoliais paprastai deda vadovai. Tai normalu, jie turi būti ryškios asmenybės, lyderiai, kuriuos sektų kiti. Taigi viskas priklauso nuo pozicijos, į kurią pretenduojama. Gal darbdaviui reikia klientų aptarnavimo specialisto, kuris būtų globėjiškas, o gal reikia vadovaujančio žmogaus, kuris būtų konkretus, mokėtų deleguoti užduotis“, – pasakoja CVonline.lt marketingo vadovė.

Būkite savimi

Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

Pasiruošti pokalbiui, kai nežinai, kokių bus klausimų ar užduočių, nelabai įmanoma. Užtenka nusiteikti, kad gali būti užduotas netikėtas klausimas, ir stengtis nesutrikti.

„Nebijokite būti savimi, niekada nežinai, ko nori darbdavys. Nereikia apsimetinėti kažkuo kitu. Jei prašo nupiešti drakoniuką, tai ir pieškite, kaip jums norisi, nuo savęs nepabėgsite. Nežinia, ar darbdavys iš jūsų tikisi didelio drakono, ar mažo taškiuko puslapio kampe. Specifinio pasiruošimo tam nėra.

Manęs pačios kartą vienoje įmonėje netikėtai paklausė, ar mėgstu alų.

Manęs pačios kartą vienoje įmonėje (pretendavau į aktyvių telepardavimų skyrių) netikėtai vidury pokalbio paklausė, ar mėgstu alų. Atrodo, klausimas iškritęs iš konteksto, tačiau taip tikrino, kaip į jį reaguoju. Atsakymas turi būti kuo natūralesnis, tiesiog reikia sakyti tiesą. Jeigu pradėsi blaškytis, nukreipsi akis, pakeisi pozą (sukryžiuosi rankas ar kojas arba atsiloši), atrodys, kad išsigandai, užsisklendei ir ketinai pameluoti. Išsisukti iš situacijos reikia stengiantis būti savimi.

Jeigu kviečia į pokalbį dėl darbo ir jums tas darbas nelabai įdomus, verta nueiti vien tam, kad pasipraktikuotumėte. Kai rasite tinkamą darbą, jau žinosite, kaip elgtis“, – pataria R. Karavaitienė.

Elaima.lt

Naujausi straipsniai