Kiekvienas turime tam tikrą savo teritoriją. Tai erdvė, kurioje išsidėsto mums svarbūs daiktai: nuo kiemo iki seno krėslo, kuriame sėdėti smagiau nei bet kur kitur.
Mūsų erdvę galima suskirstyti į tris zonas
Intymaus artumo zona (15–50 cm nuo kūno). Būtent šią intymią erdvę žmogus suvokia kaip „labiausiai savo“ ir jos ribas peržengti leidžia tik patiems artimiausiems – tėvams, vaikams, gyvenimo partneriams, geriausiems draugams.
Neutralaus artumo zona (0,5–1,5 m). Tokį atstumą tarp savęs ir kito asmens nesąmoningai stengiamės išlaikyti darbe, svečiuose, draugų vakarėliuose, oficialiuose susitikimuose.
Visuomeninio artumo zona (1,5–4 m). Būtent toks artumas, skiriantis nuo pašalinių, svetimų žmonių, leidžia jaustis gerai. Mums nepatinka, kai nepageidaujamas asmuo mėgina šį atstumą sumažinti.
Pastebėta, kad savavališkas įsibrovimas į antrąją ir trečiąją asmeninės erdvės zoną kokios nors išskirtinės reakcijos paprastai nesukelia. Tačiau mėginimas peržengti intymaus artumo erdvės ribą sukelia ne tik psichologinį diskomfortą, bet netgi fiziologines organizmo reakcijas: stipriau ir greičiau ima plakti širdis, į galvą suplūsta kraujas, išsiskiria daugiau adrenalino, įsitempia raumenys, nesąmoningai pasiruošdami ginti savo teritoriją. Šis reiškinys – vienas nenuginčijamų įrodymų, kad asmeninės erdvės ribos, nors yra nematomos, iš tikrųjų egzistuoja.
Kas rausėsi mano stalčiuje?
„Kas lindo į mano stalčių? Kas numetė chalatą ant mano kėdės? Kam prireikė mano arbatos puodelio?..“ – tokie ir panašūs kasdieniai namiškių kivirčai gerokai įelektrina aplinką. Priekaištai, net ir neišsakyti garsiai, aštrina nepasitenkinimą vienų kitais, kartais net virsta slaptomis nuoskaudomis (mat pasinaudodamas jūsų daiktu žmogus, tegul ir nieko bloga nenorėdamas, iš tikrųjų pažeidė pačią subtiliausią ir jautriausią – jūsų asmeninės erdvės ribą). Ilgainiui dėl šių, išoriškai lyg ir nevertų dėmesio dalykų, buvimas kartu, gyvenimas po vienu stogu pradeda erzinti.
Nuo rytojaus bus kitaip
Beje, išvengti trinties tikrai įmanoma. Tereikia pasistengti įtvirtinti namuose kelias naujas taisykles. Svarbu, kad namuose kiekvienas turėtų vietą, kur kitiems kišti nosį „draudžiama“. Pavyzdžiui, vaikai – stalčių dėžę ar spintelę, kur laikomi jiems itin svarbūs daiktai, galbūt mokytojų karikatūros ar net žurnalai su ne pačiomis estetiškiausiomis nuotraukomis. Moteris – užrakinamą spintelę (beje, raktą derėtų palikti durelėse). Vyras kur nors tik jam pasiekiamoje vietoje gali pasidėti lagaminą, kuriame saugiai tūnos įvairiausi jam vienam suprantami dalykėliai.
Svarbu, kad visi šeimos nariai turėtų tik jiems vieniems priklausančių daiktų, į kuriuos nesikėsina niekas kitas, kurie yra tik jų neginčytina nuosavybė. Na, ir kas, kad toji smulkmena tebus paprasčiausias arbatos puodelis.
Jei pastebėjote, kad mieliausia vieta namuose vyrui tapo tualetas (et, ką ten slėpti, daugelis vyrų mėgsta „pasislėpti“ su laikraščiu būtent ten) – mat durys ten užsirakina iš vidaus – meskite visus darbus į šalį ir kuo skubiau įrenkite po jaukų kampą jam ir sau. Toli ieškoti nereikia, pakaks 0,5–1,5 m ploto (antroji asmeninės erdvės zona). Tokiai asmeninei „tvirtovei“ įrengti tinka įvairios priemonės.
Magiška spalva
Pavyzdžiui, nupirkite žalią (nebūtinai žalią) minkštasuolį. Psichologai tvirtina, kad peržengti spalvos barjerą ne taip jau paprasta. Nustebsite pastebėjusi, kaip greitai namiškiai supras, kam skirtas „žaliasis kampelis“ . Kai tik pati ar vyras įsitaisysite ten stovinčiame krėsle ar fotelyje, aplinkiniams tai bus aiškus ženklas: „Netrukdykite“. Ir jus galiausiai jus paliks ramybėje.
Šviesos ratas
Greta poilsio vietos uždegta lempa irgi patikimai saugos jūsų ramybę. Šviesos ratas išplėšia iš bendros erdvės plotelį tik jums. Aplinkiniai intuityviai stengiasi neperžengti jo ribų.
Išganingosios ausinės
Jei šeimos galva grįžęs iš darbo visu garsu įjungia televizorių, greičiausiai jis taip mėgina pasakyti namiškiams, kad yra žiauriai nusiplūkęs ir visai nenori bendrauti. Žinoma, toks elgesys tam tikra prasme egoistiškas. Jo asmeninė erdvė apginta. Bet kaipgi kiti, kurių asmeninė erdvė tokia pat šventa? Kur kas mažiau nepatogumų kiltų visiems, jeigu panorėjęs atsiriboti asmuo muzikos klausytųsi užsidėjęs ausines.
Asmeninė erdvė mažame bute
Užuolaidos, žaliuzės, širmos – viskas, kas vienaip ar kitaip saugo jūsų asmeninę erdvę, atribodamas ją nuo kitų, yra puiku. Jei gyvenamasis būstas itin mažas, pasak interjero specialistų, ten gyvenantieji jaučiasi jaukiau, kai gyvenamoji erdvė suskaldyta į kelis plotus: miegamąjį, darbo ir pan.
Pamėgti daiktai
Pasistenkite nerėkti, kai pamatysite, kad ant šviežiai perdažytos sienos jūsų atžala prilipino plakatą, o naująjį stalą apklijavo kvailais (taip atrodo tik jums) lipdukais. Nepamirškite, kad vaikai irgi turi teisę į savo erdvę. Negi naujai išdažyta siena jums svarbesnė už nuosavą atžalą? Beje, asmeninės erdvės poreikis ypač išryškėja paauglystėje. Turėkite galvoje, ir stenkitės nesibrauti ten, kur vaikas jūsų buvimo nepageidauja.
Dovanos į namus
Vienas iš įteisintų būdų „įsibrauti“ į asmeninę žmogaus erdvę – įteikti jam dovaną. Priimdami dovaną, „įsileidžiame“ svetimą daiktą į intymaus artumo erdvę. Tai jau daug. Kone kiekvienas turime dovanotų daiktų. Kartais jie taip pritampa, kad net sunku įsivaizduoti namus be jų.
Bet gali būti ir kitaip. Kai kurie dovanoti daiktai erzina ir slegia. Ką su jais daryti? Tokią dovaną reikėtų tiesiog paslėpti. Beje, tai jokiu būdu nereiškia, kad dovanota ne iš širdies. Paprasčiausiai susikirto nematomos subtiliosios energijos.
Dėsningumo vis dėlto esama: nejaukiai jaustis dažniausiai priverčia dovanos, gautos iš valdingo būdo žmonių. Pastarųjų asmeninė erdvė paprastai būna didesnė nei mūsų, be to, jie visada nesąmoningai trokšta ją dar daugiau išplėsti. Įteikdami dovaną jie tarsi išplečia savo asmeninę erdvę ir sumažina jūsiškę.