Jei tik būtų galėjusi, į neseniai išleistos savo knygos „Apie Afrikos žmones ir žvėris“ puslapius egzotines keliones organizuojančios bendrovės „Travel Planet“ bendraturtė ir vadovė Gabrielė Štaraitė (44) mielai būtų sudėjusi ir visą Afrikos skonių paletę.
Prieš keliolika metų išdrįsusi ramų, perspektyvų darbą banke iškeisti į nuotykiais kvepiantį pasaulio pažinimą, Gabrielė dabar mėgaudamasi ragauja gyvenimą. Etiopija, Kenija, Tanzanija, Uganda, Ruanda, Zambija, Namibija, Botsvana, Pietų Afrikos Respublika, Esvatinio Karalystė, Madagaskaras... Tai – vadinamoji Juodoji Afrika, žemyno dalis į pietus nuo Sacharos.
„Paprastai ten keliaujama stebėti žvėrių, o į Etiopiją – dar ir senosios kultūros pažinti. Galbūt Etiopija savo istorija ir nusileidžia Egiptui, bet kultūriniu palikimu keliautoją tikrai gali nustebinti“, – neslepia kelionių vadove dirbanti moteris. Pradžioje ir pačiai trūko informacijos, kodėl Afrika yra būtent tokia. Skaitomose knygose dažniau rasdavo keliautojų ar ten gyvenusių žmonių įspūdžių bei patirčių. Todėl rašydama savo knygą apie Afrikos žmones ir žvėris Gabrielė stengėsi sudėti svarbius faktus, prisiliesti prie istorijos, paaiškinti gyvenimo būdo keistumus. Knygą autorė vadina Afrikos kelionių konspektu, kuris puikiai pasitarnaus pirmajai pažinčiai su šiuo ypatingu žemynu.
Pasak Gabrielės, Afrikos virtuvė pasaulyje mažai žinoma. Gal todėl, kad gana paprasta, skurdoka. Kita vertus, persotintą vakarietišką racioną ji gali gerokai paįvairinti. Afrikietiškos virtuvės patiekalai aštrūs, troškinti, juose daug daržovių. Taip pat dominuoja įvairios košės: kukurūzų, afrikinių manijokų, bulvių, sorų, ryžių. Pietinėje Afrikoje paplitę ir grilio kepsniai. „Šįkart man norėjosi daugiau autentikos, todėl patiekalai bus nemėsiški, – pristato Gabrielė. – Ir nesistebėkite, kad jų troškiniai itin primena indiškus. Į Afriką kolonistai atsivežė daug darbininkų iš Indijos, Malaizijos, su jais atkeliavo ir nauji prieskoniai. Kai pasiilgstu Afrikos skonio, mielai išsiverdu aštresnio troškinio. Gaila, kad negali nuo kieme augančio medžio nusiskinti šviežutėlio kvapnaus avokado ar mango.“
Pietų Afrikos troškinys
„Bunny chow“ – lietuviškai galėtų būti „zuikių maistas“, – sako Gabrielė. – Jis kilęs iš Pietų Afrikos respublikos Durbano miesto ir paplitęs visoje šalyje dėl patiekimo būdo. Įvairūs troškiniai dedami į išskaptuotą duonos kubilėlį.“
8 bandelės (Gabrielė tikina, kad puikiai tinka nedidelės „vokiškos“)
1 svogūnas
2 šaukštai ghi sviesto (arba aliejaus kepti)
1 šaukštelis kario prieskonių
1 šaukštelis „Garam masala“ prieskonių
½ šaukštelio ciberžolės
½ šaukštelio kumino
1 šaukštelis cinamono
1 nedidelė aitrioji paprika (jei nemėgstate aštriai, nedėkite)
2 skiltelės česnako
2 pomidorai
2 šaukštai čatnio (jei neturite, tiks pomidorų pasta)
1 saldžioji bulvė
1 vidutinio dydžio morka
150 g šviežių žirnių ankščių
250 g virtų avinžirnių (tinka ir konservuoti)
druskos, pipirų pagal skonį
kalendrų
Pirmiausia Gabrielė svogūną apkepa svieste ar aliejuje, deda visus prieskonius, smulkintą aitriąją papriką ir česnaką. Jiems apkepus, į keptuvę keliauja smulkinti pomidorai bei čatnis. Viskas pakaitinama.
Tada Gabrielė kubeliais supjausto saldžiąją bulvę ir morką, deda į keptuvę su svogūnais, pomidorais ir apkepa. Deda kiek patrumpintas žirnių ankštis bei virtus ar konservuotus avinžirnius. Įpila stiklinę vandens ir uždengusi dangtį troškina apie 15 minučių. Paskui dar 5 minutes – atidengusi keptuvę. Pabaigoje užbarsto druskos ir pipirų pagal skonį. Daržovės turi būti minkštos, bet nesutežusios.
Nupjauna bandelių viršų, išima visą minkštimą ir deda troškinį į bandelių vidų. Puošia kalendromis, kitais žalumynais.
Kenijos bulvių košė
Irio košė – Kenijoje populiarus garnyras prie troškinių ir keptos mėsos. Kikujų genties kalba tai reiškia tiesiog maistą.
4 bulvės (šįkart naudojamos kelios paprastos ir gabalėlis saldžiosios bulvės)
3 saujos žirnelių (gali būti šaldyti)
1 šaukštas ghi sviesto
1 nedidelis svogūnas
2 saujos kukurūzų (geriausia – šviežių ar šaldytų, bet tinka ir konservuoti)
druskos ir pipirų pagal skonį
Bulves Gabrielė nuskuta, supjausto ir išverda pasūdytame vandenyje. Bebaigdama virti įmeta porą saujų žirnelių (vieną saują atideda patiekalui papuošti). Nusunkia, bet šiek tiek nuoviro pasilieka – jei košė išeitų per tiršta ir sausa. Viską sutrina.
Keptuvėje svieste apkepa susmulkintą svogūną, deda kukurūzus, likusius žirnelius. Paskanina druska, pipirais ir kelias minutes pakaitina – šis mišinys keliauja papuošti ir pagardinti netradicinės bulvių košės.
Rytų Afrikos salotos
2 vidutiniai agurkai
½ raudonojo svogūno
skiltelė smulkinto česnako
druskos
3 pomidorai
1 sunokęs mangas
½ aitriosios paprikos (galima ir daugiau)
3 šaukštai žaliųjų citrinų sulčių
1 šaukštas alyvuogių arba žemės riešutų aliejaus
žiupsnelis kumino ir cinamono
3 šaukštai pakepintų ir sutrintų nesūdytų žemės riešutų
šiek tiek smulkintų kalendrų (jei mėgstate)
Griežinėliais supjaustytus agurkus Gabrielė sumaišo su smulkintu svogūnu, česnaku ir druska. Palieka pastovėti 15–20 minučių. Supjausto pomidorus, mangą. Didokame dubenyje sumaišo visus ingredientus su smulkinta aitriąja paprika, citrinų sultimis, aliejumi, kuminu ir cinamonu. Ant viršaus užbarsto trintų riešutų ir kalendrų.