Iš Šri Lankos prieš keletą dienų parvykusi Monika Linkytė (25) iškart panoro sugrįžti ten, kur šilta. „Vilniuje praleidau vos dieną, galvojau, Londonas palepins šiek tiek geresniu oru, bet ir čia atvėso. Kaip būtų gerai sugrįžti atgal“, – vis dar gyvenanti kelionės prisiminimais kalba atlikėja.
Bilietus į Šri Lanką M. Linkytė nusipirko visiškai atsitiktinai. Labiau ją traukė svajonių kryptimi tapęs Balis. Ne kartą girdėjusi apie prieinamus pasiūlymus, vykti į gamtos grožiu garsėjantį kampelį, Monika juokėsi, kad jai tokių nepasisekė rasti. Su draugėmis merginai norėjosi kažko egzotiško, pakeliauti už Europos ribų, tad Šri Lanka, atsiradusi neplanuotai, kuo puikiausiai tiko.
„Visi man pasakojo, kad vykstant į Balį nereikia bijoti lietaus sezono. Dažniausiai ten nelyja. Keliaudama po Šri Lanką žvilgtelėdavau į telefono programėlę. Sprendžiant pagal ją – oras Balyje nebuvo puikus. Priešingai, nei Šri Lankoje. Labai gera. Jei kartais ir nukrenta lietaus lašas prie tokios temperatūros, tuo metu buvo +30, tai tik maloniai gaivina“, – džiaugėsi M. Linkytė.
Londone studijuojančiai merginai kelionė paliko pačius šilčiausius jausmus. Trys draugės pasirinko apsistoti pas įvairiausius žmones, į planus įtraukė norimas aplankyti vietas, o prieš išvyką šiek tiek pasikonsultavo su Rimvydu Širvinsku-Makaliumi.
„Svajojome pakeliauti autobusu, su kurpinėmis ant pečių. Įsilieti į kultūrą, ją nuoširdžiai suprasti. Šri Lankoje gyvena be galo šilti žmonės.
Pamatyti vietinį, kurio veido nepuoštų šypsena – greičiausiai neįmanoma. Jie paprasti nuoširdūs ir tikri. Mes, europiečiai, retai kada pabėgame nuo miesto ritmo, tad dažnai net nesusimąstome, kokia yra laimė. Šri Lankos gyventojams nereikia materialių dalykų. Tie žmonės iš gyvenimo nereikalauja daugiau, negu turi. Urbanistinė kultūra dalykus paverčia sudėtingais, tačiau, jei išmoktume taip gyventi, kaip jie, viskas pasidarytų be galo paprasta.“
Keliautojos per 16 dienų suspėjo aplankyti net keletą miestų, pasigrožėti įspūdingos architektūros šventyklomis ir susipažinti su vietinių gyvenimu. Monikai į atmintį įsirėžė ne tik šypsenos, bet ir už jų slypinčios gyvenimo istorijos. Štai viena šeima mažame miestelyje merginas pasitiko su tokiu svetingumu, kad po dviejų dienų turistėms buvo sunku atsisveikinti. Susidomėję vietiniai klausėsi europiečių istorijų, aprodė gražiausius kampelius ir tarsi orą gaudė parsivežtus turisčių nuotykius.
Viena močiutė Šri Lankoje mokė gaminti vietos duonelę. Namelis medyje, be langų, molinis – priminė, kokia didžiulė pasaulyje vis dar yra kultūrų atskirtis. Merginos močiutei, kurios vyras mirė palikęs ją vienut vienutėlę, pasakojo istorijas apie savo šalį, parodė, kaip atrodo sniego, savotiškai leido prisiliesti prie tolimo pasaulio.
Moteriškė, kaip pasakoja Monika, buvo tokia iškili asmenybė, kad net gyvendama be menkiausio patogumo, žinojo, kas yra džiaugsmas. Melsdavosi Budos statulėlei, tikino esanti viskuo patenkinta čia ir dabar.
„Eini gatve, kelkraščių nėra, namai mums atrodo tarsi lūšnelės, o vietiniams tai – normalus būstas. Šri Lankoje yra ir turtingų žmonių, bet čia pajutome tų skambių frazių, kad ne turtuose laimė, tikrumą. Laimę pasiekti reikia kitais būdais“, – kalbėjo Monika.
„Sigirijoje viena šeima mums pasakė, kad padarys turą po jų mėgstamas vietoves. Praveš pro Safari ir paskui paplaukiosime laivu. Buvo miela suprasti, kaip mes visi skirtingai matome pasaulį. Tas ežerėlis, prie kurio šeima nusivežė, tikriausiai buvo mažesnis už Trakų. Keista suvokti, kad taip skiriamės ir vieni iš mūsų pamato daugiau, kitiems – nėra galimybės. Tačiau tą akimirką žmonės jiems įspūdį palikusias vietas mato kaip didžiausią grožį. Savo ežerėlį jie įsivaizduoja tarsi įstabų vandens telkinį. Gera stebėti, kaip iš visos širdies jie apibūdina mylimą vietą.“
M. Linkytei kelionės metu labai patiko Šri Lankos virtuvė. Ji net juokėsi, kad vietiniai pusryčiams, pietums ir vakarienei valgo patiekalus su kariu. Pirma savaitę buvo išties labai skanu, tačiau štai antrąją – norėjosi meniu paįvairinti.
„Prisiminus tenykščių vaisių skonį, tirpsta burnoje. Nesu valgiusi skanesnių mangų ir papajų“, – pasakojo Monika.
Daugeliu atvejų Šri Lankos gyventojų maistas merginoms pasirodė gerokai per aštrus, tad ne kartą teko aiškinti ir prašyti, jog patiekiant jį virėjai pasistengtų kiek įmanona gaminti švelniau.
Monikai Šri Lankoje patiko viskas. Žmonių gerumas, jų atvirumas ir meilė paprastiems dalykams. Dainininkė Žmonės.lt prisipažino, jog ieškantiems prabangos, balto smėlio paplūdimių ir blizgesio – į Šri Lanką vykti ji nepatartų. Ten nuostabi gamta, bet prie jos mažai prisiliečia žmogus.
„Vandenynas ten toks galingas. Iš kelionės parsivežtos istorijos – taip pat. Aš dažnai sakau, jei tau trūksta jėgų, tikėjimo, stiprybės – pasižiūrėk į vandenyną“, – svajingai pasakojimą apie Šri Lanką baigia mergina.
