Nuo mažens esame išmokyti, kad keiktis – nekultūringa, kad tai rodo žemą intelektą ir negebėjimą tvardytis. Pasirodo – ne visai. Jei keikiatės laiku ir vietoje, tai netgi labai naudinga!
Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad bendradarbiai, kurie kolektyviai pasikeikia (nebūtina vartoti riebiausius žodžius...), kartu dirba efektyviau, yra produktyvesni ir jaučiasi artimesni. Taigi, jeigu vienas kitas žodelis išsprūs su humoru vietoje ir laiku, gali atsipalaiduoti ir jūsų kolegos. Žinoma, keiksmažodžiai neturi nieko įžeisti ar išgąsdinti.
Tai galioja kalbant apie visus socialinius ryšius. Kaip yra paaiškinusi mokslų daktarė Monika Benarek, „Keikimasis yra svarbus kuriant artimus santykius, draugystes ir intymumą su kitais, taip formuojami saitai“.
Keikimasis yra mūsų emocijų barometras. Pastebėta, kad naudingiau išsakyti, ką galvojame, kaip jaučiamės, per žodžius išgyventi emocijas, negu viską laikyti giliai viduje. O vienas kitas keiksmažodis tą padeda padaryti, sumažina streso ir nerimo lygį ir aplinkiniams parodo, kad esame nuoširdūs.
Negana to, lengvas pasikeikimas gali išreikšti ne tik stresą ar pyktį, bet ir džiaugsmą – pavyzdžiui, stebėdami sporto varžybas esame linkę nusikeikti. Ir nei mokslininkai, nei psichologai nemato čia nieko bloga! Mat keikimasis nereiškia didesnės agresijos – jei žmogus yra agresyvus, tai ne dėl keiksmažodžių vartojimo, o dėl savo charakterio savybių.
Tiesa, keikimasis pykstant gali suteikti daugiau adrenalino ir energijos. Psichologai yra atlikę tyrimų, kuomet savanoriams buvo liepiama išsikeikti prieš intensyvias dviračio treniruoklio mynimo treniruotes arba – prieš specialaus prietaiso, kuris nustato rankos paspaudimo stiprumą, išmėginimą. Abiem atvejais tie, kurie smarkiai keikėsi, pasirodė geriau už savanorius, kurių buvo paprašyta vartoti neutralius žodžius.
O štai vieno Anglijos universiteto tyrėjas Richardas Stephensas atliko tyrimą ir nustatė, kad keikimasis, rėkimas gali sumažinti jaučiamą fizinį skausmą. Mokslininko išvada: „Galima to priežastis, kad tai stimuliuoja simpatinę kūno sistemą – tą, kuri skatina jūsų širdį plakti, kai esate pavojuje.“
Tas pats tyrėjas kartu su kolege Amy Zile pabrėžė, jog nėra jokių įrodymų, kad besikeikiantys žmonės yra žemesnio intelekto, nei to nedarantys. Keikimasis nereiškia, kad žmogus turi skurdesnį žodyną ir neranda kitų žodžių emocijoms išreikšti. Netgi atvirkščiai – keikimasis rodo kūrybingumą, ekspresyvumą ir laisvumą.