Dažnas iš mūsų neįsivaizduoja nė dienos be kavos. Savo gyvenimo be jos neįsivaizduoja ir vilnietė Goda Gedvilaitė. Jau aštuonerius metus ji yra barista, o kartu su šiuo darbu į jos gyvenimą įsiveržė ir visa kavos magija. Dabar ji ne tik dažnai stoja už baro, veda kavos degustacijas, bet ir teisėjauja kavos čempionatuose.
Kaip jūsų gyvenime atsirado kava?
Pirmieji paragauti kavos gurkšniai buvo vaikystėje. Labai gerai atsimenu, kai mama virtuvėje ant ledų užsipildavo šiek tiek kavos ir duodavo man ragauti. To skonio niekada nepamiršiu ir iki šiol pati taip kartais darau.
Tuomet paauglystėje prasidėjo kavos su pienu gėrimas namuose ir pirmosiose vietose Vilniaus centre, kuriose kavą buvo galima išsinešti. Šitas prisimimas irgi labai ryškus: man penkiolika, pasiimu puodelį kavos išsinešti Vilniaus gatvėje ir išdidžiai sau einu. Prisiekiu, tą sekundę jaučiausi kaip kokiame Londone ir kažkodėl atrodė, kad įvyko kažkas labai svarbaus (šypsosi). Na, o būdama devyniolikos, nuėjau į pirmąjį savo darbo pokalbį ir gavau baristos darbą, kuris tuo metu atrodė kaip tiesiog naudingas užsiėmimas ir būdas užsidirbti pinigų prie ispanų filologijos studijų.
Kas pastūmėjo kava susidomėti rimčiau?
Likus paskutiniesiems studijų metams pradėjau suvokti, kad kava man darosi kur kas įdomesnė nei mano mokslai. Tuo metu barista dirbau jau šiek tiek daugiau nei porą metų. O tada ir prasidėjo nedrąsios mintys, kad galbūt norėčiau likti dirbti šioje srityje.
Studijas baigiau ir tėvams pažadėjau, kad barista pabūsiu dar keletą mėnesių, o po to jau ieškosiu „normalaus“ darbo. Labai džiaugiuosi, kad turiu palaikančią šeimą, kurie pamatė kokia laiminga esu dirbdama kavos industrijoje ir nebandė manęs iš ten ištraukti. Labiausiai viskas pasikeitė, kai nusprendžiau sudalyvauti Lietuvos baristų čempionate. Kad ir kaip pompastiškai skambėtų, kai užlipau ant scenos, supratau, kad esu ten kur ir noriu būti. Tą patį suprato ir mano šeima, tad niekam nebeliko jokių klausimų. Kolegos, kavos bendruomenė, suvokimas, kiek daug skonių talpina kava, jausmas, kad esu savo vietoje – visa tai pavertė kavą nebe darbu šalia studijų, o rimta profesija ir gyvenimo būdu.
Ne vienerius metus esate barista. Papasakokite, kaip atrodo šis darbas.
Baristos darbą dirbu jau aštuonerius metus. Visai nesvarbu, kokias su kava susijusias veiklas ar projektus turėčiau, kad ir kokias pareigas beužimčiau, visuomet stengiuosi nors kažkiek laiko per mėnesį skirti darbui už baro. Baristos darbas man – labai artimas.
Visų pirma, tai yra darbas su kavos aparatu. Tik tu, aparatas ir kava. O čia jau prasideda niuansai, kaip paruošti išties gerą puodelį kavos. Antras nuolatinis palydovas baristos darbe yra žmonės. Esi nuolatos jų supamas. Kiekvieną dieną pasikalbi su maždaug šimtu skirtingų klientų, kuriems ruoši kavą. Per tiek metų šiame darbe susipažinau su daugybe įdomių žmonių ir būtent šią baristos darbo dalį labai mėgstu. Manau, kad trumpai baristos darbą apibūdinčiau kaip kažką tarp šefo, kuriančio geriausią receptą ir psichologo, išklausančio ir bandančio suprasti žmogų, stovintį priešais.
Dalyvavote Didžiojoje Britanijoje vykusiame kavos čempionate, kuriame teisėjavote. Kaip vyksta tokie renginiai?
Teko pabuvoti sensorikos teisėja vykusiame nacionaliniame baristų čempionate. Vis kitoje šalyje kasmet vyksta „World Barista Championship“, kuriame varžosi baristos iš viso pasaulio. Tam, kad galėtum atstovauti savo šalį, iš pradžių turi laimėti nacionalinį baristų čempionatą savo valstybėje.
Viskas vyksta taip: barista turi sceną, kurioje stovi kavos aparatas, malūnas ir pagalbinis stalas bei 15 minučių atlikti savo pasirodymą. Šio pasirodymo metu, barista turi paruošti keturis espresso, keturis pieno gėrimus ir keturis savo signature gėrimus priešais sėdintiems sensorikos teisėjams. Viso pasirodymo esmė yra pristatyti kavos pupeles, kurias nusprendei naudoti ir sukurti kuo geresnius receptus, padėsiančius tavo kavai atsiskleisti.
Šių pasirodymų metu barista yra vertinamas keturių jau minėtų sensorikos teisėjų, kurie vertina gėrimų skonį, dviejų technikos teisėjų, kurie vertina kaip kokybiškai ir taisyklingai dirba barista bei vieno pagrindinio, vedančio teisėjo. Barista turi pademonstruoti ne tik tobulus techninius įgūdžius, bet ir parodyti kaip įmanoma platesnį kavos kultūros ir skonių suvokimą. Daugiausiai balų nacionalinam čempionate pelnęs barista keliauja į pasaulio čempionatą atstovauti savo šalies. Baristos šiems pasirodymams ruošiasi savaičių savaites tam, kad sukurtų tai, kas yra dar nematyta ir padėtų tobulėti visai kavos industrijai.
Kas jums svarbiausia vertinant kavą? Kokiais kriterijais vadovaujatės?
Visuomet kavą galiu vertinti dviem būdais. Pirmasis – iš profesinės pusės. Tokiu atveju domiuosi kavos kilme, jos augimo regionu, ūkiu, pupelių apdorojimo būdu, skrudinimo lygiu, skrudinimo data ir kitomis subtilybėmis. Ragaudama kavą ieškau balanso, tarp rūgštaus, kartaus ir saldaus. Darau visa tai, ką darau sedėdama už teisėjų stalo čempionato metu. Bet tai yra mano darbas ir šio požiūrio į kavą tikrai netaikau kiekviename žingsnyje. Taigi, antrasis mano kavos vertinimo būdas yra lygiai toks pats kaip ir visų žmonių – skanu-neskanu, gera-negera, linksmos ar liūdnos nuotaikos esu gerdama kavos puodelį, esantį priešais mane. Žinoma ir keliaudama, ir būdama Vilniuje galvoju, kur eiti gerti kavos ir kur ji bus skaniausia. Bet galiu lygiai taip pat ramiai išgerti „trys viename“ su draugais sodyboje ir sedėti visa laiminga. Juk kavos gėrimas didžiajai daliai mūsų yra susijęs su emocijomis ir „ėjimu kavos“ su kitu žmogumi.
Ar galima teigti, kad kava vis labiau virsta madingu judėjimu?
Jau kelis šimtus metų kava yra labai madingas judėjimas ir milijono žmonių priklausomybė. O madinga dabar yra kokybė ir galvoti, ką dediesi į burną. Taip yra ir su kava. Visas rūšinės ir aukštesnės kokybės kavos judėjimas, alternatyvūs kavos gaminimo būdai, sąmoningas kavos vartojimas, rūšinės kavos kavinės, baristų čempionatai, naujos kavos uogų veislės ar apdorojimo būdai – visa tai yra atspindys pokyčių, kurie vyksta tiek gėrimų, tiek maisto, tiek mados ar dizaino srityse, kurie keičia ir mūsų visų gyvenimo būdą. Taigi, galvojant apie teiginį, kad kava virsta madingu judėjimu, galėčiau teigti, kad tiesiog kasdien save norime apsupti vis geresne gyvenimo kokybe ir pasirinkimais, ir aukštos kokybės kava tikrai gali būti vienas iš jų.
Kaip atrodo Lietuvos kavos industrija pasauliniu mastu?
Lietuvoje turime tikrai nemažą skaičių rūšinės kavos įmonių, skrudyklų, kavinių ir tikrų kavos profesionalų. Didžiausia koncentracija visko, kas susiję su rūšine kava, yra Vilniuje. Labai dažnai iš užsienio atvykę kolegos, skrudintojai ar čempionatų teisėjai yra nustebę, kiek daug mes turime rūšinės kavos kavinių (specialty cofeeshops) palyginus su tuo, kokia maža šalis esame. Iš tiesų, aš labai gerai atsimenu, kai pirmą kartą nuvažiavau į London Coffee Festival. Po festivalio, kuriame pamačiau viską, ką įmanoma pamatyti susijusio su kava, vaikščiojau po Londono specialty coffeeshopus ir galvojau „wooow įdomu ar pas mus kadanors bus tokia skani kava“. Ir dabar, praėjus keturiems metams, aš galiu drąsiai pasakyti, kad taip, jau ir pas mus kava yra lygiai tokia pat skani, o kartais ir skanesnė. Mano galva, lietuviai nei kiek neatsilieka nuo užsienio skrudintojų ir puikiai atrodo pasaulinėje kavos rinkoje.
Kokią kavą mėgstate labiausiai?
Kai pradėjau dirbti barista, atsakymą žinojau. Dabar jau nebežinau. Matyt, kad visokią. Kava man seniai nebėra energijos šaltinis, tiesą sakant, ji manęs niekaip neveikia. Kava man yra kažkas, kas gali būti neįtikėtinai skanu, arba kažkas, su kuo aš dirbu, arba gėrimas, kurį man paruošė mano mylimas žmogus. Dėl to ir kavą aš mėgstu visokią, nes ji man reiškia begalę skirtingų dalykų.