Kauno Žvėris – mitas, Šiuolaikinę sostinę lydėsiantis kiekvieną 2022-ųjų dieną ir ateityje

„Kauno Žvėris“ ir jo traukinys bei tvirtovė / Martyno Plepio nuotr.
„Kauno Žvėris“ ir jo traukinys bei tvirtovė / Martyno Plepio nuotr.
Pranešimas spaudai
Šaltinis: Žmonės
2021-10-26 14:54
AA

Kauno pilis, I fortas, Kauno geležinkelių stotis, Vilniaus knygų mugė, mažųjų kauniečių knygų lentynos – mitinė būtybė Kauno Žvėris jau spėjo pasirodyti – ar duoti apie save žinoti – pačiose netikėčiausiose vietose.

Pagrindinis Šiuolaikinio Kauno mito herojus – tai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ talismanas ir pagrindinių šio projekto idėjų bei vertybių reiškėjas. Tuo pačiu tai ir labai simpatiškas personažas, kuriam veidą ir kūną suteikė iliustratorius Darius Petreikis. Legendas, kuriose Žvėris keliauja Saulėtojo ir Požeminio Kauno labirintais, užrašė „Kaunas 2022“ programos „Mitinis Kauno Žvėris“ kuratorius Rytis Zemkauskas. Jam pasakojimą kurti padėjo visi kauniečiai, siųsdami kažkada girdėtas būtas ir nebūtas istorijas apie savo miestą, dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse, ir tiesiog niekuomet nesustodami ieškoti ir nustebti. Visai kaip pats drauge sukurtas mitinis personažas.

Kauno Žvėries debiutas įvyko 2019 m. Vilniaus knygų mugėje – čia pristatyta lietuvių ir anglų kalbomis išleista pasakų knyga, R.Zemkausko ir D.Petreikio kūrybinio tandemo rezultatas.

„Kauno Žvėris“ / Martyno Plepio nuotr.

Poilsis ir kelionės

Dar viena į miesto istoriją jau įsirėžusi akistata su Žvėrimi – jo miegamasis po Kauno pilimi. Su garso menininko Pauliaus Kilbausko pagalba mitinis herojus apsigyveno ir užknarkė po vienu seniausių Kauno bokštų. Melodingi garsai iki šiol domina ir stebina pilyje veikiančio Kauno miesto muziejaus skyriaus lankytojus ir Senamiesčio tyrinėtojus. Žvėries knarkimą galima išgirsti bet kuriuo paros metu, priglaudus ausį prie vienos iš pažymėtų šaudymo angų.

Kauno tvirtovės I forte galima pamatyti klaipėdiečio šviesos menininko Lino  Kutavičiaus  instaliaciją  „Žvėries  guolis“.  Iš  raudonų  naktį  šviečiančių  skydelių, primenančių žvynus, menininkas sudėliojo ženklus, vedančius į forto požemius. Draugiška čia gyvenantiems šikšnosparniams meninė instaliacija kviečia lankytojus iš naujo atrasti ir apžiūrėti šį tvirtovės statinį.

„Kauno Žvėris“ traukinys / Martyno Plepio nuotr.

Žvėris labai mėgsta keliauti. Jis spėjo būti įamžintas gigantiškoje mobilios miesto galerijos parodoje – projekte „Atia, senienos!“, kurio metu gatvės menininkai išpaišė senuosius Kauno troleibusus. Pasivažinėjęs gatvėmis, „graffiti“ stiliaus Žvėris pasitiko ir išlydėjo keleivius Kauno geležinkelių stotyje. Prie išmarginto traukinio vagono priėję arčiau drąsuoliai galėjo išgirsti ir R.Zemkausko balsu sekamas Žvėries pasakas.

Didžiųjų renginių herojus

Joks miestas nėra bandęs keisti savo gyvenimo per naujo mito sau susikūrimą – ir būtent todėl Kauno Žvėris daugiausiai darbo turės per tris didžiuosius „Kaunas 2022“ renginius. Kauno mito trilogija – „Sukilimas“ (sausio 19–23 d.), „Santaka“ (gegužės 20–22 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.) – drauge kuriama daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų. Jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės ir… fantastiškai kūrybiškais būdais apie save vis primena Žvėris. Ar jis galiausiai įgaus fizinį pavidalą, paaiškės jau 2022-aisiais.

„Kauno Žvėris“ traukinys / Martyno Plepio nuotr.

Kinas ir žaidimai

Be kitų pasiekimų, pats kaunietiškiausias herojus iš visų jau spėjo nusifilmuoti kine. „Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ kitais metais pasaulyje ir Lietuvoje pristatys video meno kūrinį „Klostės“, pasakojantį Kauno modernizmo istoriją ir kūrybiškai permąstantį jo vertę ateities kartoms. Projektą įgyvendinanti menininkė iš Airijos Aideen Barry, be profesionalių aktorių ir šokėjų, suvaidinti šiame stop kadro animacijos principu kuriamame filme pakvietė ir Kauno Žvėrį.

Kol „Klostės“ – dar tik pakeliui į ekranus, stalo žaidimą „Kauno Žvėris” apie Žvėries nuotykius jau gali turėti kiekvienas norintis. Kartu su Žvėries įvaizdžio autoriumi Dariumi Petreikiu visai šeimai skirtą žaidimą sukūrė ir Kauno miesto gimtadienio proga pristatė dar vienas kaunietis – stalo žaidimų „Oskarą“ Berlyne laimėjęs Urtis Šulinskas. Keliaudami Saulėtojo ir Požeminio Kauno labirintais žaidėjai sužinos, kodėl Žvėris dažniau pietauja Kauno mariose, o ne Nemune, kokių moliuskų galima rasti Santakoje, kokiuose namuose gyvena vaiduokliai ir kada gali pasitaikyti galimybė susitikti Kauno Žvėrį.

„Kauno Žvėris“ žvėris / Martyno Plepio nuotr.

Dar vienas fizinis Kauno Žvėries pavidalas – simpatiški įvairių spalvų įsegami ženkleliai, kuriuos naujajam bičiuliui pagamino Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės rinkodaros agentūra „Kaunas IN“. Na, o automobilistai savo transporto priemones gali pasipuošti žvėriškais magnetukais.

Žadama, kad tai – tikrai ne paskutiniai suvenyrai, kurie pradžiugins Žvėries gerbėjus. Kaip ir visi smagiausi dalykai, kitos žvėriškos naujienos ketina užklupti netikėtai. Pavyzdžiui, ar kada susimąstėte, kad Kaunas dar niekada neturėjo savo kvepalų? Juk miesto kvapas susideda iš pačių įvairių kvapų ir kiekvienam iš mūsų jis skirtingas: nuo bandelių kvapo sklindančio iš kepyklėlės iki daugiabučių virtuvės kvapo, nuo šlapio asfalto iki liepų alėjų, nuo kanalizacijos iki benzino… Ši Kauno miesto gama atsiskleis projekte „Kauno Žvėries kvapas“. Dar šiemet pačią stipriausią jo versiją bus galima pauostyti „Kaunas 2022“ biure, o šiek tiek lengvesnę – įsigyti kaip suvenyrą!

„Kauno Žvėris“ traukinys / Martyno Plepio nuotr.

Žvėries ateitis

Šiuo metu kuriamas miesto žaidimas, papildytas virtualios tikrovės patirtimi – jį bus galima žaisti internetu arba parsisiųsti programėlę į savo telefoną. Tai gigantiškas projektas, kuris sujungs Kauno mito pasakojimus ir personažus, svarbius Kauno ir Kauno rajono kultūros taškus bei muziejų kolekcijas. Vedamas Žvėries, žaidėjas galės leistis į kelionę po istorines Kauno ir Kauno rajono lokacijas.

Fotomenininkas Chiraqas Jindalas (IN / NZ) 2022 m. rudenį kartu su viešąją įstaiga „Šviesos raštas“ Kauno viešosiose erdvėse pristatys įspūdingą fotoinstaliaciją „Požeminis Kaunas“. Pasitelkus unikalią ir itin sudėtingą negatyvo, skenavimo ir šviesdėžių technologiją, bus galima „pamatyti“ Požeminį Kauną. Kaip rašoma „Kauno Žvėries pasakų knygoje“, Požeminis Kaunas –  tai viskas, kas Kaune kada nors buvo, bet jau nėra, įskaitant ir gatves, ir namus, kurių nebeturime, ir pavadinimus. Taip pat žmones.

„Kauno Žvėris“ traukinys / Martyno Plepio nuotr.

Taip pat Kauno valstybinis lėlių teatras ir Klaipėdos teatras „Apeironas“ pristatys net tris premjeras, skirtas Kauno Žvėriui. Patyriminiai, kolektyvinės režisūros principu sukurti ar psichoterapiniai teatriniai žaidimai – visos šios netradicinės teatro formos puikiai tinka analizuoti, pristatyti ir susipažinti su Kauno Žvėrimi. Režisierius ir spektaklio „Kauno Žvėris“  autorius Audrius Žiurauskas jau šiemet kviečia pačius mažiausius Žvėrį pamatyti, paliesti ar tiesiog pagauti už uodegos. Tuo tarpu Rokas Lažaunykas kitasi metais spektaklyje „ash-Žvėris“ leisis į vidinio žvėries paieškas, o „Apeirono teatras“ pristatys fantastinį teatralizuotą žaidimą „Sutikti Mitinį Žvėrį“.

„Šia programa, pirmiausia, norime parodyti milžinišką pasakojimo galią. Pasakojimas kaip bendruomenę, miestą, valstybę formuojanti galia, žinomas nuo pačių seniausių laikų. Mitai ir legendos visada padėjo skatinti susitelkimą, patriotizmą, pilietiškumą. Antikos mitai tapo vertybiniu Europos Sąjungos pagrindu. Mitinio Kauno Žvėries programos siūloma naujovė – mitus ir legendas galima kurti ir dabar, gamintis  juos  kaip  kultūrinius  įrankius.  Tai  vertybiniai  įrankiai,  skatinantys  empatiją, bendruomeniškumą,  pagarbą  vienų  kitiems,  toleranciją.  Mitų  ir  legendų  kūryboje  gali dalyvauti bet kuris neabejingas miestietis“, – teigė Rytis Zemkauskas.

„Kauno Žvėris“ traukinys / Martyno Plepio nuotr.

Kauno Žvėris netikėčiausiais būdais lankysis, girdėsis ar kitaip prisilies prie daugelio 2022 m. suplanuotų Šiuolaikinės sostinės renginių. Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.

Visa 2022 metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/