„Pro šias plytas dar ne vienerius metus sunksis druska ir jas ardys. Kai kurių jų išsaugoti tikrai nepavyks“, – jaudulio balse vaikščiodama po šimtamečio pastato erdves neslepia jų naujoji savininkė, Kauno architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto.
Daugiau nei ketveri metai – tiek, pasak pašnekovės, užtruko atstatyti įdomiomis aplinkybėmis įsigytą, stipriai žmonių bei gamtos suniokotą Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčią. Tiesa, ne visi darbai dar yra baigti: kai kuriems kol kas neatėjo laikas, o kiti, smulkesni, atidėti ateičiai.
„Bet pastatą lankyti jau galima. Tiesa, tik renginių metu, į kuriuos, dėl karantino, įleisime tik iš anksto užsiregistravusius žmones“, – Žmonės.lt sako Edita Stankevičiūtė-Righetto, pridurdama, jog įvairius egzistavimo laikotarpius išgyvenę maldos namai nuo šiol vadinsis „Righetto dizaino galerija“.
Anot jos, buvusioje bažnyčioje veiks ne tik jos kūrybinė erdvė ir architektų studija, bet ir vyks parodos, koncertai, ekspozicijas, performansai.
„Kaip sugalvojau, kad noriu įsikurti tokiame pastate? Tai – ne nauja, o daugelį metų puoselėta idėja, kuri kartą jau buvo virtusi realybe“, – užsimena architektė, pridurdama, jog Garliavos evangelikų liuteronų maldos namai visada buvo tarsi neatsiejama jos asmeninio gyvenimo dalis.
Tapytoja, tekstilės magistrė E.Stankevičiūtė-Righetto ne vienerius metus su savo šeima gyveno Italijoje. Buvęs jos vyras Florio – vietos architektas, o ji rengdavo parodas, ir šokdavo šou programose tam, kad turėtų nuosavų lėšų ir galėtų kurti.
„Jaunų žmonių noras viską patirti, pajusti, pažinti buvo didžiulis. Juk į Italiją išvykau 23 – jų, bet jau būdama šokių studijos vadove. Su vyru į Lietuvą grįždavome paviešėti, jis pažino mūsų šalį. Tuo metu turėjome namus ir Kaune, ir Druskininkų rajone. Į pastaruosius vykdavome pro Garliavą ir jis pasigrožėdavome bažnyčia“, – prieš 17 metų vykusius įvykius Žmonės.lt prisimena pašnekovė.
Ją vis neramindavo klausimas, kodėl išskirtinai atrodęs statytis buvo apleistas. Susidomėjusi objektu E.Stankevičiūtė-Righetto paskambino bendruoju informacijos telefonu ir gavo evangelikų liuteronų kontaktus. Pagrindinis jos noras buvo pasikalbėti apie maldos namų likimą. To pašnekesio metu moteris pasiteiravo ir apie galimybę įsigyti buvusią bažnyčią. Kadangi statinio savininkai neturėjo sąlygų remontuoti į kultūros vertybių sąrašą 2005 m. įtrauktą objektą, jie sutiko jį parduoti.
Apsvarstęs visus niuansus, italas ryžosi investicijai ir sandoris su evangelikais liuteronais buvo sudarytas.
1818 m. Garliavoje, Kauno rajone buvo įsteigta liuteronų parapija ir pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Mūrinė bažnyčia jos vietoje iškilo apie 1860-1870 m.
Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia nukentėjo, o tarpukariu ji buvo atstatyta. Po Antrojo pasaulinio karo skaudi istorija vėl pasikartojo – maldos namai buvo išdraskyti, išgrobstyti. Sovietiniais metais jie buvo paversti kailių ir odų apdirbimo dirbtuvėmis.
„Būtent iš šio laikotarpio ir yra palikimas – statinio sienas ardanti druska“, – komentuoja architektė.
Atgavus Nepriklausomybę, smarkiai apleista bažnyčia buvo grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei, tačiau sakralinė veikla joje neatsigavo.
„Po trejų metų, kai įsigijo pastatą, mano vyras vis dėlto nusprendė jį parduoti. Jis tuo metu mažai betikėjo Lietuva bei manimi, dėl ko po kurio laiko mūsų keliai ir išsiskyrė. Radome naujus savininkus, bet jie Garliavos perlo taip ir neprikėlė naujam gyvenimui. Kai grįžau į Lietuvą ir baigiau architektūros studijas, vėl prisiminiau savo svajonę“, – pasakoja E.Stankevičiūtė-Righetto. Įsigyti bažnyčią jai pavyko, bet remonto darbai kiek užtruko.
„Bet jau atveriame duris ir galėsime visuomenei parodyti, ką sukūrėme“, – kalba pašnekovė.
Po aštuonerių Italijoje praleistų metų, kur baigė architektūros kursus, į Lietuvą grįžusi tapytoja atrado save kaip interjero dizainerę. Iš pradžių bendradarbiavusi su architektais Rimantu Giedraičiu ir Linu Tuleikiu, vėliau nusprendė pati pradėti savarankišką karjerą.
„Buvo įdomus etapas, kai, kartu su kolegomis vesdavau interjero projektavimo kursus, o vėliau pati eidavau į užsiėmimus jau kaip jų studentė“, – situaciją, į kurią, anot jos, patenka ne vienas antras studijas pasirenkantis asmuo, komentuoja E.Stankevičiūtė-Righetto.
Mokslai aukštojoje mokykloje jai padovanojo ne tik žinias, bet ir „Righetto“ studijos kolegas Liudviką ir Ievą bei gyvenimo partnerį Kęstutį Kairį.
„Kartu su Kęstučiu rūpinamės viskuo – studija, galerija, šeima, vienas kitu. Kartu „auginame“ ir bendrą mūsų kūdikį – bažnyčią“, – sako E.Stankevičiūtė-Righetto.
Fotogalerija:
