Kauniečiui fotografui Naurimui Zaveckui atostogos tapo iššūkiu – leidosi per Lietuvą besidriekiančiu piligrimų keliu

Naurimas Zaveckas per Lietuvą keliauja piligrimų keliu/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Naurimas Zaveckas per Lietuvą keliauja piligrimų keliu/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Kristina Kučinskaitė
Šaltinis: Žmonės
2020-05-28 10:00
AA

Maždaug pusšimtis kilometrų – toks atstumas kauniečiui, fotografui Naurimui Zaveckui liko iki kelionės pėsčiomis tikslo.

„Įveiksiu. Jau tiek nuėjau. Smagu, kad viskas vyksta pagal planą – dar spėsiu ir su draugais išsiruošti į žygį baidarėmis“, – Žmonės.lt portalą patikina pašnekovas, gegužės 14 d.leidęsis į kelionę per Lietuvą.

Naurimas Zaveckas per Lietuvą keliauja piligrimų keliu/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

„Camino Lituano“ – tai 500 kilometrų ilgio šiuolaikinis piligrimų kelias, kuris driekiasi per visą mūsų šaį ir yra prisijungęs prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo. Jis prasideda ties Latvijos–Lietuvos siena, eina per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su „Camino Polaco“ piligrimų keliu.


Pusės tūkstančio kilometrų ilgio kelias suskirstytas į 20 etapų po maždaug 25 kilometrus. Įveikti vieną etapą užtrunka maždaug 7 valandas. Visų etapų maršrutus ir daugybę kitos informacijos, pavyzdžiui, kur nakvoti, valgyti ir ką pamatyti, galima rasti „Camino Lituano“ svetainėje internete.

Naurimas Zaveckas per Lietuvą keliauja piligrimų keliu/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

„Camino Lituano“ projektas – savanoriškas, o visi jam plėtoti skirti resursai – vidiniai.

„Šv. Jokūbo keliu Ispanijoje prieš kelis metus ėjau ir aš. Tik tąkart man kompaniją palaikė brolis“, – sako N. Zaveckas.

Naurimas Zaveckas per Lietuvą keliauja piligrimų keliu/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Pašnekovas šypsosi visuomet sulaukiantis klausimo, kodėl jis tai daro. „Sudėtinga paaiškinti. Visi turime skirtingų tikslų. Ir gal net ne vieną. Maniškis buvo paprastas. Turėjau laiko, noro, mėgau pasivaikščioti. O kodėl nenuėjus iki pasaulio krašto?“

Tuomet jis žygį pradėjo nuo Prancūzijos ir Ispanijos sienos. Naurimas ir jo brolis Arnoldas kelionėje užtruko 33 dienas. „Nežinau, kiek kilometrų nuėjome. Neskaičiavome, nes tai nebuvo svarbu. Juk pasaulio kraštą pasiekėme“, – sako kaunietis.

Šv.Jokūbo kelias Ispanijoje labai išpuoselėtas, nes juo rūpinasi valstybė. Jis aiškiai sužymėtas, pakeliui yra pakankamai šulinių, kur galima atsigerti, nakvynės vietų, maisto prekių parduotuvių.

Naurimas Zaveckas per Lietuvą keliauja piligrimų keliu/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Tiek žygiui Ispanijoje, tiek Lietuvoje, pasak N. Zavecko, svarbu pasirinkti tinkamą kuprinę ir avalynę. Ir būtinai turėti miegmaišį bei pakankamai kojinių, kurios kartais gali apsunkinti kelionę – trinti arba spausti. Vanduo ir maistas – to keliautojas taip pat visada pasiima su savimi. Jo kuprinėje yra ir išorinė baterija bei kolegos dovanota knygelė apie išgyvenimą gamtoje. „Būtiniausi daiktai, tarp kurių yra ir drabužiai, sveria apie 10-12 kilogramų“, – patikslina keliautojas.

Lietuvoje esantį piligrimų kelią jis jau „pasimatavo“ žiemą. Tuomet pėsčiomis Naurimas įveikė 100 kilometrų. Jis neabejoja – treniruotės, ruošiantis žygiui, vis dėlto nepadeda išvengti ar palengvinti pirmas penkias pirmas kelionės dienas kūnui tenkančio krūvio. Jei tą laikotapį ištveri, vėliau ėjimu pradedi mėgautis. „Supratau, kad turiu ir noro, ir laiko gimtinėje pakeliauti ilgiau. Taigi, pasiėmiau atostogas, apkabinau šeimą ir… į kelią“, – pasakojo fotografas. Visa trasa, anot jo, sužymėta kriauklytėmis. Jas keliautojai randa kas 100-300 metrų. Kartą, nepamatęs simbolio, Naurimas ne į tą pusę nukeliavo 1.5 kilometro. Bet grįžo ir kelionę tęsė teisinga kryptimi.

Naurimas Zaveckas per Lietuvą keliauja piligrimų keliu/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Klaidu jam buvo ir Kaune, kur dėl prieš kurį laiką kilusių politinių peripetijų, piligramų kelias taip ir liko pilnai nesužymėtas. „Camino Lituano“ dažniausiai driekiasi atokesnėmis vietovėmis – ne pagrindiniais keliais. „Žvyrkeliai, Šušvės upelis, kuriuo teko bristi, sodai, kaimeliai… Žmonės svetingi – pasakoja, daljasi, muziejus atidaro“, – neslepia N. Zaveckas. Būtent žmonių šiluma ir noras dalintis kelionėje jį labiausiai džiugina.

Dėl karantino Naurimui visos kelionės metu nepavyko apsigyventi tik trijose vietose, kuriose piligrimai įprastai priimami nakčiai už 10-15 eurų mokestį. Tris dienas – nuo Daukšiagirės iki Alytaus, kartu su juo ėjo ir žmona Ineta.  „Per dieną nueidavome po maždaug 30 kilometrų. Tai įprastas krūvis, kurį man kartą teko dvigubai viršyti. Tuomet negavau nakvynės vietos, turėjau ieškoti kitos. Ir viskas pėsčiomis“, – prisimena N. Zaveckas.

Naurimas Zaveckas per Lietuvą keliauja piligrimų keliu/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Ištvermingas vyras neslepia – tąsyk jį ištiko organizmo krūvio stresas. „Nebebuvo svarbu, koks vanduo – šaltas ar karštas – bėgo duše. Kūną krėtė drebulys. Nebesitikėjau, kad ryte jausiuos gerai, bet prabudus atrodė, jog prieš tai dieną nieko net neįvyko“, – atvirauja N. Zaveckas. 

Jis patikina – žygiuojant piligrimų keliu kyla daug klausimų, bet sulaukiama ir svarbių atsakymų. „Pradedi girdėti save, savo kūną. Išryškėja gyvenimo vertybės. Ugdai valią ir gerokai „aplamdai“ vidinį ego.“

Fotografo Naurimo Zavecko kelionė per Lietuvą pėsčiomis (32 nuotr.)
+26