Jis siekia pažinti tikrąją savo prigimtį, tepdamas ant veido molio ir dažų sluoksnį. “Noriu paslėpti tikrąjį savo pavidalą, vaizduoju jį subjaurotą ir mėginu atskleisti gyvulišką žmogų, kuriame išryškėja jo esmė”, - sako prancūzų menininkas Olivieras de Sagazanas.
- Skandinavijos restoranų garsenybė Sorenas Polonius: „Geriausi šefai šiandien kasa žemę“
- Seksualiausio kalinio neištikimybė išprovokavo žmonos persileidimą
- Jau šį penktadienį Vilniuje koncertuos britų duetas „Hurts“
- Žinomos moterys jau ruošiasi Kalėdoms, su jomis – ir Alma Adamkienė
- Šešios E.Mi manikiūro mados tendencijos šių metų rudeniui
Rytoj Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje pasaulinio garso menininkas pristatys savo performansą “Transfigūracija”. Performansas taps Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos tarptautinės parodos “Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik” dalimi.
Prasmės ieškojimai – nuolatinė prancūzų menininko Oliviero de Sagazano sielos būsena. Paniręs į depresiją, menininkas prisipažįsta atradęs svarbiausia: gyvenimas yra beprasmis, taigi prasmę iš tiesų turi tik prasmės ieškojimas.
Įkvėpimo menininkas, biologijos magistro laipsnį turintis Olivieras de Sagazanas semiasi iš Afrikos, kurioje yra gimęs. “Tapydamas aš suvokiau, kad labiausiai už viską drobėje noriu palikti savo kūno atspaudą, jo žymę”, - taip menininkas aiškina savo visame pasaulyje išgarsėjusio performanso pradžią.
„Transfigūracijoje” savo veidą jis uždengia lipnia molio kauke. Po moliu lieka ir jo akys, taigi, jis pats nemato, ką kuria. Užtat jo performansai kaskart vis skirtingi. “Noriu lysti po drobe, noriu tapti gyva drobe pats, - sako menininkas ir priduria, kad vienas performanso bruožų yra kiek įmanoma intensyvesnis buvimas čia ir dabar. - Iš performanso, kaip ir iš tapybos, tikiuosi, jog jis mane nustebins, sukurs progą išvaikščioti naujus kelius. Veiksmas vyksta prieš publiką ir kartu su ja”.
Prieš savaitę performansą Ekvadore surengęs menininkas kiekvieną kartą stengiasi perteikti gilų keistumo jausmą, kuris kyla iš buvimo šiame pasaulyje taip, tarsi kažkas šiame dekore nederėtų. “Iškreipti veidai, kuriuos kuriu, išreiškia abejonę, ar tikrai yra patikima tai, kaip mes kasdien perprantame kūną ir medžiagą, - prieš parodą Kaune sakė Olivieris de Sagazanas. - Mano kūnas susideda iš daugybės viena ant kitos uždėtų kaukių. Visa tai primena gėlės žiedą, kurį skinu po žiedlapį, mėgindamas priartėti prie subjekto šerdies. Veido bjaurojimas šia prasme neturi nieko liguisto, jis kalba apie susižavėjimą gyvenimu ir mėginimą suprasti, ką tai reiškia būti čia, būti kūne”.
Tarptautinė paroda “Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik”. Kauno M.Žilinsko galerijoje nuo lapkričio 9 iki gruodžio 31. Parodos atidarymas – lapkričio 9 dieną, 18.30.