Dauguma iš mūsų, moterų, susirūpina odos senėjimu tik tada, kai pamato ryškesnių jo požymių: raukšlelių kaktoje ar „žąsų kojelių“ išoriniuose akių kampučiuose. Nedžiugi žinia: pradedame senti anksčiau – vos nustojame augti. Ir tai rodo ne vien pirmosios raukšlės.
Kai tau nėra nė trisdešimties, mažiausiai norisi galvoti apie tai, kad sensti. Jautiesi jauna, aktyvi ir nesvarstai apie odos senėjimo prevenciją. Iki šiol buvo įprasta manyti, kad pirmuosius tam skirtus veido kremus reikia pradėti naudoti ne anksčiau, nei sulaukus 25-erių.
Organizmas ima senti gerokai anksčiau, nei parodo veidrodis.
Arba tuomet, kai pamatai veido odos senėjimo ženklų. Tačiau Vilniuje apsilankiusi „Institut Esthederm Paris“ tarptautinė trenerė Natalija Kovylkina teigė, kad raukšlės – anaiptol ne pirmieji senėjimo požymiai.
Šis procesas prasideda vos nustojus mums bręsti/augti, t. y. aštuoniolikos dvidešimties metų. Taigi organizmas ima senti gerokai anksčiau, nei parodo veidrodis.
N.Kovylkinos žodžiais, pasibaigus žmogaus brendimui sulėtėja ląstelių veikla, nes jos nebeturi tikslo ir aptingsta. Pirmiausia pasikeičia veido oda: papilkėja, praranda elastingumą, atrodo blyški ir pavargusi, dingsta natūralus švytėjimas. Dėl to tenka griebtis skaistalų sveikam, jaunatviškam įvaizdžiui sukurti. Tai vyksta palaipsniui, pokyčiai pastebimi tik po kelerių metų. Išoriniai ir vidiniai veiksniai dar paspartina šį procesą.
Nevisavertė mityba, oro užterštumas, temperatūrų kaita, vaistai, ligos, saulė, žvarbus vėjas, stresas, netinkamai parinktos priemonės, makiažo perteklius, vandens trūkumas, genetika, žalingi įpročiai – viską net sunku išvardyti.
Pokyčiai pasidaro matomi dermoje, atsiranda mimikos raukšlelių (dažniausiai apie akis). Pasikeitimai turi įtakos ir epidermiui, viršutiniam odos sluoksniui. Jis, natūraliai banguotas, pradeda tiesėti. Epiderminės jungtys ilgėja ir plonėja, susidaro gilesnių raukšlių. Vėliau, menopauzės metu, dėl prarastų hormonų oda sausėja, mažėja jos tankis. Senstančios ląstelės pagamina daugiau laisvųjų radikalų. Galiausiai ima kisti veido forma. Silpnėja raumenų funkcija, oda glemba ir smunka žemyn.
Didžiausias priešas – UVA spinduliai
Odą labiausiai sendina ultravioletiniai saulės spinduliai, ir amžiaus cenzo tam nėra: saulę reikia riboti nuo kūdikystės.
„Mūsų senėjimo procesas užkoduotas genetiškai, o išoriniai veiksniai tik pagreitina jį. Senstant visam organizmui, sensta ir oda. Joje sulėtėja visi procesai: epidermio ląstelių atsinaujinimas, kolageno skaidulų gaminimas; ląstelės darosi purios, nebeelastingos, suyra jų tinklas, mažėja hialurono rūgšties, – teigia grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ gydytoja dermatologė Jolanta Žilienė. – Odą labiausiai sendina ultravioletiniai saulės spinduliai, ir amžiaus cenzo tam nėra: saulę reikia riboti nuo kūdikystės. Pagrindinis principas – drėkinti odą. Kremai veikia epidermyje – viršutiniame odos sluoksnyje, kuris kas mėnesį atsinaujina. Jie gali skatinti epidermio ląstelių regeneraciją, ploninti ir glotninti raginį sluoksnį, šviesinti ir suteikti skaistumo, bet tik tiek. Kol esi jauna, to pakanka, tačiau, kalbant apie odos senėjimą, pokyčių matoma giliajame jos sluoksnyje. Ten, į dermą, kremai nepatenka. Hialurono rūgšties, kolageno molekulės yra didelės, todėl neprasiskverbia pro epidermio barjerą. Išimtis – vitaminas A, kitaip vadinamas retinoliu: jis patenka į tikrąją odą ir veikia ten vykstančius procesus.“
Sustabdyti senėjimo proceso nepavyks, tačiau jį nuslopinti ar padaryti ne tokį pastebimą – įmanoma. Ir nebūtinai plastinėmis operacijomis. „Chirurginis įsikišimas – paskutinis dalykas, kai visos kitos priemonės išmėgintos, o rezultatai netenkina. Svarbu suvokti, kad viskas, ką mes darome, yra tam tikram laikui. Tai, kad atsijauninome, – savotiška iliuzija. Jei norime išlaikyti gautą rezultatą, reikalingos naujos pastangos.
Veido senėjimas – didesnė nei vien odos problema. Tai 3D procesas, kai keičiasi veido ovalas: iš V formos, buvusios jaunystėje, įgauna A formą. Pokytį lemia ne tik sumažėjęs odos elastingumas ir stangrumas, bet ir putlumo praradimas dėl poodinio riebalinio audinio sunykimo ir persiskirstymo, odos padribimas, klostės, mimikos ir gravitacinės raukšlės. Kiekvienam šiam simptomui koreguoti reikalingos specialios priemonės. Tarkim, jei norisi atsikratyti ryškios mimikos raukšlės, reikia veikti raumenį, kuris ją suformavo.
Pastaruoju metu populiarėja priemonės ir procedūros, kurios aktyvina natūralias organizmo funkcijas: skatina ląsteles atsinaujinti, intensyviau gaminti kolageną, kitas odai reikalingas veikliąsias medžiagas. Pavyzdžiui, PRP („plazmoliftingas“) – procedūra, kai imamas žmogaus kraujas, centrifuguojamas, o gauta trombocitų masė suleidžiama atgal į odą. Odoje trombocitai išlaisvina labai aktyvių medžiagų – šios ir sukuria norimą jauninamąjį efektą. Į šią grupę patenka ir neinvazinės (gilusis lazerinis atjauninimas) arba iš dalies invazinės (frakcinis odos atjauninimas lazeriu) procedūros, kai oda pažeidžiama, bet labai tausojamai. Odai gyjant, pasigamina naujas, „jaunas“, kolagenas, matomas odos pasitempimo efektas. Verta paminėti ir siūlus, kurie patempia ir koreguoja veido formą, o vėliau tiesiog ištirpsta.“
Svarbiausia – drėkinti
Reikia naudoti tai, ko odai tuo metu reikia, o ne kas galbūt siūloma pagal biologinį amžių arba kas tiko anksčiau.
Pradėti aktyviai rūpintis odos senėjimu reikia prisiruošti. Net jei jau matai pokyčių, dar nenori to pripažinti. Čia tas pats, kas visą laiką nešiojus S ar M dydžių drabužius staiga suvokti, kad jie jau per ankšti, reikia L dydžio. Su savo dydžio drabužiais geriau jaustumeisi ir atrodytum, bet psichologiškai peržengti tą kartelę nėra malonu. Taip ir su odos priežiūros priemonėmis: reikia naudoti tai, ko odai tuo metu reikia, o ne kas galbūt siūloma pagal biologinį amžių arba kas tiko anksčiau.
Raktas į sveiką odą pirmiausia yra jos drėkinimas, nesvarbu, kiek jums metų. Sausa veido oda būna įgimta, o su dehidratuota gali susidurti bet kurio odos tipo savininkai. Tai laikina jos būklė, ypač pasireiškianti vėsiuoju metų laiku, kai lauke – šalta, pučia žvarbus vėjas, patalpose vyrauja sausas radiatorių ir šildytuvų oras. Oda išsausėja, ją pradeda tempti. Taigi labai svarbu atrasti gerą odos drėkinimo priemonę.
„Kokia priežiūra yra tinkama? Tokia, kuri užtikrina švarą, atitinka odos poreikius, ją tausoja ir yra efektyvi. Renkantis priemones labai svarbu objektyviai įvertinti savo odą. Visada galima pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, jei netenkina norimas efektas arba rūpi sužinoti, kokį sprendimą pasiūlytų specialistas“, – apibendrina J. Žilienė.
Praktiniai patarimai, padėsiantys išsaugoti gražią odą
- Norite sveikai švytinčios odos? Vartokite valgomųjų batatų. Juose daug karotenoido, kuris skaistina odą. Panašiu poveikiu pasižymi ir cukinija, romaninės salotos, termiškai apdoroti špinatai, morkos. Šios daržovės vienodina odos spalvą: šviesina paraudimus ar pageltimus.
- Nepamirškite, kad gražiai odai svarbu... vidus. Nuo to, ką valgote, kokių išgyvenimų patiriate, kokia vidaus organų būklė, kaip veikia šalinimo sistema, priklauso ir odos išvaizda.
- Atsikratykite įpročio raukytis – dėl jo atsiranda raukšlių apie akis ir kaktoje.
- Labai svarbu, kad oda nebūtų dehidratuota. Drėgmę praradusi oda suprastėja, nebesugeba apsisaugoti nuo išorinių veiksnių ir greičiau sensta.
- Sulaukus trisdešimties, odai jau reikia dvejopo poveikio: prevencinio ir korekcinio.
- Kol vis dar vyksta arši diskusija dėl to, kas labiau kenkia – apsauginiai kremai nuo saulės ar jų nenaudojimas, reikia suvokti, kad saugoti odą, ypač veido, nuo ultravioletinių spindulių būtina.
- Dažniau vaikščiokite gryname ore ir apskritai daugiau judėkite. Fizinis pasyvumas skatina ankstyvą odos senėjimą.