Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos duomenimis, apie 17 milijonų europiečių alergiški maistui. Iš jų – net 3,5 milijono jaunesni nei 25 metų amžiaus. O įvairioms kitoms medžiagoms alergiškų vaikų skaičius per pastaruosius dešimt metų padidėjo dvigubai. Pasak specialistų, ši nerimauti verčianti statistika – pramoninės maisto produktų gamybos, vaistų ir buitinių chemikalų naudojimo, oro užterštumo ir net streso pasekmė.
ALERGIJA MAISTUI
Maisto produktuose yra daugybė įvairių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, vandens, vitaminų ir mineralų. Alergines reakcijas dažniausiai sukelia baltymai, dar vadinami proteinais. Taip pat sintetiniai maisto priedai: dažikliai, dirbtiniai saldikliai, antioksidantai, konservantai, aromato ir skonio stiprikliai ir pan.
Galbūt jums bus įdomu žinoti, kad alergizuojantis maistas skiriasi priklausomai nuo žemyno. Pavyzdžiui, žemyninėje Europos dalyje daugiausia žmonių alergiški vaisiams ir daržovėms, o anglosaksų valstybėse – riešutams. Skandinavijos ir Šiaurės Europos gyventojai dažniausiai kenčia nuo alergijos žuvims ir jūrų gėrybėms.
Simptomai
Vienais atvejais alergijos tam tikram maisto produktui simptomai pasireiškia per valandą ar dvi jį suvalgius, kitais atvejais – po dienos ar dviejų. Gali niežėti gerklę, tapti sunku ryti ir kvėpuoti, imti pykinti, viduriuoti ar stipriai skaudėti pilvą. Patekę į kraujotakos sistemą, alergenai gali sukelti galvos skausmus, silpnumą, kraujospūdžio kritimą, bėrimą, o atsidūrę kvėpavimo sistemoje sukelti dusulį.
Dažniausi alergenai
Alergizuoti gali bet kuris maisto produktas, bet yra žinoma keletas tokių, kurie „kalti“ dėl beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų, tai – pienas, kiaušiniai, žemės ir kiti riešutai, žuvis, jūrų gėrybės, sojos, kviečiai. Pastaruoju metu dėl didelio sintetinių medžiagų kiekio dažnėja alergijų citrusiniams vaisiams ir daržovėms.
Ką dar reikėtų žinoti?
Paprastai pirmieji alergijos maistui simptomai pasireiškia jau nuo gimimo, tačiau net 85 proc. jų išnyksta sulaukus trejų metų. Pati veiksmingiausia priemonė alergijos išvengti – nevartoti tam tikrų maisto produktų. Pasidarykite jų sąrašą, pirkdami maisto produktus, atidžiai skaitykite etiketes, ar juose nėra kenksmingų priedų, kuriems esate alergiški ar kurių jūsų organizmas netoleruoja. Konsultuokitės su savo gydytoju. Jis patars, kaip geriau maitintis, malšinti alergijos simptomus ir jų išvengti.
ALERGIJA VAISTAMS
Daugelis vaistų ne tik gali turėti šalutinį poveikį, bet ir sukelti alerginių reakcijų. Alergija vaistams veikia panašiu principu kaip ir alergija maistui, žiedadulkėms, vabzdžių įkandimams, gyvūnų pleiskanoms ir kt. Žmogaus imuninė sistema klaidingai, perdėtai sureaguoja į vaiste esančias veikliąsias medžiagas (sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, konservantus, antioksidantus ar kitus priedus), todėl iš imuninės sistemos ląstelių išsiskiria histamino, kuris sukelia įvairius alergijos simptomus.
Simptomai
Alergijos vaistams simptomai gali būti nuo odos bėrimo iki gyvybei pavojingo anafilaksinio šoko. Dažniausi iš jų yra sloga, karščiavimas, odos paraudimas, niežėjimas, bėrimas, akių paraudimas ir niežėjimas, dusulys, mieguistumas, galvos svaigimas, alpimas, pulso padažnėjimas, pykinimas ar stiprūs pilvo skausmai.
Dažniausi alergenai
Daugiausia žmonių alergiški penicilinui ir jo grupės preparatams, pirazolono grupės junginiams, sulfanilamidams, anestezinėms medžiagoms, vaistams nuo tuberkuliozės, tiaminui ir kt. Įjautrinti gali net ir alerginėms ligoms gydyti vartojami antihistamininiai preparatai, taip pat kiti vaistai.
Ką dar reikėtų žinoti?
Paprastai alergija tam tikram vaistui atsiranda tada, kai žmogus gydomas juo daug kartų. Pasak specialistų, pavyzdžiui, pirmo penicilino kurso metu alergija atsiranda 11 proc., antro – 22 proc., trečio ir kitų – 49 proc. gydytų ligonių. Taigi pastebėjus, kad vaistas, kurį vartojate, jums netinka, patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.
ALERGIJA CHEMINĖMS MEDŽIAGOMS
Kasdien mus supa gausybė cheminių medžiagų, dažniausiai tai buities, higienos ir gražinimosi priemonės, pavyzdžiui: valikliai, skalbimo milteliai, plovikliai, šampūnai, kremai, kvepalai lūpdažiai ir kt. Amerikos dermatologijos akademijos skaičiavimais, suaugęs amerikietis vidutiniškai per dieną naudoja septynias skirtingas kosmetikos priemones.
Simptomai
Dažniausiai alergija cheminėms medžiagoms pasireiškia alerginiu kontaktiniu dermatitu, kitaip tariant, toje vietoje, prie kurios buvo prisilietusi cheminė medžiaga, atsiranda bėrimas, paraudimas, niežulys. Kontaktinė alergija neatsiranda susidūrus su alergenu (pavyzdžiui, vos pasitepus kremu) pirmą kartą. Dažnai kontaktinės alergijos simptomai pasireiškia tik po kelerių metų naudojant tą cheminę medžiagą. Galite imti čiaudėti, sloguoti ar dusti vien būdami aplinkoje, kurioje yra alergeno dalelių.
Štai iritacinis kontaktinis dermatitas, kuris yra nealerginės kilmės, gali pasireikšti iš karto susidūrus su tam tikra chemine medžiaga. Pavyzdžiui, jei žmogus apsivelka drabužius, ant kurių liko daug joodą erzinančių miltelių.
Dažniausi alergenai
Dažniausiai kontaktinę alergiją sukelia lateksas, nikelis, kvepalai, įvairūs stabilizatoriai ir konservantai, guma, dažai, pleistrai. Cheminės valymo priemonės su formaldehidu, chloro junginiais, fenoliais, karbolio rūgštimi. Daugelis žmonių jautrūs kobaltui, chromui, kosmetikoje naudojamoms medžiagoms (parabenams, parafenilendiaminui).
Ką dar reikėtų žinoti?
Alergija cheminėms medžiagoms retai išnyksta savaime, todėl pirmas žingsnis siekiant jos išvengti – laikytis atokiau nuo medžiagų, kurioms esate alergiški. Dėl alergijos gydymo visada reikėtų konsultuotis su gydytoju.