Artėjanti vasara vėl primena, kiek daug dar nematytų, neatrastų ar tiesiog seniai lankytų vietų yra ne tik pasaulyje, bet ir visai čia pat. Ekskursijos po Lietuvą gali būti nė kiek ne mažiau įdomios, įsimintinos ir pilnos nuotykių.
Kelionių organizatorė Jolanta Pauliukonienė sako, kad viena karščiausių krypčių šiemet žada būti Žemaitija.
Lekiant į mūsų pajūrį tikrai verta nusukti šiek tiek į šoną link Žemaitijos – iki galo nepažintos, paslaptingos ir... kitakalbės.
„Lekiant į mūsų pajūrį tikrai verta nusukti šiek tiek į šoną link Žemaitijos – iki galo nepažintos, paslaptingos ir... kitakalbės, – siūlė turizmo bendrovės „Eura“ atstovė. – Arba ne į šoną nusukti, o vykti tiesiai ten su draugais ar bendradarbių kolektyvais. Įspūdžių užteks sočiai: Telšių katedra su dviem altoriais, Plungės, Rietavo, Renavo, Kretingos dvarai, Platelių, Masčio ežeras, „Žvėrinčius“, Žemaitės, Šaltojo karo, Dailės muziejus, o kur dar žemaitiškas kulinarinis paveldas – žemaitiškas kastinis, cibulynė, užtrinas, kanapių spirgynė...”
Baltos lėkštės
Jeigu jau apie maistą, tai skubame pranešti, kad spėjusio pagarsėti restorano „Baltos lėkštės“ Plungėje populiarumas tik auga. Žmonės netingi mesti tiesaus kelio dėl galimybės paragauti šiuolaikinių patiekalų ir pasimėgauti ypatinga naujos vietos aplinka.
Tie, kurie labiau nori priartėti prie tradicijų, gali užsukti į Žemaitės muziejų Bukantės dvarelyje, kur gimė ir augo lietuvių literatūros klasikė.
Tie, kurie labiau nori priartėti prie tradicijų, gali užsukti į Žemaitės muziejų Bukantės dvarelyje, grafų Pliaterių palivarke, kur gimė ir augo lietuvių literatūros klasikė. Atnaujintame jos gimtajame name galima ne tik atšviežinti žinias apie moterį, pradėjusią rašyti brandžiame amžiuje, bet ir apžiūrėti čia eksponuojamą sakralinį liaudies kryždirbystės paveldą, senovinius namų apyvokos daiktus. Beje, svetinga šeimininkė, jei norėsite, pamokys, kaip susukti žemaitišką kastinį, kurį čia pat pasiūlys paragauti kartu su silkute ir karštomis bulvėmis. O galbūt pavaišins jus spirgine ar karšta žolelių arbata.
Plungės dvaras
Paskutinysis dvaro kunigaikštis Mykolas Oginskis padarė didelę įtaką Plungės ir visos Žemaitijos kultūriniam gyvenimui. Dvare buvo įsteigta jo meno mokykla, veikė orkestras, buvo sukaupta apie 100 Oginskių giminės portretų, tapytų garsių dailininkų, brangaus porceliano, numizmatikos kolekcijos, turtinga biblioteka. Dabar čia veikia Žemaitijos dailės muziejus.
Nenorite į muziejų? Eikite į parką, juosiantį rūmus. Pradėtas formuoti XVIII a. jis iki šių dienų yra vienas gražiausių parkų Lietuvoje. Septynių tvenkinių sistema, kurią jungia užtvankos-tilteliai, apvalios formos baseinas su salele viduryje, šimtamečių medžių alėja – tikrai yra kur pailsinti akis ir sielą.
Beje, gegužės mėnesį rūmai lankytojams atidaromi po restauracijos.