Karlo Lagerfeldo keliu: nuo ypatingų naktinukų iki mėgstamiausio jo gėrimo

Karlas Lagerfeldas su katyte Choupette / Vida Press nuotr.
Autorius: Valdas Puteikis
Publikuota: 2019-02-20 15:11
Prieš penkerius metus žurnalo „Laimė“ (tada – „Laima“) žurnalistas Valdas Puteikis turėjo unikalią galimybę susitikti su Karlu Lagerfeldu Paryžiuje, Sen Žermene, dizainerio fotostudijoje ir knygyne „L7“. Kadaise palydėjęs į rinką naujausius vardinius kvepalus „Karl Lagerfeld“, mados mohikanas žurnalistams suteikė galimybę pajusti, kas yra Sen Žermenas – Paryžiaus kvartalas, ryškiausiai liudijantis kaizerio Karlo buvimą šiame mieste nuo tos dienos, kai 1952-aisiais šešiolikmetis vaikinas su motina atvyko iš Hamburgo.

Voltero krantinė

Ši Paryžiaus gatvė susiformavo dar XVII a. viduryje, tačiau rašytojo ir filosofo Voltero vardu buvo pavadinta praėjus geram dešimtmečiui po jo mirties, nes būtent čia, markizo de Vijeto viešbutyje, garsusis Apšvietos epochos autorius baigė paskutines dienas (1778 m.). 

Kai 1954-aisiais Kairiajame krante, palei Seną, 7-u numeriu pažymėtame name, apsistojo Karlas Lagerfeldas, tuomet jau Pierre’o Balmaino asistentas, aplinkui buvo apstu senienų krautuvėlių ir bukinistų kioskelių. Jauną menininką pakerėjusi tradicija tęsiasi dar nuo XIX a., kai rašytojas Honore de Balzacas čia atidarė antikvariatą „Šagrenės oda“ ir jis buvo itin lankomas. 

Kvartalą dizaineris taip prisijaukino, kad iš jo nesitraukė kelis dešimtmečius: arti vienas kito turėjo du namus su vaizdu į Seną ir į Luvrą – viename gyveno pats, kitame priimė svečius. Savo erdvėje mados metras praleido didžiąją dienos dalį, stengėsi miegoti ne mažiau kaip septynias valandas per parą: jei gulėsi apie vidurnaktį, kėlėsi septintą, o jei vakarojo iki antros nakties, tada rytas jam prasidėdavo devintą. 

Kone iki pietų, net ir piešdamas būsimų kolekcijų eskizus, po kambarius vaikščiodavo su ilgais naktiniais marškiniais, kuriuos susimodeliavo pats, nusižiūrėjęs XVII a. vyriškus naktinius marškinius, demonstruojamus Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje. Tiesa, kad netrukdytų piešti, šis drabužis buvo lengvai transformuojamas į dailininko stiliaus žaketą. 

Tokius marškinius Karlui siuvo itin precizišku meistrų darbu garsėjanti įmonė „Hilditch & Key“. Kol vienas iš dviejų vairuotojų, buvęs boksininkas Sebastienas Jondeau (taip pat eina asmeninio sekretoriaus ir apsaugininko pareigas), pristatė spaudą, dizaineris jau pusryčiavo: dvi stiklinės šokoladinio pieno kokteilio su proteinais (taip nurodė gydytojas dietologas), keli garuose kepti obuoliai ir, žinoma, buteliukas „Coca-Cola Light“ – su šiuo gėrimu kutiurjė nesiskiyrė beveik visą parą. 

Kava, arbata, kiti šilti skysčiai – ne jo stalo atributai. Įdienojus atvyko plaukų meistras ir legendinę Karlo Lagerfeldo šukuoseną sutvarė taip, kad jam dirbant nė viena sruoga nekristų ant akių (sakė, tai maestro labiausiai erzinantis dalykas). Stilistas taip pat prižiūrėdavo spalvą – kad plaukai būtų balti, o ne žilai pilkšvi. Aukštosios mados kūrėjas beveik niekada nepietaudavo, tačiau mėgavosi gurmaniškomis vakarienėmis, kurios būdavo gaminamos namie, nes išeiti į restoranus ar klubus nebeturėjo su kuo – beveik visi jo draugai buvo mirę. Prieš miegą mados korifėjus skaitė knygas arba žaidė su savo numylėtine katyte Choupette...

Karlas Lagerfeldas / „Scanpix“ nuotr.
Karlas Lagerfeldas / „Scanpix“ nuotr.

7L

Lilio gatvės namas, paženklintas 7-u numeriu, dizaineriui buvo ypatingas tuo, kad čia jis realizuodavo beveik prieš tris dešimtmečius atrastą dar vieną pašaukimą – fotografavo. Įėjusius iš gatvės, mus pasitiko du Karlo Lagerfeldo knygyno darbuotojai. 

Aplinkui – šimtai meno istorijos, architektūros, interjero dizaino, aukštosios kulinarijos ir kitokių albumų apie siekius gyventi geriau, gražiau ir skaniau. Jie knygynui buvo atrenkami atsižvelgiant į paties mados metro gyvenimo filosofiją ir estetines pažiūras. Tačiau tuo, kas slypi gilumoje, paprastas lankytojas pasigėrėti negalėjo – ten buvo dizainerio fotostudija. Patalpoje, kurios sienos šešių metrų aukščio, – per trisdešimt tūkstančių meno albumų (būtų buvę stebėtina, jei kutiurjė per savo gyvenimą būtų radęs laiko kiekvieną jų nors pavartyti). 

Pro stiklinį stogą į studiją krintanti šviesa nutvieskė senų fotoaparatų kolekciją, antikvarinę fotografijos įrangą, taip pat modernią apšvietimo techniką su masyviais skėčiais. Galėjai aptikti ir vieną kitą Karlo darytą mados fotosesijos nuotrauką, publikuotą garsiausiuose pasaulio mados leidiniuose ir išduodančią, kad šios fotostudijos slenkstį yra peržengusi ne viena mados, kino ar muzikos garsenybė... Akis dar užkliuvo už kanapos – dirbantys Karlo asistentai pašnibždėjo paslaptį, kad po ilgai trunkančių fotosesijų meistras čia priguldavo atsikvėpti.

Boutique KL

Sen Žermeno bulvaro 194-as numeris su parduotuvės logotipu „Karl Lagerfeld“ priminė, kad aukštosios mados genijus garsus ne tik kaip „Chanel“ meno direktorius – jis turėjo ir savo drabužių bei aksesuarų ženklą. „Chanel“ – tai mano prancūziškas aš, „Fendi“ – itališkas, o „Karl Lagerfeld“ – jau tikras aš. Dabar – dar ir su naujausiais kvepalais. Jie tarsi papildė šviežiausią butiko prekę – mano sentencijų knygą. Kai aplinkoje ar ant žmogaus kūno susimaišo vilkdalgių kvapas su odos, vaisių ir tabako aromatais, patiriu savotišką euforiją. Turiu vieną nepataisomą ydą – prisikvepinu per daug... Patikėkite: labai nemėgstu per dieną lankytis bent keliose parduotuvėse. Bet kai vairuotojas veža į „Chanel“ dizaino studiją, paprašau stabtelti prie savo vardu pavadinto butiko, paskui – prie „Colette“ ir, žinoma, „Dior Homme“. – yra sakęs Karlas.

„Vertinant Paryžiaus masteliais, tai nėra ilgas kelias, tačiau man to pakanka, kad tūkstantąjį kartą pasijusčiau paryžietis. Niekaip nesuprantu žmonių, kurie eidami gatve nuolat plepa telefonu ir nemato nieko aplinkui.“


Karlas Lagerfeldas / Vida Press nuotr.
Karlas Lagerfeldas / Vida Press nuotr.

Studija KL

Nuo Karlo Lagerfeldo fotostudijos paėjęs kelis šimtus žingsnių, dizainerio mados namų asistentui surinkus vartų kodą patekau į uždarą kiemą. Priešais stūksantis vėlyvojo baroko pastatas su aukštais laiptais – vieta, kur dirba prekės ženklo „Karl Lagerfeld“ dizaino ir viešųjų ryšių komanda. 

Koridoriuje pasitiko masyvus butaforinis „Coca-Cola Light“ butelis, ant kurio buvo pavaizduotas juodas mados grando siluetas. Tai dar vienas priminimas, kad šis žmogus amerikietiškam gėrimui galėtų pastatyti paminklą. Mažu jo buteliuku nešinas dizaineris čia pasirodydavo tada, kai atsibosdavo piešti eskizus namie. Komfortas, kurį sukūrė uždaro kiemo tyla, tikrai įkvepiantis. Kaip ir pati komanda, suprasdavusi kiekvieną maestro idėją iš pusės žodžio. Darbo priemonės – dažų ir pieštukų kolekcijos, sendintas popierius – leido pamiršti XXI a. informacinių technologijų svarbą: drabužių ir aksesuarų modeliai skrupulingai būdavo piešiami ranka, net fonas tonuojamas tam tikra spalva – toks įspūdis, kad metras šventai tikėjo kiekvieno savo brūkštelėjimo istorine verte.

Galerija „Kreo“ ir restoranas „La Societe“

Popietėmis iki vakarienės dizaineris mėgo lankytis šiuolaikinio meno ir dizaino galerijose. Viena jo favoričių – „Kreo“, kurią prieš kelerius metus Sen Žermene, Dauphine gatvės 31-ame name, įkūrė broliai Didier ir Clemence’as Krzentowskiai. „Gerai, kad mano keliai niekada nebuvo susikirtę su Coco Chanel. Jaučiu, ji manęs tiesiog nekęstų, nes esu pernelyg atsidavęs moderniajam menui. 

Kai 1982-aisiais atėjau į „Chanel“, radau storą dulkių sluoksnį, pasiryžau jas nuvalyti ir galbūt net per brutaliai prikėliau šiuos mados namus naujam šiuolaikiškam gyvenimui...“ Saint-Germain-des-Pres aikštės 4-u numeriu pažymėtas namas – buvo viena mėgstamiausių dizainerio vietų, kur jis mielai su kompanija užsukdavo pavakarieniauti. Restoraną „La Societe“ įkūrė broliai Costesai, o interjerą prabangiai (natūralus medis, marmuras ir oda) dekoravo kultinis Paryžiaus architektas Christianas Liaigre’as. Virtuvė garsėjo unikaliomis šparaginių pupelių salotomis, kokosų piene virta krevečių sriuba, totoriškais didkepsniais. Iškili Karlo Lagerfeldo asmenybė į šį restoraną spėjo pritraukti daug mados žvaigždžių, ypač populiarios čia tapo vakarienės pristačius kolekcijas – prieš dūzges kuriame nors naktiniame klube.

Karlas Lagerfeldas / „Scanpix“ nuotr.
Karlas Lagerfeldas / „Scanpix“ nuotr.

Optikos namai „E. B. Meyrowitz“

Tamsūs akiniai – neatskiriama Karlo Lagerfeldo įvaizdžio dalis, kaip kažkada – iš rankų nepaleidžiama vėduoklė. Nors prekių ženklai „Chanel“, „Fendi“, „Karl Lagerfeld“ turi įspūdingas saulės akinių linijas, tačiau dizaineris neatsispirdavo silpnybei užsukti į garsėjančius nuo 1875-ųjų ir Vandomo aikštę puošiančius optikos namus „E. B. Meyrowitz“ (Castiglione gatvės 5-as numeris). Šveicariška kokybė ir tikslumas, plius prancūziška elegancija – taip Karlas apibūdino šį optikos ženklą. Tuo metu buvo itin populiarios „Manhattan“, „Vintage Spirit“, „Slack“ linijos; čia buvo galima įsigyti ir kitų kompanijų („Valentino“, „Bvlgari“, „Cartier“, „Chanel“, „Boucheron“) vardinių akinių. Muziejinė butiko istorija neatsiejama nuo kino žvaigždžių, kurioms akiniai kuriami pagal individualius užsakymus.

Dailės prekių salonas „Sennelier“

Ši krautuvėlė iš tikrųjų teikė spalvų Voltero krantinei, nes traukė garsiausius Paryžiaus dailininkus – tapytojus ir grafikus, taip pat mados dizainerius, teatro, operos kostiumų kūrėjus. Karlas Lagerfeldas šią vietą pažinojo nuo tada, kai šešiolikmetis atvyko į Paryžių, nes butikas buvo įsikūręs vos per kelerias duris nuo viešbučio, kuriame tuomet apsistojo būsimasis kutiurjė

Chemikas ir dažų kūrėjas Gustave’as Sennelier krautuvėlę atidarė dar 1887-aisiais ir jau po metų dailininkams siūlė per šimtą atspalvių aliejinių dažų. Salono slenkstį šimtus kartų mynė ir Paulis Cezanne’as, ir Henri Goetzas, ir Pablo Picasso... Meno priemonių technologijos tobulėjo taip sparčiai, kad šiandien vairą perėmusi jau ketvirtos kartos atstovė Karlui Lagerfeldui siūlė pačius autentiškiausius gamtoje aptinkamus atspalvius: tiek pieštukų, tiek akvarelės, tiek aliejinių dažų. Nors... mados meistras prisipažino, kad kartais jam patinkdavo eskizus padailinti dekoratyvinės kosmetikos priemonėmis.

Gėlių krautuvėlė „Lachaume“

Ne tik vilkdalgių kvapas, bet ir jų žiedų forma Karlui kėlė pasigėrėjimą. Tačiau kad jį patirtų, dizaineris turėdavo šiek tiek apleisti Sen Žermeno kvartalą, persikelti tiltu per Seną ir štai 103-iu numeriu pažymėtame Faubourg Saint-Honore gatvės name jo laukdavo „Lachaume“ šeimininkė. Intensyvus kvapas ir senuose veidrodžiuose atsispindintys žiedai Karlui priminė tobuliausią sodą, kuriame galėjai pamiršti, kad esi pačiame miesto centre. Šiandieniniai floristai perėmė geriausias XIX a. gėlių komponavimo tradicijas (krautuvėlė atidaryta 1845-aisiais). 

Prieš šimtą metų į ją kasdien užsukdavo rašytojas Marcelis Proustas ir įsismeigdavo kamelijos žiedą į švarko atlapo kilpelę. „Nuo tada, kai Caroline su seserimi iš senelės paveldėjo šį butiką ir jį perėmė į savo rankas, gėlės, regis, pasidarė dar gražesnės“, – tokį įrašą svečių knygoje yra palikęs Karlas Lagerfeldas.

Lily-Rose Depp ir Karlas Lagerfeldas „Chanel“ aukštosios mados pristatyme / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Lily-Rose Depp ir Karlas Lagerfeldas „Chanel“ aukštosios mados pristatyme / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Juvelyrikos butikas „Lydia Courteille“

Jei tektų surašyti juodu ant balto juvelyrės Lydios Courteille klientų sąrašą, sutriktum, nes nežinotum, nuo ko pradėti: ar nuo Catherine Deneuve, ar nuo Charlotte Gainsbourg, ar nuo Albero Elbazo, o gal nuo Kate Moss? Pradėkim nuo Lagerfeldo, kuris, paėjėjęs vos kelis žingsnius nuo Vandomo aikštės, stabtelėjo ties Saint Honore gatvės 231-u namu ir kuris vienintelis taip išraiškingai pasakė: „Lydia, tavo skonis atitinka manąjį visu šimtu procentų!“ 

Biochemikė, antikvarinių daiktų kolekcininkė, būrėja, keliautoja, anot Karlo, taip sumaniai gebėjo dirbti su opalais, mėnulio akmenimis, tigro akimis, kad „šios moters akivaizdoje pasijusdavai nevisavertis, ypač kai žinojai, kad įkvėpimo jai teikia pats keisčiausias gyvūnijos pasaulis: šikšnosparniai, varlės, piranijos, beždžionės, įvairūs vabzdžiai...“

Nuo „Dior Homme“ iki „Hilditch & Key“

Prieš gerą dešimtmetį kutiurjė ne juokais susigriebė dėl savo kūno apimčių ir su profesionaliais dietologais sukūrė vadinamąją Karlo dietą. Tuo pat metu „Dior“ vyrų liniją pradėjo kurti talentingas jaunas dizaineris Hedi Slimane’as. Susižavėjęs juo, vokiečių kilmės prancūzas pasakė: „Antsvorio atsisakau tik todėl, kad noriu nešioti Hedi modeliuotus švarkus.“ 

Štai nuo tada Karlas Lagerfeldas, nepaisydamas, kad Hedi jau dirbo „Yves Saint Laurent Paris“ kūrybos direktoriumi, o vyrišką „Dior“ liniją kurė belgas Krisas van Assche’as, kai tik važiuodavo į „Chanel“ studiją, labai dažnai nepralenkdavo avenue Montaigne, kur įsikūręs buvo „Dior Homme“ butikas. Egzistavo ir dar vienas dizainerio vyriškų drabužių favoritas – antrą šimtmetį skaičiuojantis britų prekės ženklas „Hilditch & Key“, kurio marškinius ir kaklaraiščius dizaineris tiesiog dievino. Jų turėjo nesuskaičiuojamą galybę. „Esu ištikimas šiai kompanijai, o dėl jos tobulos kokybės, atrodo, suvis pamečiau galvą, bet ne tiek, kad pamirščiau patį reikalingiausią Rivoli gatvės numerį – 252.“ Tai „Hilditch & Key“ butiko Paryžiuje adresas.

Nuo „Cafe de Flore“ iki „La Maison du Caviar“

Dizaineris dievagojosi karštų gėrimų nevartojąs, tačiau sykiu išsidavė, kad Paryžiuje yra tik vienas taškas, kur jis galėjo mėgautis kava, – Sen Žermeno restoranas „Cafe de Flore“, atidarytas 1887-aisiais ir pavadintas romėnų deivės vardu. Praeito šimtmečio pradžioje prancūzų poetas Guillaume’as Apollinaire’as su kitais literatais modernistais šią kavinę pavertė literatūros vakarų vieta: joje pirmąsyk nuskambėjo terminas „siurrealizmas“, vėliau šurmuliavo egzistencialistai (Jeanas Paulis Sartre’as su žmona Simone de Beauvoir turėjo tik jiedviem rezervuotą kampą), o šiandien šios Sen Žermeno įžymybės neaplenkia ir mados pasaulis. 

Karlui Lagerfeldui, be kavos, čia patiko mėgautis šiaurietiškais patiekalais. Tačiau ikrų skanauti jis keldavosi į Dešinįjį krantą – į „La Maison du Caviar“ (Quentin Bauchart, 21). Šis restoranas, esantis šalia Eliziejaus laukų, jau nuo praeito amžiaus pradžios garsėjo Volgos žiotyse sužvejotų eršketų juodaisiais ikrais, nepriekaištingai ruošiamais krabais ir lašiša. O apie desertą dizaineris kadaise pridūrė: „Čia tokie skanūs sūrio pyragai, taip pat štrudeliai, deja, negaliu sau jų leisti...“        

Naujausi straipsniai