Penkerius metus ugnegesiu gelbėtoju-naru dirbantis Karolis Sakalauskas (34) net atsidūręs ligoninėje nepraranda jam būdingo gero humoro jausmo, tačiau neslepia – per pastarąjį laiką jo požiūris į pasirinktą profesiją gerokai pasikeitė.
Pirmadienį pasidalijęs nuotrauka iš gydymo įstaigos vyras sulaukė daug dėmesio. Ne iš kolegų, bet iš žiniasklaidos ir artimųjų. Ilgą laiką tarnaujantis valstybei aktorius tapo dažnu gydytojų svečiu.
„Nieko baisaus man nenutiko, trauma buityje, sporto metu plyšo meniskas, kurį šiandien operavo. Dėl dabartinio darbo ligoninėje atsiduriu vis dažniau, tad per daug situacijos nesureikšminu. Esu šiek tiek nurautas, jau spėjau aplankyti sesutes, paprašyti išleisti namo. Po narkozės patariama nejudėti, nekelti galvos, tačiau pažiūrėkite, koks oras lauke. Sakiau, jog pabėgsiu, jei niekas neišleis. Paskambinsiu draugui ir naktį parvažiuosime", – iš pradžių šmaikštavo vyras.
Tiesa, pokalbis pakrypo kur kas rimtesne linkme, kai už kadro televizijoje kartais dar besidarbuojantis aktorius sulaukė klausimo apie tolimesnius planus ir galimybę vėl vaidinti. Karolis prisiminė niekuomet nesakęs, jog į pramogų pasaulį atgal jis nebenorintis kelti kojos.
„Kaip manote, kodėl tokios profesijos žmonės taip anksti išeina į pensiją? Mūsų sveikata niekam nerūpi. Visiems kyla problemų su stuburu, nugara. Sveikatos komisija kasmet gelbėtojus išnarsto po kaulelį, tačiau radus ligą, vėliau niekam neįdomu, kaip tu ją išsigydysi. „Yra pareigūnams skirtos ligoninės, tačiau aš pats dažniau kreipiuosi į specialistus, kuriais pasitikiu, kuriems rūpiu", – neslepė vyras.
Per paskutinį pusmetį iš K. Sakalausko komandos jau spėjo pasitraukti penki jauni vyrai. Anot gelbėtojo, Lietuvoje dar daug dešimtmečių turės praeiti, kol į valstybės tarnautojus aukštesnieji vadai pradės žiūrėti su derama pagarba.
Darbo pobūdis K. Sakalauskui iš pradžių patiko. Kol mokėsi mokykloje, atrodė, jog galės atsiduoti tikrajam pašaukimui. Gelbės kitus, padės jiems ekstremaliomis situacijomis. Gaila, bet situacija pasirodė esanti visai kitokia.
„Tik per šventes mes dievai, o darbo metu – žemiausia grandis. Baigus mokyklą, duodame priesaiką, o mums į rankas įstatoma šluota. Darome pačius neįtikimiausius darbus. Nenorėčiau, kad suprastumėte priešingai – gerbiu šlavėjo profesiją, tačiau ne tokią aš pats rinkausi."
Sukūręs šeimą vyras atviravo, kad iš jos narių dažnai sulaukia klausimų, kodėl jis visko nemeta. Tikriausiai viltis miršta paskutinė. Nors Lietuvai toli gražu iki vakarų valstybių, kuriose ugnegesiai gelbėtojai-narai yra su derama pagarba parduotuvėje pirmieji praleidžiami pro duris, bet K. Sakalausko atsakymas toks pats, kaip ir prieš penkerius metus: „Taip norisi padėti kitiems..."
Portalą Žmonės.lt K. Sakalauskas tikino, kad jei situacija negerės, jis nesiruošia būtinai visko mesti, tiesiog reikia pasiryžti įsišaknijusias problemas spręsti ir apie jas kalbėti.
