Karina Krysko apie prarastą balsą: „Negalėjau ne tik dainuoti, bet ir kalbėti“

Karina Krysko / Laidos „Sveikatos medis“ nuotr.
Karina Krysko / Laidos „Sveikatos medis“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2021-03-28 13:04
AA

Žinoma dainininkė, daugybės miuziklų ir spektaklių aktorė ir grupės „69 danguje“ narė Karina Krysko neslepia, jog balsas jai yra pats svarbiausias darbo įrankis. Be jo ji negalėtų nei koncertuoti, nei vaidinti spektakliuose. Visgi, moteris prisimena tuos laikus, kai dėl patirtų sveikatos negalavimų, ji buvo praradusi balsą, negalėjo net kalbėti, o ieškant to priežasties – teko praverti ne vieno gydytojo kabineto duris.

Dainininkams ir scenos atlikėjams balsas – vienas svarbiausių įrankių, kuris, deja, bet dėl tos pačios darbo specifikos, neretai ir nukenčia dažniausiai.

Užkimimas, patemptos balso stygas ar išvis pradingęs balsas sukelia ne tik nemalonius pojūčius, bet ir sutrikto įprastą darbo rėžimą. Taip nutiko ir dainininkei Karinai Krysko, kuri savo patirtimi sutiko pasidalinti TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“.

„Tikrintis balso stygas mane privertė toks atvejis, susijęs su sveikata. Prieš dešimtmetį netikėtai užklupo sausas kosulys ir staiga dingo balsas. Užkimau taip, kad negalėjau ne tik dainuoti, bet ir kalbėti.

Lankiausi pas visokius gydytojus, kurie švietė plaučius, tyrė dėl astmos, kol galiausiai otorinolaringologas pasakė, kad bėda slypi skrandyje. Dėl refliukso atsiranda rėmuo, kuris kyla ir nugraužia aplink balso stygas, dėl ko ir dingsta balsas“, – savo patirtimi dalinosi Karina. 

Karina Krysko-Skambinė / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Medikai pasakoja, jog norint atidžiai ištirti balso stygas ar gerklų audinius, neretai vien įprastinės apžiūros neužtenka. Otorinolaringologai savo praktikoje vis dažniau taiko ir endoskopinius tyrimus, kurių didžiausias privalumas yra tai, jog jų metu specialiu prietaisu galima iš vidaus detaliai apžiūrėti visus gleivinės pokyčius: paraudimą, paburkimą, opeles.

„Žmonės įpratę galvoti, kad endoskopai naudojami tik skrandžio ar žarnyno apžiūrai, tačiau yra endoskopai, kurie naudojami otorinolaringologo praktikoje. Neretai įprastų naudojamų tyrimų metodų neužtenka, jog pamatytume giliau tūnančią patologiją“, – laidoje teigė gyd. otorinolaringologas med.m.dr.doc.Vykintas Liutkevičius.

Endoskopiniai tyrimai taip pat itin dažni ir gastroenterologijoje – tiriant skrandžio, stemplės ar žarnyno veiklą. Tyrimo metu specialus vamzdelio pavidalo prietaisas su optine sistema iš šviesos šaltiniu įvedamas per organizmo ertmes į jo vidų. Deja, bet daugelis žmonių vengia šio tyrimo, nerimaudami, kad jis bus skausmingas ar labai nemalonus.

„Kalbant apie gastroskopiją, dažnai skaldantis mitas, jog reikės ryti žarną. Tačiau to daryti tyrimo metu nereikia, mat endoskopas yra įvedamas gydytojo. Pacientų nerimą, kalbant apie kolonoskopiją, tikrai galiu suprasti, nes tyrimas yra intervencinis, nemalonus ir skausmingas. Tačiau iš kitos pusės, nerimauti labiau reiktų dėl pavėluotos diagnozės ir uždelsto gydymo. Tuo labiau, jog šiais laikai yra intraveninė nejautra, kurios sąlygomis atliekant kolonoskopiją ar gastroskopiją nepatiriamas jog diskomfortas. Abu šie tyrimai gali būti atliekami to paties vizito metu ir tos pačios nejautros sąlygomis“, – pasakojo gyd.gastroenterologė Elžbieta Trapenskė.

Atvykus į kliniką, Karinai buvo paskirtas balso stygų tyrimas, endoskopą įvedant per nosies ertmę. Tokiai procedūrai nejautra nėra taikoma, mat tai neskausmingas ir nemalonių pojūčių nesukeliantis procesas, o pasak gydytojo, net ir vaikai nejaučia diskomforto.

„Galvojau, kad bus baisiau, bet tyrimas atliktas itin greitai, o jo metu buvo jaučiamas tik lengvas nosies kutenimas“, – po procedūros įspūdžiais dalinosi Karina.

Karina Krysko / Pauliaus Butkaus nuotr.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – nauju laiku – sekmadieniais, 12 val. per TV8!